Kaip Delfi sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis, pokyčių valdančiosios koalicijos partijų pirmininkų kėdėse nereikėtų tikėtis.
„Jeigu nieko labai ypatingo nenutiks valdančioje daugumoje, aš spėčiau, kad neturėtų ten būti jokios intrigos. Visos partijos sėkmingai pasirodė rinkimuose, sudarė koaliciją, tai būtų labai keista, kad sėkmingai kol kas važiuojančio vežimo vadeliotojas būtų keičiamas lenktynių viduryje“, – sakė M. Jastramskis.
Panašiai kalbėjo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis. Pasak jo, naujų politinių lyderių iškilimas nėra dažnas atvejis.
„Lyderystė yra ilgalaikis procesas, nusistovintis per ilgą laiką. (…) Nauja lyderystė įprastai formuojasi per naujų partijų formavimąsi“, – sakė jis.
Laisvės partijoje ir Liberalų sąjūdyje pokyčių tikėtis nereikėtų
Kalbėdamas apie pirmininkų rinkimus Laisvės partijoje ir Liberalų sąjūdyje, M. Jastramskis sakė, kad abi šių politinių jėgų lyderės – tiek Aušrinė Armonaitė, tiek Viktorija Čmilytė-Nielsen, tikėtina, toliau vadovaus.
„Ten nėra alternatyvų nei Laisvės, nei liberalų viduje – man išvis būtų keista, jei ten kažkas mestų kažkokį iššūkį. Manau, kad A. Armonaitė ir V.Čmilytė-Nielsen liks“, – teigė VU TSPMI docentas.
Jam antrino ir Š. Liekis.
„Viskas yra gerai, kol nėra kažkokių krizių. Yra šviežiai pasikeitusi vadovybė, tai dabar kažkokių perversmų nereikėtų tikėtis pas juos. Čmilytė yra labai taikanti, bandanti kalbėtis, tai paprastai tokie žmonės neiššaukia suiručių – ji kažkaip bandys ieškoti kompromiso. Armonaitė yra laimėjusi šviežiai, iššūkių didelių kol kas jos valdžiai tikrai nėra, nes partija yra mažoji sesuo koalicijoje“, – paaiškino politologas.
TS-LKD situaciją įvertino skirtingai
15 partijos skyrių keltų pretendentų į kandidatus pasirašė bendrą atsisakymą kandidatuoti TS-LKD partijos pirmininko rinkimuose. Tokį sprendimą jie pagrindė ypatinga pandemine situacija, reikalaujančia susitelkimo ir vieningo darbo Seime bei Vyriausybėje, BNS informavo partija. Apie tai galite skaityti čia.
Ekspertai tokią konservatorių žinią įvertino skirtingai.
Pasak M. Jastramskio, tai yra logiškas Seimo rinkimus laimėjusios partijos žingsnis.
„Manau, kad tai saugus, racionalus žingsnis. Keista jų rinkimų data, turint omeny, kad jie laimėjo Seimo rinkimus. Lyginant su tuo, keista, kad jie išvis pirmininko rinkimus daro. Yra ir praktika, kad laimėjusių partijų lyderiai yra nekeičiami ir čia nėra vien Lietuvos dalykas, nebent jie patys pavargsta ir nusprendžia kažkam užleisti vietą“, – sakė M. Jastramskis.
VU TSPMI docento teigimu, ambicijų kažkada tapti pirmininkais galbūt turintys partijos nariai tokį bandymą gali atidėti ateičiai.
„Kai partija yra ribota organizacija pagal savo narių skaičių, tai nieko keisto, kad tokioje situacijoje neatsiranda konkuruojančių žmonių. Tie, kurie turi galbūt ambicijų, jas tiesiog atideda į ateitį ir laukia „geresnių laikų“ – pavyzdžiui, tokios situacijos, kaip dabar yra pas socialdemokratus“, – paaiškino politologas.
Paklausus, ar tai nesuteiks abejonių dėl demokratinių procesų partijoje pačios TS-LKD rinkėjams, M. Jastramskis atsakė taip nemanantis.
„Abejoju. Rinkėjams ne: jie šioje vietoje žiūri labiau į tai, kas yra partijos lyderis, kas yra premjeras – Ingrida Šimonytė. Partijos vidiniai dalykai – jei pirmininkas pasakytų, jog rinkimų nebus, tai būtų viena situacija, bet kai rinkimai gali būti, tiesiog kiti atsisako, yra kita situacija“, – kalbėjo jis.
Savo ruožtu Š. Liekis teigė, kad tokia situacija nėra gera.
„Aš galvoju, kad vidinėje demokratinėje kultūroje nėra gerai, jei alternatyvų nėra. Alternatyvos turi būti, nes juk mes žinome, kad partijos viduje daugybe klausimų yra skirtingi požiūriai, vertinimai išsiskiria, netgi požiūriai į politiką – ir tos grupuotės yra aiškiai matomos“, – atkreipė dėmesį VDU profesorius.
Pasak jo, stebina, kad krikdemiškojo partijos flango atstovai vis dėlto pasirinko nekonkuruoti su dabartiniu lyderiu G. Landsbergiu.
„Įdomu tai, kad tos grupuotės linksta būti tame formaliame partijos kiaute ir nemeta iššūkio dabartinei lyderystei – čia rodo arba demokratinės kultūros viduje stoką, arba susivaržymą bei bandymą pataikauti konjungtūrai“, – pažymėjo Š. Liekis.
Pastebėjus, kad dalis buvusių potencialių kandidatų galbūt laukia tinkamesnio laiko bandymui perimti partijos vairą, politologas atsakė, kad tai parodo, jog jie dabar apskritai neįžvelgia tokios realios galimybės.
„Gali būti, bet iš kitos pusės, ką tai rodo? – Kad tie, kurie buvo kelti, nemato galimybių sau laimėti. Lietuvoje būna, kad kas nors paprašo – iškelkite ir kitų, jog nebūčiau vienas iškeliamas. Čia yra pataikavimo kultūros, kur daugiau rūpinamasi formaliais procesais, o ne tikra demokratine raiška“, – sakė Š. Liekis.
Valstiečių pirmininko rinkimai – viskas priklausys nuo Karbauskio norų?
Vertindamas situaciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos gretose, VU TSPMI politologas M. Jastramskis teigė, kad viskas priklausys nuo dabartinio lyderio Ramūno Karbauskio norų.
„Valstiečių partijoje klausimas, ar Karbauskis norės. Jei jis norės, tai nėra absoliučiai jokios intrigos“, – tvirtino jis.
Į klausimą, kas vis dėlto galėtų būti alternatyva R. Karbauskiui, M. Jastramskis atsakė matantis kelis politikus.
„Čia jau būtų labai didelis, atviras klausimas viduje, bet jeigu ne R. Karbauskis, tai aš kažkaip spėčiau, kad arba Agnė Širinskienė, arba Aurelijus Veryga – du šie žmonės“, – sakė ekspertas.
Š. Liekis kalbėjo panašiai – profesoriaus teigimu, R. Karbauskis yra charizmatinio tipo lyderis, stipriai siejamas su partijos raida.
„Karbauskis turi savo mėgėjų, garbintojų, draugų ratą – tai partija, kuri didele dalimi buvo kurta jo paties asmeniškai, tai jo lyderystė labai stipri. (…) Čia mes turime charizmos elementą, tam tikrą ilgalaikį įdirbį, socialinį kapitalą, savo asmeninių lėšų indelį į partiją“, – pabrėžė VDU politologas.
Vis dėlto jis akcentavo, kad alternatyvų turi būti visur.
„Partija nėra didelė, (…) ji buvo pakankamai gerai organizuota, bet problema kaip su visomis kitomis – jei kažkoks iššūkis bus, tai jis turi būti su alternatyvomis: kas blogai tame kurse, kuris yra dabar. (…) Jei kursas geras ir ryškių alternatyvų ideologine bei interesų prasme nėra, tai paprastai visi tenkinasi status quo“, – teigė Š. Liekis.
Darbo partijoje intrigos nėra
Panašiai abu politologai kalbėjo ir apie Darbo partijos pirmininko rinkimus.
„Pas juos yra sena tradicija, kad jie kažką renka, bet vis tiek klausosi Viktoro Uspaskicho, tai ar ten vyks, ar nevyks rinkimai – manau, esmės nėra“, – sakė M. Jastramskis.
Jis taip pat priminė, kad kai partijos lyderio vairas buvo perduotas Valentinui Mazuroniui, darbiečiams Seimo rinkimai buvo itin nesėkmingi – partija neperlipo 5 proc. rinkimų kartelės barjero.
„Jie yra pabandę be V. Uspaskicho, kai Mazuronis buvo pasiskolintas kaip legionierius – Uspaskichas buvo atsitraukęs, jiems buvo labai blogi rinkimai, po to grįžo Uspaskichas ir situacija pagerėjo. Manau, kad ten ir viduje niekam nekyla klausimų, jog kaip Viktoras pasakys, taip ir bus, ir kas nominaliai bus tos partijos pirmininkas, manau, nėra svarbu“, – pažymėjo M. Jastramskis.
Savo ruožtu Š. Liekis sakė, kad situacija Darbo partijoje ir LVŽS yra panaši – abiem vadovauja charizmatinio tipo lyderiai.
„Tai yra charizmatinio tipo lyderystė, kur žmogus yra daug asmeniškai investavęs – nebent jis pats norės atsitraukti nuo valdymo ir sakys, jog yra pavargęs ar nori užsiimti kažkuo kitu gyvenime“, – tvirtino VDU profesorius.
Didžiausias klausimas – kas toliau ves socialdemokratus
Galiausiai abu ekspertai pažymėjo, kad didžiausia intriga – kas taps naujuoju socialdemokratų vedliu.
Pasak M. Jastramskio, krizę patiriančioje partijoje gali bandyti iškilti nauji lyderiai.
„Po tokios lyderystės krizės ir situacijos, kurioje yra socialdemokratai, čia yra bandymas iškilti naujiems lyderiams arba tiems, kurie seniai yra partijoje, – pabandyti perimti vadovavimą partijai“, – atkreipė dėmesį jis.
Kol kas vadovauti LSDP yra siūlomi keturi kandidatai – europarlamentarai Juozas Olekas ir Vilija Blinkevičiūtė, Seimo narė Orinta Leiputė bei laikinasis partijos vadovas Mindaugas Sinkevičius.
M. Jastramskio teigimu, įdomu būtų stebėti rinkimus, kuriuose sutiktų dalyvauti V. Blinkevičiūtė.
„Vilija Blinkevičiūtė tikriausiai nenori, bet ji galėtų – labai tai įdomiai žiūrėtųsi. Nieko negaliu pasakyti apie jos organizacinius gebėjimus ir kiek ji partijos viduje galėtų atlikti vienijančio darbo, nes visgi žmogus jau labai seniai yra Europos Parlamente“, – pažymėjo VU TSPMI docentas.
Anot politologo, didelius šansus laimėti turėtų ir M. Sinkevičius, kuris yra pareiškęs, kad pirmininko rinkimuose nedalyvaus.
„Tai būtų labai įdomus variantas. Jis yra dalyvavęs ir pralošęs nedidele persvara Gintautui Paluckui – tikėtina, kad tai gali nepaskatinti dalyvauti dar kartą, nes pralaimėjimai vis dėlto demotyvuoja. Kitas dalykas, galbūt jis kaip politikas jaučiasi ten, kur yra – jis jau Jonavos meras, į ministrus buvo išėjęs, po to vėl grįžo, žmogus gal nenori mėtytis ir yra asmeniniai motyvai labai svarbūs. Tačiau jis galėtų. Manau, kad šiuos rinkimus jis galėtų laimėti“, – svarstė M. Jastramskis.
Tuo metu Š. Liekis atkreipė dėmesį į J. Oleko kandidatūrą.
„Olekas yra alternatyva, nes vis dėlto reikėjo daug pastangų, kad buvęs lyderis (G. Paluckas – aut.p.) žengtų žingsnį atgal, nes buvo ilgalaikis nepasitenkinimas, kaip buvo partija valdoma ir kokią ideologinę kryptį ji buvo prisiėmusi sau“, – kalbėjo profesorius.
Anot jo, jauniems partijos nariams gali būti sudėtinga varžytis su senbuviais, tačiau jis taip pat atkreipė dėmesį į M. Sinkevičių.
„Žmonės, kurie pakankamai ilgai yra politikoje, turi stiprų socialinį kapitalą, juos atpažįsta ir čia kažkam naujam pasirodyti būtų sudėtinga. Nebent koks Sinkevičius dalyvautų – būtų tada alternatyva, organizacinė tvarka gal būtų kitokia“, – pažymėjo Š. Liekis.
Paklaustas, ar LSDP vadovauti galėtų V. Blinkevičiūtė, politologas atsakė teigiamai.
„Galėtų būti veidas, bet ji kažkaip niekada nenorėdavo partinės lyderystės. (…) Ji būtų veidas, turi socialiai jautrios įvaizdį, ko socdemams reikia visada, nes su Palucku jie pasidarė visiškai socialiai nejautrūs. Ji grąžintų kai kuriuos dalykus į pirmą planą, ko visada trūkdavo socialdemokratų politikoje“, – pridūrė ekspertas.
Konservatoriams G. Landsbergis vadovauja nuo 2015 metų, kai perėmė lyderio vairą iš Andriaus Kubiliaus. Liberalų sąjūdžiui vadovauti po Eugenijaus Gentvilo 2019 m. stojo šachmatininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, po 2020 m. rinkimų tapusi Seimo pirmininke. Iš Liberalų sąjūdžio išstojus Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui ir Aušrinei Armonaitei, šie politikai 2019 m. įkūrė liberalią Laisvės partiją, kurios vadove ir tapo A. Armonaitė, šiuo metu einanti ekonomikos ir inovacijų ministrės pareigas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kuri laimėjo 2016 m. Seimo rinkimus nuo 2009 m. vadovauja Ramūnas Karbauskis. Darbo partijos pirmininku yra jos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, o iš socialdemokratų pirmininko kėdės šiemet atsistatydinus G. Paluckui, partijai laikinai, iki naujų pirmininko rinkimų vadovauja M. Sinkevičius.
