aA
Šios savaitės pradžioje Rusija buvo pripažinta negalinti įvykdyti savo įsiskolinimo įsipareigojimų užsienyje, todėl šalis oficialiai įžengė į defolto teritoriją. Tačiau ekonomistai nemano, kad defoltas turės labai didelių pasekmių šiai šaliai, nes jai didesnį poveikį ekonomiškai darė sankcijos, o užsienio partneriai Rusija nepasitikėjo dar prieš defoltą dėl paskelbto karo ir dėl to, kad ji tapo neprognozuojama šalimi.
Rusijos vėliava
Rusijos vėliava
© Reuters / Scanpix

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad paskelbtas defoltas Rusijai yra techninio pobūdžio ir labiau dėl sankcijų poveikio ir mažiau susijęs su blogėjančia ekonomine šalies situacija.

„Kalbant apie pačias pasekmes Rusijai, manyčiau, kad gerokai didesnių pasekmių turi paskelbtos ekonominės sankcijos ir tie šeši sankcijų paketai, kurie buvo anksčiau paskelbti, bet ne pats dabartinis defoltas. Iš esmės, sakykime, iš dalies dabartinis defoltas yra labiau techninio pobūdžio, kadangi dėl tų pačių įvestų ekonominių sankcijų Rusija techniškai negali atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais ir investuotojais į obligacijas“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.

Jam pritarti buvo linkusi ir bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, kuri aiškino, kad Rusijai didžiausią įtaką ekonomikos dalyvavimui finansų sistemoje padarė pats karo prieš Ukrainą paskelbimas.

„Šiaip reikia, matyt, suprasti, kad čia daugiau techninis tas defoltas, ir Rusija, kaip rinkos dalyvė, kaip tam tikrus skolinimosi standartus bandanti atitikti ekonomika, finansų sistemoje nustojo egzistuoti tuo metu, kai paskelbė karą Ukrainai ir atitinkamai susilaukė labai stipraus sankcijų atsako“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Aleksandras Izgorodinas
Aleksandras Izgorodinas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Iš tikrųjų šiuo atveju tas techninis negebėjimas vykdyti įsipareigojimų buvo tik toks techninis parodymas, kad tai įvyko“, – pridūrė ji.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Raimundas Dužinskas aiškino, kad po defolto paskelbimo Rusijos finansinių reitingų vertinimai turėtų kristi į neįsivaizduojamas žemumas bei nebeturėtų likti norinčių jai skolinti pinigų. Pasak jo, ekonominėmis priemonėmis bandoma paveikti Rusijos ketinimus ir elgseną.

„Rusijai gali tekti virti savo sultyse, būti uždarai, autarkinei ekonomikai, gyvenančiai tik iš savo resursų. Beje, poveikis bus ir tiems resursams, tačiau Vakarų analitikai jau dabar samprotauja apie tai, kad žmogiškųjų išteklių Rusijoje kokybė ženkliai smuks dėl to, kad Rusijos jaunimas nebevažiuos po likusį pasaulį, nebebendraus, jau nebendrauja tiek su savo užsienio kolegomis, ekonomistais ir kitais žmonėmis. Pasekmės turėtų būti gana ženklios Rusijos ekonomikai“, – tvirtino R. Dužinskas.

Indrė Genytė-Pikčienė
Indrė Genytė-Pikčienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Didesnių pasekmių Rusijai turi sankcijos, negu defolto paskelbimas

A. Izgorodinas aiškina, kad ekonominės sankcijos turi didesnį poveikį negu defolto paskelbimas. Anot jo, vienas iš rodiklių, puikiai atspindinčių ekonominių sankcijų poveikį Rusijai, yra tai, kad gegužės mėnesį naujų automobilių registracijos apimtys Rusijoje nukrito daugiau negu 70 procentų per metus.

„Ekonominė situacija akivaizdžiai blogėja ir blogiausia dar yra ateityje. Ekonominių sankcijų poveikis užtrunka, nuo gruodžio mėnesio Europos Sąjunga pradės labai stipriai riboti rusiškos naftos importą, tai manau, kad būtent ekonominės sankcijos Rusijai turi didesnį poveikį negu techninio defolto“, – tikino ekonomistas.

Jis teigia, kad investuotojai jau nuo vasario 24 d. labai vengia investicijų į Rusijos ekonomiką dėl to, kad Rusija parodė, jog yra nestabili ir neprognozuojama partnerė, tad investicijos į Rusijos vertybinius popierius, taip pat ir į jos obligacijas, yra labai sumažėjusios.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Raimundas Dužinskas. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Raimundas Dužinskas. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.

„Manyčiau, kad defolto paskelbimas yra tiesiog papildomas argumentas investuotojams neinvestuoti į Rusiją, nes šalis neatsiskaito su investuotojais, bet didžiausia žala, kalbant apie valstybės reputaciją, buvo padaryta ne kai Rusija techniškai patyrė defoltą, bet tada, kai pradėjo karą prieš Ukrainą, kadangi investuotojai tiesiog nusisuko nuo Rusijos“, – sakė A. Izgorodinas.
Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė taip pat tvirtino, kad Rusijos atliekami veiksmai, tiek politiniai, tiek ekonominiai, tiek kariniai, atgraso investuotojus finansų rinkose nuo noro turėti bet kokių kontaktų su šia šalimi.

„Iš tikrųjų sankcijos vaidina didelį vaidmenį ir apskritai karo paskelbimas, neprognozuojamumas, pačios Rusijos reakcija į sankcijas, bet kokių rinkos dėsnių panaikinimas ir kapitalo kontrolė, daugybė tų veiksmų, kurių ėmėsi Rusija bandydama išnaviguoti šiuo laikotarpiu, tik didina jos vyriausybės riziką“, – teigė ji.

Nors Argentinai tokioje situacijoje pagelbėdavo TVF, Rusija jo pagalbos nesulauks
MRU ekonomistas R. Dužinskas tuo tarpu atkreipė dėmesį į istorijoje buvusį Argentinos atvejį, kuomet ji susidurdavo su panašiomis ekonominėmis problemomis, kokias dabar turi Rusija. Pasak jo, Argentinai tuo metu galėdavo padėti tik Tarptautinis valiutos fondas (TVF), tačiau Rusija jo pagalbos nesulauks.

„Kai Argentina turėdavo tokio pobūdžio problemų, tai niekas jai neskolindavo, arba ateidavo į pagalbą Tarptautinis valiutos fondas su savo drakoniškomis skolinimosi sąlygomis. Bet į Rusiją neateis vien dėl to, kad ji dabar yra agresorė ir kaimyninės valstybės okupantė“, – tikino docentas.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
4.1364

Top naujienos

„Perlas Energija“ stabdo veiklą: klientams svarbiausia data – rugpjūčio 28-oji papildyta

Bendrovė „ Perlas Energija “ stabdo veiklą: elektrą klientams tieks iki rugpjūčio 31 d., o...

„Sodra“: atlyginimų augimas išlieka spartus, tačiau jį pajusti trukdo infliacija papildyta

2022 metų antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekė 1753 eurus (1100 eurų „į...

Nausėda įpareigojo Vyriausybę apsaugoti gyventojus nuo elektros kainų šoko

Ketvirtadienio rytą susitiko prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė . Po...

Rusija reikalauja vizos Lavrovui (8)

Rusija reikalauja, kad Jungtinės Valstijos išduotų vizas Rusijos užsienio reikalų ministro...

Rusams sprunkant iš Krymo, pasiekiami net rekordai

Fronto linija – visame Donbase. Pasak Ukrainos pajėgų, rusai per dieną juos apšaudo iki 800...

Delfi PliusVladimiras Laučius

Butkevičius: rudenį galime sulaukti naujos „bombos“ (34)

Liberalizavus elektros rinką, žmonės buvo tarsi suvaryti į dykumą ir palikti joje mokytis...

Po skandalo prabilusi Margarita Drobiazko: mums labai malonu dovanoti savo meną tiems, kuriems jo labiausiai reikia (1)

Po Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago pasirodymo Kremliaus atstovo žiniasklaidai Dmitrijaus...

Lietuvoje buvo pagerintas 33 m. karščio rekordas: temperatūra artėja prie dar įspūdingesnio skaičiaus (2)

Remiantis preliminariais duomenimis, vakar Ventės rage buvo išmatuota net 32,0 °C, o Vilniaus oro...

Gavusi žinutę iš banko apstulbo: ką reiškia šis mokestis? (3)

Atsiskaitymas banko mokėjimo kortelėmis nėra naujiena. Jomis naudojamės jau seniai ir dažnai....

Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: Krymo „vadovybė“ staiga paliko pusiasalį, perkeliami orlaiviai Rusija vėl smogė Charkivui (2)

Ketvirtadienio naktį Rusijos pajėgos galingai atakavo Charkivą – smogta bendrabučiui, kurio...