EK atstovybė Lietuvoje pranešė, kad Komisija pradėjo antrąjį pažeidimo nagrinėjimo etapą.
EK 2017 metų vasarį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nes daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos. Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijoninę baudą.
Anksčiau skaičiuota, jog visiems Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų.
Seimas pernai gruodį priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias tokių miestų ir miestelių gyventojai privalės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.
2018 metais Lietuvoje tokių gyvenviečių yra 75, o šiemet dėl emigracijos, skaičiuojama, liks 66. Naujovės palies tik tuos gyventojus, kurie turi geriamojo vandens šaltinį ar patys tvarkosi nuotekas.
Pagal ES direktyvą, daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose gyvenvietėse privalo veikti centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, o valstybė privalo užtikrinti, kad 100 proc. gyventojų turi ja naudotis. Tačiau Lietuva šių rodiklių dar nepasiekė.