aA
Visai neseniai savo mamos pensijos dydžiu feisbuke nusistebėjęs nuomonės formuotojas Saugirdas Vaitulionis netruko gauti į kailį ir nuo politikų, ir nuo ekonomistų. Vėliau paaiškėjo, kad tas jo įrašas buvo ne naivus stebėjimasis, o apmokėtas suinteresuotų grupių. Vis dėlto, finansinio raštingumo klausimas Lietuvoje yra opus ir žmonėms tikrai reikėtų daugiau domėtis bei aiškintis, kaip ta pensija atsiranda – ir ne tik pas privačius subjektus, teigia Vilniaus universitete dėstantis ekonomistas Justas Mundeikis.
© DELFI / Andrius Ufartas

Savo įraše S. Vaitulionis įvardino sužinojęs, kad jo mamos pensija siekia 221 eurą ir teigė susimąstęs apie tai, kad „Sodra“ Lietuvoje nepasirūpins niekuo, todėl esą reikia ją kaupti privačiai.

Į žymaus nuomonės formuotojo įrašą netruko sureaguoti būsima europarlamentarė , ekonomistė Aušra Maldeikienė viešai klausdama, kiek pats ponas Vaitulionis sumoka įmokų „Sodrai“ ir konkrečiai mamos pensijai?

„Man tai tas skaičius labai įdomus. Ir tas skaičius viską paaiškintų. Pradžioje gudručiai (ir ypač visokie verslo liudijimai bei kūrybiniai individualistai) minimizuoja savo mokesčius iki beprotybės, o po to baisis, kad jų mamos ir tėčiai kenčia. Valstybė pensininkų neišlaiko, p. Vaitulioni, Pensininkus išlaiko jų dirbantys vaikai“, – feisbuke rašė A. Maldeikienė.

Politikė rašė iki šios dienos sukaupusi 39 metus stažo.

„Ir pensija, kurią turėčiau pradėti gauti 2021 metų rudenį, sudarys apie 650 eurų, nes visą gyvenimą mokėjau didelius mokesčius, dirbau gaudama kuklią dėstytojos ir mokytojos algą, bet visada dirbau 2-3 darbovietėse. Ir pensija taip susikaupia. Jau nuo tų pavaškuotų influencinių verksnių, kurie net matematikos nesuvokia, bloga darosi. Parduokite vieną kostiumuką ir bus mamytei paguoda“, – piktinosi A. Maldeikienė.

Nuo S. Vaitulionio įrašo kraujas užvirė ir ekonomistui J. Mudeikiui, kuris savo tinklaraštyje išpublikavo aštrų komentarą – atsakymą S. Vaitulioniui. DELFI ekonomisto irgi paprašė paprastai ir suprantamai paaiškinti, kodėl tie pensijų dydžiai yra tokie, kokie yra, ir ko tikėtis ateityje.

Justas Mundeikis
Justas Mundeikis
© Asmeninins albumas


– Visiems tiems, kurie stebisi, kaip paaiškintumėte – kodėl tos pensijos tokios mažos?

– Labai sunku į šį klausimą atsakyti labai paprastai, nes tai priklauso nuo daug dalykų. Žmonės mažai sukaupti galėjo dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad jis labai daug metų dirbo, stažą surinko, bet jeigu jo įmokos buvo labai mažos, tai jo individuali pensijos dalis yra labai maža, ir dėl to gali būti, kad jo pensija yra maža.

Arba gali būti, kad žmogus nedirbo visą gyvenimą, galbūt augino vaikus, galbūt buvo namų šeimininkas (-ė), ir dėl to stažo nesurinko. Nors iš esmės jis gyvena ekonominiame gyvenime, nes namų ūkis irgi yra ūkis, tai yra ekonomikos dalis.

Dar gali būti tas variantas – kad nesurinko pakankamai įmokų, neprikaupė, tada „Sodra“ nepriskaičiavo tiek tų taškų, kurie paskui yra verčiami į eurus, kad ta pensija būtų pakankamai didelė.

Jeigu pasikeis politinis spektras labiau į kairę – po kitų arba dar kitų Seimo rinkimų, tai aš labai nenustebčiau, kad šito valstybės prisidėjimo neliktų. Ar tada žmonėms apsimokėtų likti antroje pakopoje, yra labai sunku pasakyti.
J. Mundeikis

Iš „Sodros“ duomenų matome, kad vidutinė pensija yra 364 eurai. Ji yra gana kukli. Mes turime struktūrinę problemą – mūsų pensijos bendrai yra labai mažos. Tai rodo ir tai, kad pas mus beveik trečdalis su pensininkų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, tai yra ir struktūrinė problema.

Pas mus pensijoms yra skiriamas per mažas finansavimas, atitinkamai pensijos yra per žemos, ir tai lemia skurdo rizikos rodiklius. Bet individualiais atvejais gali būti, kad žmonės prikaupia 600, 800 arba net 1000 eurų, priklausomai nuo to, kiek jie metų dirbo, ir nuo kokių sumų jie mokėjo „Sodros“ įmokas.

Tie žmonės, kurie dirbo su individualia veikla, turėjo žemės ūkį, tai jie bus prikaupę ženkliai mažiau, nes jie turėjo daugybę metų aibę visokių mokestinių lengvatų. Tada dėl tų lengvatų jie galėjo daugiau vartoti, bet ateityje jiems tai atsilieps taip, kad jie ateityje galės mažiau vartoti.

– Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad stebuklų esant tokiai pensijų sistemai (net ir po reformos) nereikėtų tikėtis. Ar sutiktumėte su tuo?

– Aš sutikčiau, kad iki šiol dar yra labai daug neapibrėžtumo su šita pensijų reforma – dėl dviejų priežasčių. Pirma – kai žmogus bus sukaupęs privačiame kaupime – antroje pakopoje, nėra labai aišku, kas bus, kai ta dalis bus perkelta į „Sodrą“, ir turės tapti anuitetu – ar ta dalis bus ar nebus indeksuojama? Jeigu ta dalis pensijos nebus indeksuojama, tai ji su kiekvienais metais nuvertės. Tai reiškia, kad žmogaus perkamoji galia senatvėje kuo toliau, tuo labiau prastės.

Antras dalykas – labai didelis politinis neapibrėžtumas. Dabar valstybė remia prisidėdama prie individualaus kaupimo. Tačiau taikydama šitą rėmimą valstybė realiai atima iš dabartinių pensininkų galimą pensijų padidinimą.

Tie, kurie dabar turi pakankamai pinigų, ir gali sau leisti kaupti antroje pakopoje, nes jiems nereikia tų pinigų pravalgyti arba sumokėti už nuomą, jie dar yra skatinami papildomais pinigais, kurie atkeliauja iš to kapšo, kurį mes galėtume skirti dabartiniams pensininkams, kurių daugiau nei 30 proc. gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.

Ekonomistas sudėliojo taškus: kas lemia mažą pensiją ir kokia nemaloni staigmena gali laukti kaupiančiųjų
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jeigu pasikeis politinis spektras labiau į kairę – po kitų arba dar kitų Seimo rinkimų, tai aš labai nenustebčiau, kad šito valstybės prisidėjimo neliktų. Ar tada žmonėms apsimokėtų likti antroje pakopoje, yra labai sunku pasakyti.

Trečias argumentas yra toks, kad Lietuvoje antros pakopos fondai labai dažnai patys netvarko savo aktyvų. Tai reiškia, kad jie patys neperka/ neparduoda akcijų ar pan., jie iš esmės patys investuoja į kitus fondus. Šitų fondų teikiama grąža yra pakankamai limituota, jei žmogus pasirenka tokį dvigubos valdysenos fondą.

Problema yra tai, kad mes neturime ne pelno siekiančių fondų, kaip kokiose Skandinavijos šalyse – kur profsąjungos arba darbuotojų asociacijos juos valdo, ir nesiekia iš to pelno. Tada grąža yra didesnė.

Žvelgiant į tūkstantmečio kartą ir didžiųjų miestų gyventojus matosi tendencija, kad žmonės vis labiau pradeda dirbti „ant savęs“ pagal įvairias verslo formas (Lietuvoje yra labai daug galimybių vykdyti visokias veiklas). Kas laukia tų žmonių ateityje, kai jie sulauks pensinio amžiaus?

– Jeigu jie dirba legaliai, visas pajamas deklaruoja, ir nuo visų pajamų moka „Sodrai“, tada jie kaups taip, lyg jie būtų dirbę pagal darbo sutartį. Didžiulio skirtumo nebus.

Jeigu kažkas darbuojasi pusiau šešėlyje, tarkime deklaruoja mažiau tam, kad liktų daugiau pinigų pravalgymui, tada gausis tas pats, kas su tais žmonėmis iš ankstesnių laikų, kurie turėjo kažkokias mokestines lengvatas, ir neprikaupė savo senatvei. Ateityje jiems bus tas pats – kai išeis į pensiją, jie bus „Sodrai“ per mažai prikaupę, (…) ir jų pensijos gali būti mažos.

Patarimas būtų neslėpti, o deklaruoti viską, nes „Sodra“ iš esmės yra ženkliai saugiau negu privatūs kaupimo fondai. Ar žmonės, kurie gauna labai dideles pajamas, patys turėtų dar papildomai rūpintis savo pensija? Taip, visi Lietuvoje turėtų stengtis savo pensija papildomai rūpintis, ieškoti, kas siūlo geriausias alternatyvas. Vieniems tas pasirūpinimas pensija galbūt yra investicija į nekilnojamą turtą, kad išėjus į pensiją niekam nereikėtų mokėti nuomos ir turėtų savo būstą. Galbūt to būsto kaina bus išaugusi, tu jį parduosi ir persikraustysi į mažesnės kvadratūros butą. Kiekvienas žmogus turi individualiai nuspręsti, kas jam labiau apsimoka. Vieno recepto visiems nėra.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Tas aktyvumas yra labai pageidautinas. Žinome, kad Lietuvoje visų gyventojų finansinis raštingumas yra labai žemas lyginant su kitomis ES šalimis. Mes turime problemą, kur pas mus piliečiai nėra pakankamai šviečiami.

Man, kaip ekonomistui, sukyla emocijos, kai aš pamatau tokį influencerį, kuris pasidalina ir pasako, kad iš „Sodros“ – nieko gero, ji tik nulupa pinigus. Čia yra daug detalių. Labai svarbu, kad žmonės patys šviestųsi, domėtųsi, eitų į „Sodrą“, klaustų, kas kaip atrodo. Nes, kai žmonės nueina į privatų banką, jiems vienaip pataria, jei nueina kažkur nepriklausomai, gali ir kitaip patarti. Čia yra labai svarbus dalykas, kad patys žmonės būtų aktyvūs.

Patarimas būtų neslėpti, o deklaruoti viską, nes „Sodra“ iš esmės yra ženkliai saugiau negu privatūs kaupimo fondai. Ar žmonės, kurie gauna labai dideles pajamas, patys turėtų dar papildomai rūpintis savo pensija? Taip, visi Lietuvoje turėtų stengtis savo pensija papildomai rūpintis, ieškoti, kas siūlo geriausias alternatyvas.
J. Mundeikis

– Žvelgiant iš tos perspektyvos, ką valstybė galėtų padaryti? Savo rašinyje tinklaraštyje rašote, kad ji galėtų vienodai apmokestinti visas pajamas. Paaiškinkite, prašau, plačiau.

– Taip, nes dabar turime tą problemą, kad individuali veikla yra apmokestinama 15 proc. GPM (gyventojų pajamų mokesčių) tarifu, nepriklausomai nuo to, kokios yra jūsų pajamos.

O jeigu žmogus dirba su darbo sutartimi, jis yra apmokestinamas GPM 20 procentų. Jei jo pajamos yra virš „Sodros“ įmokų „lubų“ 27 procentais.

Ekonomistas sudėliojo taškus: kas lemia mažą pensiją ir kokia nemaloni staigmena gali laukti kaupiančiųjų
© DELFI / Kiril Čachovskij

Po pensijų reformos turime pensijos bazinę dalį perkeltą į biudžetą, vadinasi iš GPM mes finansuojame bazinę „Sodros“ dalį. Tada kyla klausimas kyla, kodėl vieni prisideda 15 proc. o kiti – 20 proc.? Dar yra verslo liudijimai, kur išsiperki liudijimą, ir po to išvis tau neberūpi, kokie ten mokesčiai.

Tie būdai išdarko sistemą, jie žmogui suteikia galimybes laviruoti tarp skirtingų veiklų formų, taip optimizuojant savo gaunamą finansines pajamas. Bet kartu tai iš esmės labai stipriai apsunkina galimybes siekti gerovės valstybės Lietuvoje, taip, kad mūsų pensininkai neskurstų.

„Sodros“ paaiškinimą apie tai, kaip susidaro pensija, galima paskaityti čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(97 žmonės įvertino)
4.0515

Top naujienos

NT mokesčio mokėtojų paieškos parlamente: mokėsiu, ir daug (48)

Dalis tarp turtingiausių šalies politikų patenkančių Seimo narių net nebando išsisukinėti ir...

Pinigai teka į NT: įspūdingai išaugo turinčių 5 ir daugiau butų skaičius (49)

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie turi ne po vieną butą, bet ir po du, tris ar net penkis ir...

Po pirmųjų 100 Nausėdos dienų – skirtingi vertinimai: laukia labai svarbus lūžis (24)

Vertinant prezidento Gitano Nausėdos darbo šalies vadovo poste pirmąsias šimtą dienų, kurias...

JAV turtuoliai ir jų mokesčiai: artėjant rinkimams – klausimas kaip ir kodėl iš jų paimti daugiau (2)

„ The New York Times “ neseniai paskelbė dramatišką infografiką, rodantį, kad nuo šeštojo...

7 patarimai pakeis jūsų gyvenimą: naudodamiesi jais padidinsite savo optimizmą ir sumažinsite nerimą (1)

„Žvelgiant iš psichologinės pusės, nerimas yra savotiškas apsirikimas. Jis atsiranda, kai...

Lietuvių sukurtos medžiagos padėjo pasiekti pasaulinį rekordą: tai – daugelio mokslininkų tyrimų objektas (1)

Nuo šiol tandeminių perovskitinių-CIGS saulės elementų efektyvumas siekia 23,26 proc. – tai...

Mokytoja stengiasi į mokyklą privilioti tėvus: kai pamato, ką daro vaikai, jiems atsiveria akys

Mokiniai ir mokytojai – tai ne visi mokyklos bendruomenės nariai. Taip nusprendė Varėnos rajono...

Populiariausias Kauno rajonas po 10 metų gali tapti neatpažįstamu (4)

Vilijampolė – vienas aktyviausiai besikeičiančių Kauno rajonų, išsidėstęs palei Neries ir...

Daugiau vaikų su žmona nebeplanuojantis Tomas Sinickis apie jam atliktą vazektomiją: ilgą laiką artimieji manė, kad aš juokauju (62)

Kai kam nors pasakai, kad pasidarei vazektomiją, reakcija būna daugmaž vienoda. Pirma tavimi...

Pro serbų palengvėjimo atodūsius – lietuvių abejonės dėl „nelegalaus“ varžovų įvarčio (28)

Metų laikai keičiasi, o Lietuvos rinktinės taškų aruodas išlieka toks pat tuščias lyg...