Referendumai – dėl kelių priežasčių

Rytų politikos ekspertas Marius Laurinavičius teigė, jog viena iš priežasčių, kodėl Rusijai prireikė rengti surežisuotus referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose – ir jų administravimo ir biudžeto klausimai.

M. Laurinavičius sutiko, kad referendumai įvyko pagreitintai, tai, anot jo, susiję su ukrainiečių pajėgų kontrpuolimu ir pergalėmis.

„Mes čia save apgaudinėjame, kad staiga V. Putinas sugalvojo ir padarė. Jie iš anksto ruošėsi ir padarė juos tada, kada labiausiai jų reikėjo. (…) Kitas dalykas, kodėl dabar reikėjo, bet kitas dalykas – mobilizacija. Ji paskelbta ir jos tikrai niekas nenorėjo, bet jai irgi ruošėsi. Čia irgi savęs neapgaudinėkime, kad per kelias dienas sugalvota ir surengta.

Jai ruošėsi iš anksto, nuo vasaros mažų mažiausiai. Ir ji svarbi kaip karinis dalykas, bet ir kaip visuomenės mobilizacija“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė rytų politikos ekspertas M. Laurinavičius.

Ragina nesureikšminti branduolinio karo galimybės

Ar tikrai branduoliniam smūgiui ruošiasi rusai, JAV žvalgyba aiškiai pasakyti kol kas negali. M. Laurinavičius ragino nesureikšminti branduolinio smūgio galimybės.

„Nieko čia naujo, branduolinis šantažas yra ko gero vienas iš nedaugelio skiriamųjų bruožų šio V. Putino režimo nuo Sovietų sąjungos režimo. Ne Sovietų sąjunga to aktyviai nedarė, nedarė sąmoningai, o Putino režimas daro nuolat ir gerokai iki šio karo. (…) Aš manau, kad vakarai, viešosios nuomonės prasme, ne žvalgybos, ne sprendimų priėmėjai, gerokai sureikšmina šitą branduolinio smūgio galimybę.

Visiškai jos atmesti, aišku, negali, kaip ir nieko kito. Bet iš esmės šiuo atveju, ir tai, deja, vakaruose niekaip nepavyksta perlaužti jų pačių mąstymo“, – svarstė ekspertas.

Jis teigė, jog tiki, jog Rusija turi labai nedaug scenarijų, kada naudotų branduolinį ginklą.

„Tai yra karas, tai yra normalus karas, ne hibridinis, bet dabar esame karštojo karo su Rusija situacijoje. Ir mums būtent reikia galvoti, kaip mes tą karą laimėsime“, – pabrėžė M. Laurinavičius.

Referendumas Ukrainoje

Istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto dekanas prof. Šarūnas Liekis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog referendumais okupuotose Ukrainos teritorijose Rusija bando legitimizuoti savo valdžią vidaus auditorijai.

Š. Liekis teigė, jog šis „pasakojimas“ kuriamas ateičiai.

„Čia ne tik branduolinis karas yra problema. Problema yra viso vakarų aljanso reakcija į šį karą, ji tikrai problematiška. Ne tik dabar, ne tik branduolinis karas mums gresia. Jei Rusija mobilizuoja dabar milijoną – ar daugiau, jėgos balansas regione stipriai keičiasi, ne tik kare su Ukraina.

Kokia reakcija į tai? Nemačiau jokios reakcijos, juk Kaliningrade mobilizuojama taip pat“, – kalbėjo Š. Liekis.

„Europa karui nesiruošia“

Signataras ir ambasadorius Vytautas Plečkaitis laidoje svarstė, jog surežisuoti referendumai okupuotose Ukrainos teritorijose yra skirti Rusijos Federacijos vidinei publikai.

„Labiau palaikyčiau tą idėją, kad čia referendumas savai publikai. (…) Bet visiems buvo žinoma, koks čia tas referendumas bus. Ir apdarė jie. Įtvirtino ilgalaikiam procesui. Reikia parodyti, kad čia yra jau rusų žemės, ateityje bus, jos bus ginamos. Ir ginamos bus rusų piliečių teisės ir panašiai. Apie tai kalba beveik kiekvieną dieną.

Čia toks dalykas yra visiškai suprantamas, visi iš jo šaiposi, bet, matyt, kad užsimota rimta ir svarbu, kas bus po to, po referendumų. Ar Ukraina puls tas teritorijas, kurios yra jos, bet yra okupuotos“, – klausimus kėlė jis.

„Problema ta, tai nepasirengimas mūsų pačių karui. Nemanau, kad mes dabar kariaujame su kažkuo, karšto karo nėra. (…) Ir visa Europa karui nesiruošia“, – Žinių radijo eteryje sakė V. Plečkaitis.

Ukraina į referendumus nekreipia dėmesio, klausia – o kas toliau

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas teigė, jog Ukraina į referendumus ir planuojamą aneksiją okupuotų regionų, nekreipia dėmesio.

„Daugiausiai klausimų kyla – kas gali būti po to, kas gali būti V. Putino galvoje“, – sakė A. Medalinskas.

Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas teigė, jog V. Putinas aneksuodamas užgrobtas Ukrainos žemes daro didelę meškos paslaugą sau.

„Dėl to, kad jis ištrina ribą tarp teritorijų, kurias Ukraina laiko vienareikšmiškai laiko savo šalies. (…) Jis ištrina ribą tarp tų teritorijų, kurias aneksavo dabar ir likusios Rusijos teritorijos. Aš neatmetu variantų, kad padaugės iš vakariečių suvokimo, jog ukrainiečiai gali atakuoti karinius objektus, transporto srautus, logistiką, judančią į Ukrainos teritoriją ir tą vadinamą Rusijos teritoriją, ne tik tai, ką dabar aneksavo, bet ir kitose srityse.

Visiškai neatmetu varianto, kad vakarai gali duoti, ta pati JAV, tą toliašaudę ginkluotę, suvokdama, kad Ukrainai reikia pasiekti kitas teritorijas, tolesnes“, – svarstė jis.

Ukrainos ugniagesiai gesina gyvenamąjį namą po Rusijos atakos. Bakhmutas, Donecko sritis, Ukraina. 2022 rugsėjo 5 d.

Ukrainoje esantis politologas A. Medalinskas sakė visiškai suprantantis ir tai, kodėl vakarai V. Putino žodžių blefu nevadina.

„O tikrai mano, kas jį žino, nėra atmetamas variantas, kad jis taktinį branduolinį ginklą gali panaudoti. Ukrainiečiai taip pat neatmeta šio varianto“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė A. Medalinskas.

MRU politologas A. Medalinskas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog V. Putinui itin svarbus hibridinis karas vakaruose.

„Neatmetu varianto, kad panašiai kaip su islamo terorizmo valstybės, nuo teroro bėgusiais žmonėmis galėjo (į vakarus, aut. p.) pakliūti tam tikri islamistai, kurie turi tą ideologiją ir nekenčia vakarų. Visiškai neatmetu varianto, kad su šitais pabėgėliais nuo karo (…), gali atvykti į įvairias ES šalis“, – kalbėjo jis.

Gal Putinas tikisi reitingų augimo?

Buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas teigė, jog situacija šiuo metu yra gana sudėtinga.

„Situacija šiuo metu yra gana sudėtinga. Manau, kad pirmiausia V. Putinas ir artimiausia aplinka galvojo pastaruoju metu, kaip išeiti iš padėties. Nes matome pralaimėjimą, rezultatą, kurio Ukrainoje nesitikėjo.

Manau, kad mobilizacija irgi buvo paskelbta ir kaip tam tikra propagandine prasme. (…) Manau, kad tas tikslas dabar yra galutinai įteisinti, prijungti tas respublikas naujas, pasiekti, kad jos išeitų iš Ukrainos. Tai čia siekis parodyti V. Putino pergalę Ukrainos kare, bet kokiomis priemonėmis“, – svarstė jis.

R. Motuzas sakė bijantis to, kaip į tai gali reaguoti Rusijos tauta.

„Kai tik atvykau po Krymo aneksijos į diplomatinę atstovybę Rusijoje, buvo labai keista, kad prijungus Krymą V. Putino reitingai išaugo. Gal jis ir dabar tikisi, kad Rusija pasidarys didesnė, tai ir reitingai išaugs. Bet aš manau, kad ne“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė R. Motuzas.

Kas kaltas už sprogimus

Delfi primena, kad pirmadienį dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko trys nepaaiškinami dujų nuotėkiai prieš tai juose įvykus dviem sprogimams, taip pat po naujausių bepiločių orlaivių stebėjimų aplink naftos bendrovių platformas Norvegijos vandenyse.

Europos lyderiai pareiškė, kad nuotėkiai įvyko dėl sabotažo.

Signataras ir ambasadorius V. Plečkaitis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog visi įtaria, kad sabotažą įvykdė Rusija.

„Vertinama daugiausiai kaip sabotažą. Bet kas įvykdė jį? Visi įtaria, kad Rusija. Rusija V. Putino patarėjo Dmitrijaus Peskovo lūpomis pasakė, kad irgi labai susirūpinę, bet kiek galima jais tikėti? Manau, kad tai yra rimtas signalas. (…) Tai aiškiai galima vertinti kaip sabotažą, dujų kainos rinkose iš karto padidėjo. (…) Naudingas šis dalykas rusams, matyt, čia yra Rusijos ranka“, – laidoje svarstė jis.

MRU politologas A. Medalinskas taip pat svarstė, kad už sprogimus dujotiekiuose kalta, greičiausiai, Rusija.

„Nenoriu būti blogas pranašas, bet neatmesčiau to dalyko, kad tai kaip Rusijos signalas vakarams. Tikrai nežinau, ar kas nors saugo dujotiekius iš Norvegijos į vakarų Europą, iš šiaurės Afrikos. (…) Tai galėjo būti signalas vakarams – žiūrėkite, dujotiekiai yra nesaugūs, jūs esate taip pat nesaugūs. Jie irgi gali netyčia sprogti ir kainos gali sukilti“, – klausimą kėlė jis.

Karas Ukrainoje

Rytų politikos ekspertas M. Laurinavičius teigė, jog yra įsitikinęs, jog rankas čia prikišo Kremlius.

„100 procentų tai Rusija, net klausimo nėra. Bet man didelis klausimas, ypač, kai pasirodė pranešimai, kad JAV buvo įspėję vokiečius apie tokią galimybę, kad vis tiek Vokietija tam nepasiruošė. (…) Deja, mes galime tikėtis žymiai daugiau tokių atakų prieš kritinę infrastruktūrą“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ stebėjosi M. Laurinavičius.

Politologas Š. Liekis dar laidoje pridūrė, jog dujotiekio sprogimai uždavė klausimą – ar yra pasiruošta ir tokiam planui.

„Nesakau, kad tai įžanga į karą Baltijos jūros regione, bet norėtųsi aiškesnio valdžios plano ir komunikavimo apie tai“, – pažymėjo Š. Liekis.