aA
Diskusijos dėl naujojo socialinio modelio ir perversmo pensijų sistemoje nerimsta. Svarstoma, ar teisinga būtų bendrąją pensijos dalį – bazinę pensiją finansuoti ne iš socialinio draudimo fondo („Sodros“), o iš valstybės biudžeto, kiek tam prireiktų lėšų. Nors ekonomistai tvirtina, kad bazinės pensijos mokėjimas iš valstybės biudžeto padėtų sumažinti socialinio draudimo įmokas, kai kurie politikai kratosi tokių minčių ir kol kas vangiai sutinka šį pasiūlymą. Be to, valstybės biudžete turėtų tam atsirasti papildomų lėšų, todėl galėtų būti padidinti bendrieji mokesčiai.
© Shutterstock nuotr.

Šiuo metu bendroji pensijos dalis yra vienoda visiems pensininkams, ji sudaro 110 procentų bazinės pensijos ir lygi 118,8 eurų. Svarstoma, kad ši dalis galėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto, nes tai galimai padėtų sumažinti socialinio draudimo įmokas, kurios šiuo metu mokamos „Sodrai“ ir yra privalomos. Šias įmokas moka darbuotojas ir darbdavys tam, kad galėtų pretenduoti į pensiją, nedarbo ar kitas pašalpas.

Vadina logišku sprendimu

DELFI konferencijoje „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius sakė, kad Lietuvoje bus bandoma pereiti prie modelio, kai dalį pensijų sistemos išlaiko bendrieji mokesčiai. Šis modelis yra paplitęs Europos sąjungoje, jį priėmus Lietuvoje, dalis bazinės pensijos būtų perkelta ant valstybės biudžeto pečių.

Mindaugas Sinkevičius
Mindaugas Sinkevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Tai yra teigiamas dalykas, nes yra noras atlaisvinti darbo jėgos mokesčius, kurie Lietuvoje yra santykinai nemaži. Yra Europoje kur ir didesni, bet pas mus nemažai apmokestinta ir tai viena iš priežasčių, kodėl mes turime didžiulį darbo užmokesčio šešėlį“, - sakė jis.

Vilniaus Universiteto docentas, ekonomistas, vienas iš socialinio modelio autorių Teodoras Medaiskis teigia, kad toks sprendimas būtų protingesnis, labiau logiškas: „Iš tikrųjų ta bendroji dalis, arba vadinamoji bazinė pensija, nepriklauso nuo mokėtų įmokų, vadinasi, ji nėra proporcinga mokėtų įmokų dydžiui – proporcinga tik buvimui darbo rinkoje, stažui, todėl ta bazinė pensija labiau tokią paramos funkciją vykdo. Tai kaip ir logiška, kad ji iš kitų šaltinių būtų finansuojama, o socialinio draudimo fondo išmokos jau griežtai būtų siejamos su tuo, kiek sumokėta įmokų.“

Ekonomistai aiškinasi, kodėl Lietuvoje tokios menkos pensijos ir mažos algos
© DELFI / Valdas Kopūstas

Šiandien bazinių pensijų finansavimą perleisti valstybės biudžetui siūloma palaipsniui, nors iš pradžių siūlymai buvo kardinalesni. „Matau tai kaip ilgalaikį procesą, nes ne taip lengva pereiti. Mūsų projekte iš pradžių buvo siūlyta vienu ypu visą mokesčių sistemą pakeisti, padidinti vienus mokesčius, sumažinti socialinio mokesčio draudimo įmoką, bet tai gal buvo per daug radikalus variantas. Taigi, jei Seimas sutiks su tokiu modeliu, būtų pereinama po truputį, todėl nuspėti, kiek tai kainuotų valstybei, yra sunku, juo labiau, kad nežinia kiek užsitęs visas procesas ir kada jis užsibaigs“, - tvirtina T. Medaiskis.

Iš vienos kišenės į kitą?

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius ir vienas iš socialinio modelio autorių Romas Lazutka teigia, kad pasiūlius finansuoti bazines pensijas iš valstybės biudžeto – buvo sulaukta nemažai politikų kritikos. „Kada pasiūlėme išplėsti mokestinę bazę per valstybės biudžetą, jie šaukė, kad mokesčių nelieskite, čia ne jūsų reikalas ir ne jūsų sritis. Bet taip šizofreniškai kaip dabar daryti negalima, kai pinigų pensijoms didinti nėra, bet jos vis tiek didinamos dėl politikų užgeidžių ir lenktyniavimo. Ypač tai pastebima prieš rinkimus“, - sako jis.

Anot jo, kasmet turėtų būti pereinama prie valstybės biudžeto po keletą procentinių punktų, tarkime trejais procentais sumažinti darbdavio ir darbuotojų sumokamą įmoką, dėl kurios „Sodra“ surinktų mažiau pinigų. Tačiau tie trys procentai bazinėms pensijoms mokėti būtų perkelti valstybės biudžetui, taigi kažkokią bazinės pensijos dalį finansuotų valstybė. Tokiu būdu, per kokius penkerius metus sistema būtų pakeista.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Skirtumas nuo mūsų pradinio siūlymo yra tas, kad politikai net nesvarsto, iš kur paims biudžetui pinigų, o čia kyla didelių abejonių, ar išvis tas finansavimo pakeitimas įvyks, ar ne. Nes jeigu valstybės biudžetas nenumato tam papildomų pajamų, o jo išlaidos tik auga gynybai ar kažkam kitam, tai gali būti taip, kad kiekvienais metais, kada bus tvirtinami valstybės ir „Sodros“ biudžetai, politikai paliks darbdavio įmoką nesumažintą ir ta bazinė – bendroji pensija tiesiog nebus iš valstybės biudžeto finansuojama“, - nuogąstauja jis.

M. Sinkevičius patvirtina, kad įmokų mažėjimas priklausys nuo to, ar valstybės biudžetas turės pinigų, kadangi „reikia suprasti, jog nesant atliekamų pinigų biudžete, jų papildomai niekas nenupieš“. Nauja tvarka kritikuojama ir dėl to, kad dalies pensijos perėjimas į valstybės biudžetą reikštų tiesiog naštos perkėlimą iš vienos valstybės kišenės į kitą, tačiau „Sodros“ direktorius tvirtina, kad tai yra būdas mažinti įmokas.

„Jei dalį krūvio perkeliame ant valstybės biudžeto, atlaisviname socialinio draudimo biudžetą, tai reikštų, kad darbdaviams ir darbuotojams turėtų mažėti socialinio draudimo įmokos. Ten yra numatoma, kad po 1 proc. per 12 metų turėtų būti mažinama, jei valstybės biudžetas turi tam pinigų“, - sako jis.

Tikisi algų augimo, bet augti galėtų ir kiti mokesčiai

Ekonomistai tvirtina, kad mažinant darbdavių ir darbuotojų sumokamų socialinio draudimo įmokų dalį, o bendrąją pensiją pamažu perkeliant valstybės biudžetui, mažėtų ne tik mokesčių našta darbo užmokesčiui, bet ir galima būtų tikėtis algų augimo.

Teodoras Medaiskis
Teodoras Medaiskis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Visą laiką yra kalbama, kad socialinės įmokos labai brangina darbo jėgą, tai tas perkėlimas valstybės biudžetui diversifikuotų pensijų finansavimą ir visos išlaidos būtų kraunamos ne vien ant darbo jėgos, - sako T. Medaiskis. – Tai atpiginsime darbo jėgą po truputį, vadinasi darbdavys galės kelti atlyginimus, tegul nesnaudžia. Dirbantys ir jų interesų gynėjai turės išsireikalauti, kad ne sau pasiimtų tuos pinigus, o padidintų atlyginimus ir nuo tų padidėjusių atlyginimų vėlgi bus priskaitomos socialinio draudimo įmokos, kurios gi bus didesnės. Tai palengvins verslumo sąlygas.“

Vis dėlto, jis pripažįsta, kad valstybės biudžetui tai irgi bus našta, todėl gali didėti bendrieji mokesčiai. „Taip, gali būti, kad tai bus daroma bendrųjų mokesčių sąskaita, bet tai vis tiek yra geriau, nei apkrauti vien darbo jėgą. Žinoma, kad tie pinigai valstybės biudžete iš oro neatsiras, stebuklingų dalykų nėra“, - tvirtina jis.

T. Medaiskis sako, kad socialinio modelio projekte nebuvo siūlyta, kokie konkrečiai mokesčiai galėtų būti padidinti, tai nuspręsti turėtų politikai.

Seimo narys Rimantas Jonas Dagys tvirtina, kad siūloma pensijų reforma nėra tvari, nes finansinių šaltinių mokėti bazinę pensiją iš valstybės biudžeto – nėra. Tam iš tiesų reikėtų kelti kitus mokesčius: „Norint bazinę pensiją perkelti ant valstybės pečių, visų pirma, reikalingi šaltiniai, todėl būtų įvesti papildomi mokesčiai, galbūt apmokestinantys nekilnojamąjį turtą.“

R. Lazutka priduria, kad bendroji pensijų dalis galėtų būti finansuojama ir kitomis sąlygomis, tačiau dėl mokesčių vengimo ir nepatrauklumo dalyvauti „Sodros“ sistemoje, geriau mažinti būtent „Sodros“ įmokas.

„Didele dalimi galime vertinti, kad algos Lietuvoje tikrai yra mažos, Europoje esame gale, nors mūsų ekonomika lenkia ir Estiją, ir Vengriją, ir Lenkiją, o tose šalyse algos didesnės. Tai viena iš priežasčių gali būti ta, kad legalios algos Lietuvoje taip smarkiai apmokestintos „Sodros“ – sveikatos draudimui vien 40 proc., o dar yra ir gyventojų pajamų mokestis. Tai žinoma, kad įmonėje darbdavys mato, jog jei pridėsiu 100 eurų darbuotojui prie algos, tai turėsiu sumokėti 55 eurus mokesčių ir tai tas padidinimas tik „ant popieriaus“, realiai darbuotojas ir to 100 eurų negaus. Todėl nenuostabu, kodėl vengiama dirbti legaliai arba skatinama dirbti ne pagal darbo sutartį, o išsiimti verslo liudijimus“, - sako jis.

Ekonomistai vieningai tikina, kad apskritai bazinę pensiją finansuoti ne iš „Sodros“ būtų priimtiniau, nes ši dalis nuo darbo užmokesčio – tai yra žmonių atlyginimų tiesiog nepriklauso.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prekybos centrų plėtra nestoja: po paslapties skraiste planuojamos dešimtys naujų parduotuvių (231)

Milijoninės investicijos , dešimtys naujų prekybos vietų – tokie laukia 2019 metais prekybos...

Skvernelis įvardijo, kas jį verčia mąstyti apie galimą kandidatavimą į prezidentus (12)

Premjeras Saulius Skvernelis kol kas tiesiai neįvardija, ar kandidatuos į prezidentus, tačiau...

Noah Smith. Taip, bitkoinas buvo klasikinis burbulas. Ir jis sprogo (152)

Regis, kiekvieną finansinį burbulą lydi koks nors visiems žinomas anekdotas apie tai, kaip kažkas...

Kaip perskaityti bendrą kraujo tyrimą: kokias ligas rodo nuokrypiai nuo normos (12)

Bene kiekvienam yra tekę atlikti bendrą kraujo tyrimą. Gavus rezultatus dažnam tai pasirodo tik...

Keleivių nepasitenkinimas: praleidusiems išvykstamąjį skrydį, grįžtamasis skrydis anuliuojamas (1)

Naujausio tyrimo metu paaiškėjo, kad keleiviams, kurie dėl kokių nors priežasčių praleido...

Žinoma fotografė pasidalijo pozavimo paslaptimis: ką daryti, kad nuotraukoje atrodytumėte puikiai

„Kiekviena nuotrauka skleidžia žinutę“, – įsitikinusi profesionali fotografė Monika...

„Maximai“ skyrė 17 tūkst. eurų baudą už vartotojų klaidinimą (56)

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) skyrė 17 000 eurų baudą...

Telšių eglė kaip niekad jauki: šiemet ją saugo švytintys lokys (13)

Telšių centre papuošta eglė siekia apie 18 metrų aukščio. Vietos gyventojai sako, kad tai pati...

Orai: savaitgalį gali užklupti pūga (13)

Savaitgalį Lietuvoje pasnigs, kai kur dėl stipresnio vėjo gali pustyti, LRT RADIJUI sako sinoptikė...