Bielinis: politikai turėtų palaukti
Delfi kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis svarstė, kad neeilinės sesijos metu opozicionieriai galbūt ir gali kažką išsiaiškinti dėl galimai nutekintos informacijos K. Bartoševičiui.
Vis dėlto, prokuratūra, jo įsitikinimu, nieko viešinti nenorės.
„Bet akivaizdu, kad neeilinės sesijos iniciatyva yra noras pasiviešinti ir noras išryškinti savo galimybes, savo politinio kumščio galią. Bet taip turime suvokti, kad opozicijoje nėra vienybės netgi šiuo klausimu. Ir tai reiškia, kad valdančiajai koalicijai tai yra naudinga. Jeigu bus siekiama kažkokio sprendimo, šis vienybės nebuvimas reiškia, kad koalicija nepatirs rimtų nuostolių, balsavimas gali būti jiems naudingas“, – komentavo L. Bielinis.
Vis dėlto jei opozicijai surinkti parašų, kad būtų sušaukta neeilinė sesija, nepavyks, to, pasak politologo, nereikėtų laikyti susimovimu.
„Opozicijoje yra tarpusavyje konfliktuojančios jėgos, jos yra įvairios. Mes kalbame bendrai, kad tai – opozicija, bet iš tikrųjų tai yra kelios politinės jėgos, kurios tarpusavyje kardinaliai nesutaria. Ir dėl tos priežasties bendro balsų skaičiaus mes galime nepamatyti. Tai natūralus dalykas. Tai nereiškia, kad susimovė ar nesusimovė. Tai reiškia tokią konfigūraciją Seime ir Seimo opoziciniame lauke“, – dėstė jis.
Anksčiau „valstiečių“ atstovai aiškino nepritariantys neeilinės sesijos sušaukimui dėl galimai nutekintos informacijos, nes, anot jų, „galimos pedofilijos tyrimas virstų tik politikavimu prieš rinkimus“, neeiline sesija siekiama pasireklamuoti „nusikaltimo sąskaita“, be to, tai esą galėtų pakenkti ikiteisminiam tyrimui.
„Aš pritarčiau „valstiečių“ argumentams. Tol, kol teisiniai organai neišsiaiškino iki galo, kol neįvyko galutinis tyrimo rezultatas ir galutinis sprendimas teisminiame lygmenyje, politikai turėtų distancijuotis, palaukti. O kadangi jie dabar bando inicijuoti diskusiją, ji daugiau daroma viešųjų ryšių tikslais. Ir čia „valstiečiai“ labai racionaliai mąsto“, – vertino L. Bielinis.
Jis atmetė galimybę, kad tarp „valstiečių“ ir konservatorių šiuo klausimu sudaryti mainai:
„Nemanau. Bet situatyvine prasme „valstiečiai“ dabar naudingi konservatoriams.“
Lašas: nelabai suprantu sesijos pridėtinės vertės
Kauno technologijos universiteto politologo Ainiaus Lašo matymu, opozicijos užmojus sušaukti neeilinę sesiją yra „ priešrinkiminė viešųjų ryšių akcija“.
„Iš principo viskas atrodo kaip priešrinkiminė viešųjų ryšių akcija. Jeigu jie turi informaciją (apie nutekinimą – Delfi), nežinau, kam reikalinga sesija norint tą informaciją kažkaip paviešinti. Nebent bus steigiama specialioji komisija, kur bus kviečiami žmonės, kurie prisieks ir deklaruos savo žinias apie tą atvejį. Bet nemanau, kad link ten einama.
Nelabai suprantu sesijos pridėtinės vertės, jeigu mes kalbame apie papildomą informaciją“, – vertino politologas.
Reaguodamas į tai, kad „valstiečiai“ paremti neeilinės sesijos šaukimo nenori, A. Lašas pažymėjo, kad opozicijos gretose vienybės nėra.
„Yra bandymas apeliuoti į skirtingus rinkėjus arba į rinkėjų dalį. Tie, kuriems atrodo, kad dabar žaidimas tamsiomis kartomis yra priimtinas, tikrai džiaugsis, kad šis klausimas keliamas ir tapatinamas su konservatorių partija. O „valstiečiai“ arba „valstiečių“ lyderis šiuo atveju laikosi nuosaikesnės pozicijos. Manau, – irgi bando plėsti elektoratą, atrodyti nišiniu žaidėju“, – svarstė politologas.
Bent jau demokratai, jo matymu, apie galimą informacijos nutekinimą bando kalbėti kaip apie sisteminę problemą, nors klausimas, ar tokia yra.
„Bent jau kol kas mes nekalbame apie žmonių tinklą, kuriame Seimo nariai dalyvauja. O kalbame apie vieną asmenį, kuris potencialiai turi įvairiausių problemų su įstatymu arba įstatymų pažeidimu. To eskalavimas iki sisteminio lygio kelia klausimų <...> dėl problemos formavimo etiškumo.
Bent jau man atrodo, kad „valstiečių“ lyderis užima nuosaikesnę ir sveikesnę poziciją, kuri atspindi dabartinę realybę. Tai yra, nėra jokios informacijos, kad tai būtų kažkoks sisteminis veiksmas“, – kalbėjo pašnekovas.
Galimos „valstiečių“ laikysenos priežastys
Ar nekeista, kad „valstiečiai“, kurie savo pozicionuoja kaip didžiausius konservatorių oponentus, neparemdami iniciatyvos dėl neeilinės sesijos, lyg stoja į jų pusę?
Sunku, pasak A. Lašo, pasakyti, kas yra R. Karbauskio galvoje – galbūt jis esą bando išskirti save opozicijos gretose, o galbūt nenori eiti į bendrą veikimą su demokratais, kuriems vadovauja buvęs bendražygis Saulius Skvernelis.
„Galbūt prasideda asmeniškumai, kada R. Karbauskis tiesiog nenori jungtis ir būti kartu siejamas su S. Skvernelio partija. Čia sunku pasakyti, nes mes nežinom, kokie yra niuansai tarp jų ir tarp jų partijų. Bet faktas, kad tarp jų nėra geriausi santykiai, faktas, kad jie konkuruoja ne tik su konservatoriais, bet, visų pirma, bent jau kairiame flange konkuruoja tarpusavyje. Tai į tai galima žiūrėti kaip į konkurencinį išskirtinumą“, – pažymėjo A. Lašas.
Be to, anot jo, nei „valstiečiams“, nei R. Karbauskiui nebereikia priešinti savęs konservatoriams – esą ir taip neabejojama, kad jie – konkurentai.
„Galbūt jam [nuosaikesnė pozicija] ir atrodo teisinga. Galbūt jis pagalvotų, o jeigu mano partijoje atsitiktų panašiai, kaip aš reaguočiau, ar būtų sąžininga taip reaguoti, ar kitaip“, – kalbėjo politologas.
Parašus dėl neeilinės sesijos sušaukimo Seimo opozicionieriai pradėjo rinkti pirmadienį. Tam, kad sesija būtų sušaukta, reikia 47 parašų.
Sesijos metu į politikų klausimus apie galimą informacijos nutekinimą turėtų atsakinėti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir generalinė prokurorė Nida Grunskienė, planuojama dėl galimo nutekinimo sukurti ir laikinąją tyrimo komisiją.
Seimo nario mandato atsisakiusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai vaikų seksualiniu prievartavimu ir tvirkinimu. K. Bartoševičius pranešė atsisakantis mandato anksčiau, nei prokuratūra paskelbė apie įtarimus, dėl to ir svarstoma, kad informacija iš prokuratūros nutekėjo.
Generalinė prokuratūra pranešė, kad nesiaiškins, ar informacija dėl tyrimo K. Bartoševičiui nutekėjo ir nurodė, kad nemano, jog būtų buvusi padaryta žala ikiteisminiam tyrimui dėl seksualinės prievartos ir tvirkinimo prieš vaikus.
Pats K. Bartoševičius teigė, kad jam pareikšti įtarimai – nepagrįsti, o mandato atsisakė dėl asmeninių priežasčių, susijusių su sveikata.
