aA
Prezidentas Gitanas Nausėda su Sveikatos ekspertų taryba ir Lietuvos pediatrų draugijos nariais antradienio rytą aptarė vaikų vakcinavimo klausimus. Susitikime aptarta, ką daryti, kad tėvai ir vaikai nebijotų skiepytis.

Prezidentūra ragina tobulinti sistemą

Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigė, jog susitikime buvo aptarta, koks turėtų būti efektyvus vaikų vakcinavimo modelis.

„Matome, kad vaikų vakcinavimo klausimas yra labai aktualus mūsų visuomenei. (…) Reikalingi tam tikri veiksmai, kad vakcinacijos sistema būtų patobulintina. Susitikimo metu buvo aptartas ne tik vakcinavimo klausimas, bet ir vaikų sergamumas“, – sakė I. Segalovičienė.

Jos teigimu, vaikais serga koronavirusu, patenka į intensyvios terapijos skyrius.

Patarėja sakė jog, būtina tobulinti vakcinavimo sistemą, įdiegiant „tinkamą, kokybišką informavimo modelį“.

„Nesant oficialiai, kokybiškai, tinkamai ir prieinamai informacijai, tokią informaciją gali pakeisti dezinformacija, tai gali turėti neigiamas pasekmes visuomenei. Tai yra pagrindinės žinutės“, – sakė I. Segalovičienė.

Ji įgarsino ir šalies vadovo G. Nausėdos lūkestį, kad vaikų vakcinavimo modelis turėtų būti tobulinamas.

„Prezidentas akcentavo, kad šiandien mes viską turime padaryti, nevėluodami, galvodami apie ateitį, apie pandemijos bangas, kurios galbūt bus, bet kokias kitas sveikatos rizikas. Kad mūsų vaikų vakcinavimo sistema turi atitikti geriausius vaiko sveikatos interesus. Todėl prezidentas išreiškė lūkestį, kad bus priimti reikalingi sprendimai vakcinacijos sistemos tobulinimui“, – teigė G. Nausėdos patarėja I. Segalovičienė.

Vakcinacija
Vakcinacija
© AP / Scanpix

Rudens banga pasižymi dideliu atvejų skaičiumi tarp vaikų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas teigė, kad, ekspertų nuomone, situacija išlieka įtempta, tačiau ji yra žymiai geresnė nei buvo prieš mėnesį.

„Labiausiai mus visus džiugina COVID–19 ligonių mažėjimas ligoninėse. Šios bangos pikas, jeigu kalbame apie ligoninių užpildymą COVID–19 pacientais, buvo pasiektas lapkričio 3 dieną. Tuo metu buvo gydoma 1984 pacientai. Kaip šiomis dienomis matome, tas rodiklis jau kurį laiką svyruoja apie 1300“, – sakė M. Stankūnas.

Pasak profesoriaus, per susitikimą daugiausiai dėmesio skirta vaikų temai.

„Ši rudens banga pasižymi dideliu atvejų skaičiumi tarp vaikų. Jeigu mes pabandytume palygini su praėjusių metų panašiu laikotarpiu, vėlyvu rudeniu, žiema, tai vaikų nuo 0 iki 19 metų procentas tarp visų naujų atvejų sudarydavo apie šešis–septynis procentus. (…) Jeigu paimtume šio rudens skaičius, ypač, jei paimtume laikotarpį prieš atostogas, tai procentas siekė daugiau negu 30 proc., (…) po mokinių atostogų tas procentas yra pakritęs. Pagal praeitos savaitės duomenis, vaikai tarp visų naujų COVID–19 atvejų sudarė apie ketvirtadalį“, – sakė M. Stankūnas.

Profesorius neigė mitą, kad vaikai serga tik besimptome forma.

„Taip, iš mokslinių tyrimų žinome, kad vaikams šita liga yra ženkliai lengvesnė, turinti geresnę prognostiką, nei vyresnio amžiaus žmonėms. (…) Nuo pandemijos pradžios, nuo 2020 m. kovo mėnesio iki spalio pabaigos stacionare buvo gydyta 39 tūkst. asmenų, iš jų 1222 buvo vaikai. Matome, kad iš visų stacionarizuotų asmenų dėl kovido vaikai sudarė 3 procentus“, – sakė M. Stankūnas.

Pasak profesoriaus, per paskutinius du mėnesius ligoninėse dėl kovido buvo gydyti 405 vaikai.

„Matome, kad vaikučiai serga, ir jų gydymui reikalinga stacionarinė pagalba“, – sakė M. Stankūnas.

Reanimacijose dėl kovido per pandemiją buvo gydyta 6200 asmenų, iš jų 177 buvo vaikai. Tai yra apie 3 proc. pacientų šioje grupėje.

Šį rudenį reanimacijos pagalbos dėl kovido prireikė 52 vaikams.

Pagal amžiaus grupes, daugiausiai vaikų (daugiau kaip 50 proc.), tiek kalbant apie reanimacijas, tiek apskritai ligoninėse, dėl kovido buvo gydoma jauniausiose amžiaus grupėse – nuo 0 iki 6 metų. Visos kitos amžiaus grupės sudarė po 10–18 proc.

Pasakojo skaudžias sergančių vaikų istorijas

Vaikų ligų gydytojas, doc. dr. Vaidotas Gurskis spaudos konferencijoje kalbėjo apie tai, kaip reikia informuoti apie vaikų vakcinavimą.

„Galiu patvirtinti, kad ši rudens banga, kada delta įsisuko į vaikų tarpą, buvo kitokia nei ankstesnės tikrai hospitalizacijų skaičius ženkliai išaugo. Jeigu mes pradedame skaičiuoti visos Lietuvos duomenis, tai matome, kad skaičiai yra tikrai įspūdingi – 1222 vaikai gydyti ligoninėje dėl koronaviruso. Iš jų 14,5 procento prireikė vaikų intensyvios terapijos paslaugų, tai buvo patys sunkiausi ligoniai“, – statistiką pristatė V. Gurskis.

Jis pabrėžė, jog ir kitose šalyse koronavirusu vaikai serga sunkiai. Kol kas, anot V. Gurskio, galima džiaugtis nuliniu vaikų mirštamumu Lietuvoje nuo koronavirusu. Tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad tokių atvejų taip pat pasitaiko.

„Mes džiaugiamės nuliniu mirštamumo rodikliu vaikų tarpe. (…) Tačiau sakau „kol kas“, nes užsienio duomenys rodo, jog nors 0–9 metų amžiaus grupėje mirštamumas nuo koronaviruso yra labai nedidelis, gali būti lyginamas su gripo mirštamumo rodikliu. Bet tuo metu ženkliai išauga 9–18 metų vaikų amžiaus grupėje mirštamumas. Paskelbti duomenys byloja, kad vaikų sveikatai ir gyvybei yra tai labai pavojinga liga“, – spaudos konferencijoje sakė vaikų ligų gydytojas V. Gurskis.

Jo teigimu, norint išvengti perteklinių vaikų hospitalizacijų, kurios buvo matomos šį rudenį, būtina galvoti, kaip galima imunizuoti vakcinacijos būdu vaikus.

Gydytojas V. Gurskis spaudos konferencijoje jis pasidalijo ir pasakojimu.

„Lapkričio 17 dieną iš Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus išrašėme 16 metų pacientą, kurį pavyko išplėšti iš mirties gniaužtų tiesiogine to žodžio prasme, jo būklė blogėjo valandomis. Jis buvo išgelbėtas todėl, kad jam buvo pritaikytas neįprastas metodas – pritaikytas vaistas, kuris saugo plaučius“, – pasakojo medikas.

Svarbi šios istorijos dalis buvo ta, kad paauglys palatoje buvo vienas. Jo mama sirgo koronavirusu namuose. V. Gurskio teigimu, tokių istorijų pasitaikė daug.

„Jos tikrai paveikia visą medikų bendruomenę ir užduoda klausimą, ką mes galime daryti geriau“, – tikino spaudos konferencijos dalyvis.

„Camelia“ vaistinėje
„Camelia“ vaistinėje
© Organizacijos nuotr.

Siūlo kurti informacinius paketus

Vaikų ligų gydytojas V. Gurskis teigė, jog naudinga būtų kurti informacinius paketus apie vaikų vakcinaciją, juos dalinti tėvams, šeimos gydytojams.

„Kadangi dabar jau galime vakcinuoti vaikus nuo 12 metų amžiaus, galėtume išvengti maždaug trečdalio hospitalizacijų iki 18 metų grupėje, tiek vaikų pateko į ligonines per visas COVID–19 ligos bangas. Kaip mes galime pagerinti vakcinaciją? Nes kol kas imunizuotų vaikų mes turime nedaugiau nei 50 procentų.

Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, į kitų šalių praktikas, akivaizdu, kad tam tikras informacinis pagrindas, sudarant informacinius paketus, juos pateikiant suprantamai, lakoniškai, tėvams. Taip pat aprūpinus jais gydytojus, mokytojus, bei atskirus paketus vaikams, tikrai galėtų paskatinti šitą vakcinacijos procesą“, – siūlė medikas.

Informacinius paketus siūlo sukelti į pandemijos puslapį koronastop.lt.

Kėvalas išskyrė, kuo skiriasi vakcinos, ir kuria skiepyti vaikus

LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas pabrėžė, kad reikėtų pasitikėti mokslinėmis draugijomis, jų rekomendacijomis.

„Kartais tie žmonės, kurie net neturėdami medicininio išsilavinimo kalba apie kai kuriuos medicininius dalykus, reikėtų tai tiesiog priimti tiesiog kaip asmeninę nuomonę“, – sakė R. Kėvalas.

Profesorius pabrėžė, kad vakcinos ir švarus vanduo apskritai yra vienas esminių dalykų, gelbstinčių vaikų gyvenimus.

„Šių metų rugpjūčio 23 dieną Europos pediatrų akademija su dar 29 Europos šalių pediatrų mokslinėmis draugijomis priėmė sutarimą, kad informacinės RNR vakcinos yra saugios ir efektyvios imunizuoti vaikus nuo dvylikos iki aštuoniolikos metų. Atitinkamą nutarimą priėmėme ir mes, Lietuvos pediatrų draugijos valdyba. (…)

Ten buvo labai gerai išdėlioti argumentai, kurių vienas pagrindinių, kad reikia pamiršti, kad vaikai serga lengvai, ir, kad COVID pandemija nėra vaikų problema. Jūs matėte ir iš skaičių, tai tampa ir vaikų problema.

Multisisteminis uždegiminis sindromas, sunkūs miokarditai, net gi po asimptominių formų, aš jau nekalbu apie vieną kertinių žalų padarytų vaikams, tai yra dėl kontaktinio mokymosi ilgo nebuvimo. Priminsiu, Lietuva buvo viena nedaugelio pasaulio šalių, kur nuotolinis mokymasis vyko apie 40 sav.“, – sakė R. Kėvalas.

Medikas atkreipė dėmesį, kad rugsėjo –spalio mėnesiais tiek Amerikos, tiek Skandinavijos duomenimis, buvo nutarta, kad 12–18 metų vaikams reikėtų naudoti „Pfizer“ vakciną.

„Dėl to, kad vienas iš šalutinių poveikių, kaip miokarditas, pasitaiko rečiau negu vakcinuojant „Moderna“ vakcina. Atitinkamai Lietuvos pediatrų draugija taip pat pakeitė šią rekomendaciją“, – sakė R. Kėvalas.

Kalbėdamas apie miokarditus gydytojas ragino įsidėmėti, kad susirgti miokarditu, persirgus net asimptomine forma, yra 30 kartų didesnė tikimybė negu 12–18 metų vaikams po vakcinacijos.

„Norėdami išvengti šitos komplikacijos, turime atsiminti šitą faktą“, – teigė R. Kėvalas.

Po ligos – sunkūs liekamieji reiškiniai

Profesorius atkreipė dėmesį, kad miokarditas dažniausiai pasitaiko paaugliams berniukams.

„Įvairių šalių duomenimis, yra labai skirtingai. Pavyzdžiui, Kanados atveju tai yra 22 atvejai iš milijono. Izraelis atliko didžiulę studiją, tai yra du atvejai iš 100–150 tūkst. Mes savo Vaikų ligų klinikoje turėjome tris tokius atvejus, tačiau visiems jiems nereikėjo jokio gydymo, be jokių liekamųjų reiškinių. O su multisisteminiu uždegiminiu sindromu turėjome dešimtis ligonių. Nemaža dalis jų gulėjo intensyvios terapijos skyriuje, reikėjo labai agresyvaus gydymo net su gyvybinių funkcijų palaikymu, ir tik dėka profesionalaus darbo kol kas galime pasidžiaugti nuliniu mirštamumu, ko deja kitose šalyse jau nėra“, – sakė R. Kėvalas.

Gydytojas kone kasdien, konsultuodamas poliklinikoje, teigia susiduriąs su pokovidiniu sindromu.

„Kur anksčiau buvo galvojama, kad tai yra būklė esanti tik persirgus suaugusiems, tačiau pasitaiko ir vaikams. Italų mokslininkų duomenimis, – net iki 40 proc., užtrunka iki keturių–šešiš mėnesių, destabilizuoja vaiko gyvenimą, mokymąsi, kongnityvines funkcijas, su didžiule puokšte nusiskundimų“, – sakė R. Kėvalas.

Prof. R. Kėvalas taip pat aptarė ir rekomendaciją dėl 5–12 metų vaikų vakcinavimo nuo koronaviruso.

„Lietuvos pediatrų draugijos valdyba kalbėsime atskirai. Nes šiai dienai Europoje mūsų profesinės organizacijos, pirmiausia Europos pediatrų akademija dar neturi vieningos nuomonės, kuri turėtų būti suformuota per keletą savaičių.

Teigiama, kad nemaža dalis šių vaikų jau turi natūralų imunitetą, nes ir iš M. Stankūno skaidrių buvo matyti, kad absoliuti dauguma vaikų, kurie sirgo, arba pateko į ligonines, buvo dar nevakcinuojamų vaikų grupėje. Šiai dienai aš galiu atsakyti, kad aiškios rekomendacijos mes neturime“, – spaudos konferencijoje sakė R. Kėvalas.

Delfi primena, jog Lietuvoje nuo koronaviruso gali skiepytis asmenys nuo 12 metų. Tačiau kiek anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, jog Europos vaistų agentūrai (EVA) rekomendavus skiepyti 5–11 metų vaikus nuo COVID–19 ligos, šios amžiaus grupės vakcinacija šį mėnesį prasidės ir Lietuvoje.

Specialiai šios amžiaus grupės vaikams skirtos mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) vakcinos Lietuvą turėtų pasiekti gruodžio antroje pusėje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(62 žmonės įvertino)
2.3387

Top naujienos

SAM aiškina naujausius pokyčius: kam galima dirbti ir sergant, kaip keičiasi izoliacija papildyta (2)

Nuo šio pirmadienio, sausio 24 dienos, leidžiama dirbti gyvybiškai svarbių sričių atstovams,...

Landsbergis: mes manome, kad karas yra tikėtinas (166)

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neatmeta tikimybės, kad dėl agresyvėjančios...

Mįslingai Šilutėje dingusi jauna moteris rasta (61)

Šeštadienio popietę Šilutėje, Knygnešių gatvėje, namo nebegrįžo pavedžioti šuns išėjusi...

NATO: į Rytų Europą permetamos papildomos pajėgos Rusija grasina atsaku (214)

NATO narės paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir siunčia papildomų laivų bei naikintuvų į...

Dėl baltarusiško biokuro neigiamos pasekmės jaučiamos iki šiol: teks laukti kito šildymo sezono

Dar visai neseniai lietuviško biokuro tiekėjai skundėsi nepajėgiantys konkuruoti su šalį...

Lukašenka grasina prie sienos su Ukraina pasiųsti visą Baltarusijos kariuomenę papildyta (29)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pagrasino, kad prie sienos su...

Laikas tiksi: vežėjai skaičiuoja paskutines dienas iki svarbiausio metų pokyčio (1)

Jau vasarį pradės galioti naujos Mobilumo paketo nuostatos, kurios vežėjų veikloje įneš...

Planuojama jau ketvirtoji vakcina nuo koronaviruso: gyventojų nerimas dėl skiepų auga

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praneša, kad pavasario pradžioje ES šalis turėtų...

Leontjeva siūlo valdžiai prisiminti senus pažadus: PVM galėtų būti grąžintas į 18 proc. (36)

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva tikina, kad prie...

Tarp naujų LKF viceprezidentų – Kleiza, Pačėsas, Gedvydas Vainauskas (14)

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vydas Gedvilas patvirtino septynis LKF viceprezidentus,...