D.Mekšraitienė vienintelė, kurią dėl EBSW bylų nagrinėjimo svarstys etikos komisija. Kiti teisėjai atsakomybės išvengė, nes esą nepadarė pažeidimų.

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja D.Mekšraitienė 2003-iųjų rugsėjį savo nutartimi panaikino Kauno apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimą dėl tyrimo atnaujinimo bendrovės „Pignus" ir Lietuvos valstybinio komercinio banko (LVKB) byloje. Šioje byloje figūravo garsiausi EBSW veikėjai, tarp jų ir šiuo metu JAV kalėjime ekstradicijos į Lietuvą laukiančio koncerno prezidento brolis Raimundas Petrikas.

Teisėja D.Mekšraitienė nutraukdama bylą nutartyje nurodė, kad 2 mln. 600 tūkst. dolerių buvo panaudoti pagal paskirtį, todėl EBSW vadovų nėra pagrindo kaltinti turto iššvaistymu.

Dėl D.Mekšraitienės veiksmų tyrimą atlikęs Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas nustatė, kad teisėja netinkamai taikė kai kurias Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) normas – neturėjo teisės nutraukti ikiteisminio tyrimo. Tačiau esą toks teisėjos sprendimas gali būti pateisinamas - nutartį ji priėmė praėjus vos keletui mėnesių po naujojo Baudžiamojo kodekso ir BPK įsigaliojimo.

Seimo komisija tarybos buvo prašiusi įvertinti teisėjų Raimondo Buzelio, Daivos Mekšraitienės, Arūno Paštuolio ir Virginijos Volskienės darbą.

Seimo komisijos išvadose teigiama, kad Kauno apygardos teismo teisėjas A.Paštuolis bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija" (IKHK) vadovų nusikalstamos veiklos bylą nagrinėjo penkerius metus. Įtariama, kad teisėjas galėjo vilkinti bylos nagrinėjimą ir taip talkinti EBSW veikėjams.

Apeliacinio teismo pirmininko Vyto Miliaus pažymoje TT pripažįstama, kad teisėjas A.Paštuolis galėjo bylą nagrinėti intensyviau – teismo posėdį pradedant anksčiau ir dirbant ilgiau, darant poilsiui būtinas pertraukas. Tačiau pabrėžta, kad apie A.Paštuolio padarytus „nedidelius organizacinės veiklos trūkumus" buvo žinoma dar 2002-aisiais.

Seimo komisija taip pat buvo atkreipusi dėmesį į A.Paštuolio išteisinamąjį nuosprendį. Jį Kauno apygardos prokuratūra ir kiti proceso dalyviai buvo apskundę, tačiau paskutinę minutę skundus atsiėmė.

„Šiuo metu tai yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, o procesiniai teismo sprendimai, susiję su konkrečios bylos aplinkybių vertinimu, taip pat teismo nuosprendžių ar nutarčių teisėtumas bei pagrįstumas negali būti administracinės priežiūros objektu ir gali būti vertinami tik aukštesnės instancijos teismo pagal baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka paduotą byloje dalyvaujančio asmens skundą", - teigiama Apeliacinio teismo pirmininko pažymoje.

Kauno apygardos teismo teisėjui R.Buzeliui nuo Seimo komisijos kliuvo dėl to, kad jis esą nepagrįstai panaikino EBSW kompanijų turto areštą. Parlamentarai nustatė, kad leisdamas bendrovėms disponuoti turtu teisėjas pažeidė įmonių, kuriose vykdoma bankroto procedūra, turto pardavimo tvarką. Seimo komisija konstatavo, kad R.Buzelis „taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti".

R.Buzelis savo paaiškinime nurodė, kad draudimus disponuoti turtu jis panaikinęs, nes siekė, jog būtų sumažintas įsiskolinimas kreditoriams.

Tyrimą atlikęs Apeliacinis teismas konstatavo, kad Seimo komisija vertino R.Buzelio procesinius veiksmus ir siūlė spręsti jo drausminės atsakomybės klausimą remiantis vien tuo faktu, kad teisėjo priimtus sprendimus vėliau panaikino aukštesnės instancijos teismas. Tačiau, pabrėžiama išvadose, bylose priimamus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos teismo teisėja V.Volskienė Seimo komisijai įtarimą sukėlė, nes nesustabdė EBSW priklausiusios ir indėlius iš gyventojų rinkusios Kauno holdingo kompanijos (KHK) likvidatorės bendrovės „Valeksa" ir koncernui artimos įmonės „Blagė" „sandorio.

Juo „Valeksa" už maždaug tūkstantį litų perleido „Blagei" ieškinio teises dėl 54 mln. litų - šias KHK lėšas iššvaistę buvo įtariami 4 EBSW aukšti darbuotojai, jų turtas buvo areštuotas. Vėliau „Blagė" šio ieškinio atsisakė, turto areštas buvo panaikintas ir dėl to nukentėjo KHK indėlininkai.

V.Volskienė drausminėn atsakomybėn taip pat negali būti traukiama, nes jos veiksmai buvo „susiję su teisingumo vykdymu konkrečioje byloje". Jeigu už priimtą sprendimą teisėja būtų baudžiama, tai prieštarautų teismo nepriklausomumo principui.