Ministerija skelbia, kad po pertvarkos policijoje atsirastų centrinis migracijos skyrius, kuris struktūriškai apjungtų esamus teritorinius policijos migracijos padalinius apskrityse.
Pagal pertvarkos planą, ši struktūra apimtų migracijos įgyvendinimo procesus, susijusius su pilietybės klausimais, asmens dokumentais, leidimais gyventi, migracijos kontrole, vizų išdavimu, prašymų dėl prieglobsčio priėmimu.
Migracijos departamentas sulaukė kritikos dėl kelių sprendimų, susijusių su prieglobsčio suteikimu, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimu ir galimu informacijos nutekinimu.
Internetinė „Laisvės TV“ praėjusį mėnesį pranešė, kad Lietuvoje leidimą gyventi 11 metų turėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejamo banko SMP tarybos patarėjas Antonas Treušnikovas. Praėjusį penktadienį Migracijos departamentas šį leidimą panaikino.
Vidaus reikalų ministerija taip pat pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl galimo Migracijos departamento informacijos nutekinimo trečiosioms šalims. Naujienų portalas delfi.lt pranešė, jog Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjams buvo išsiųsta riboto naudojimo informacija, kodėl jiems draudžiama atvykti į Lietuvą dalyvauti tarptautiniame kongrese.
Migracijos departamentas ministerijos kritikos šių metų vasarą sulaukė ir dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje rusų žurnalistui Jevgenijui Titovui. Institucija pastaruoju metu taip pat nesusitvarko su vizų prašytojų srautu.
2015 metais naikinti Migracijos departamentą siūlė tuometinis vidaus reikalų ministras, dabartinės Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau idėją kritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kai kurie parlamentarai.
Kitąmet S.Skverneliui palikus Vidaus reikalų ministeriją, jį ministro pareigose palikęs T.Žilinskas ketinimų naikinti departamentą atsisakė.
BNS pateikia svarbiausius pastaruoju metu prieštaringų vertinimų sulaukusius migracijos pareigūnų sprendimus ir korupcijos atvejus.
Kyšiai už leidimus gyventi
Nuo 2012 metų tyrusi neteisėto pasipelnymo korupcinę schemą teisėsauga nustatė, kad siekiant, jog užsieniečiams būtų greičiau išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, tarpininkaujantys teisininkai mokėdavo kyšius verslininkui, turėjusiam ryšių ir pažinčių Migracijos departamente. Pastarasis dalį gautų pinigų, už pageidaujamą dokumentų sutvarkymo paspartinimą, perduodavo Migracijos departamento pareigūnėms.
Šios institucijos darbuotojos Audronė Jusevičienė ir Agnė Urnavičienė pripažino kaltę ir buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dar viena buvusi departamento pareigūnė ir kiti du asmenys buvo nuteisti, jiems paskirtos baudos.
Toje pačioje byloje buvo įtariami ir buvęs advokatas Arūnas Merkys ir buvęs advokato padėjėjas Ignotas Ungaila, bet jų atžvilgiu tyrimas buvo išskirtas. Buvęs advokato padėjėjas kaltintas kyšių davimu advokatui, kad šis paveiktų Migracijos departamento tarnautojus greičiau priimti sprendimus. Abu kaltinamieji teisme visiškai pripažino kaltę, I.Ungaila buvo atleistas nuo bausmės pagal laidavimą, o A.Merkiui paskirta bauda.
Kyšis aukštam pareigūnui
2015 metais pareigūnai pareiškė įtarimus dėl kyšininkavimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkui Gintarui Bagužiui. Jis buvo įtariamas paėmęs kyšį už Šengeno vizos galiojimo pratęsimą Jordanijos piliečiui.
Šiemet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal laidavimą. Kaltę pripažinęs G.Bagužis migracijos sistemoje nedirba.
„Vor v zakone“
2015 metais sausį Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato atstovai išdavė leidimą gyventi Lietuvoje rusui Achmedui Jevlojevui, jis žiniasklaidoje buvo vadintas pagal įstatymus veikiančiu nusikalstamo pasaulio atstovu. Analogišką leidimą pareigūnai planavo išduoti ir kitam Rusijos piliečiui Olegui Šamaninui, bet įsikišus Vidaus reikalų ministerijai ir policijai procedūros buvo sustabdytos.
A.Jevlojevui išduoto leidimo galiojimas taip pat buvo sustabdytas. Dėl šios situacijos teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, vėliau jis buvo nutrauktas.
Rusų žurnalistas negavo prieglobsčio
Migracijos departamentas šių metų vasarį atmetė 2016 metais į Lietuvą atvykusio „Novaja gazeta“ dirbusio žurnalisto Jevgenijaus Titovo prieglobsčio prašymą. Jis sprendimą nesėkmingai skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dabar laukia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo.
Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys yra sakęs, kad sprendžiant dėl prieglobsčio žurnalistui „įvyko tam tikrų nesusipratimų“.
Korupcija Marijampolėje
Marijampolės policija šių metų balandį pranešė sulaikiusi keturis vietos migracijos pareigūnus, jie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Migracijos skyriaus darbuotojai galimai buvo paperkami už neįvardijamai įmonei palankius sprendimus dėl kvietimų išdavimo bei patvirtinimo ne Europos Sąjungos piliečiams.
Nutekino informaciją
Naujienų portalas delfi.lt rugsėjo pabaigoje pranešė, kad Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjams šiemet buvo išsiųsta riboto naudojimo informacija, kodėl jiems draudžiama atvykti į Lietuvą dalyvauti tarptautiniame kongrese.
Anot portalo, problemų sukėlė tai, kad medžiagoje atskleista Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo pozicija neįsileisti teisėjų dėl Krymo aneksijos įteisinimo. Vidaus reikalų ministras žada pradėti tarnybinį patikrinimą siekiant išsiaiškinti, kas atsakingas už informacijos išsiuntimą Rusijos pareigūnams ir ar tuo buvo pažeisti įstatymai.
Leidimas gyventi – su V. Putinu siejamo banko patarėjui
Rugpjūčio pabaigoje internetinė „Laisvės TV“ paskelbė, kad Lietuvoje leidimą gyventi 11 metų turėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejamo banko SMP tarybos patarėjas Antonas Treušnikovas.
Šis leidimas jam panaikintas penktadienį, praėjus savaitei, kai apie A.Treušnikovo gyvenimą Lietuvoje pranešė žiniasklaida. SMP bankui, kaip ir patiems jo steigėjams Rusijos milijardieriams Arkadijui ir Borisui Rotenbergams, Europos Sąjunga yra paskelbusi sankcijas.