E. Lucasas pažymi, kad Vladimiras Putinas ir jo kompanija – tai revizionistinis režimas, keliantis didelį pavojų taikai.

Savo kreipimesi į Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų – žemesniųjų parlamento rūmų – Užsienio reikalų komitetą apžvalgininkas pirmiausiai primena apie V. Putino režimo keliamą grėsmę rašęs dar 2007 m., savo knygoje „Naujasis šaltasis karas“. „Tada daugelis mane kaltino isterijos kurstymu. Dabar mažai kas taip mano“, - teigia E. Lucasas.

Britas taip pat atvirai paaiškina, kaip Kremlius sugebėjo užčiaupti Europos galinguosius. Tarp jų – ir E. Lucaso tautiečius britus.

Į Baltijos šalių signalus reikėjo reaguoti

Jis pažymi nepritariantis britų politiniuose sluoksniuose įsišaknijusiam požiūriui, kad „diplomatinio sprendimo siekimas, nors sunkus, yra kur kas labiau pageidaujamas“. Anot apžvalgininko, Vakarams jau seniai derėjo įsiklausyti į Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų buvusių sovietinio bloko šalių siųstus pavojaus signalus.

„Mano požiūris remiasi ilgamete patirtimi Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Rusijoje ir kitose regiono valstybėse. Mūsų draugai šiose šalyse seniai siuntė įspėjimus dėl pavojingos įvykių eigos. Mes jų nepaklausėme. Užuot tai darę, mes sistemiškai menkinome ir ignoravome žmones, kurie problemą suvokia geriau nei mes. Dabar įrodyta, kad jie buvo teisūs. Tikiuosi, mano balsas bus išgirstas ten, kur jų balsų vis dar neišgirsta“, - rašo E. Lucasas.

Nusileisti Maskvai – tai priimti jos taisykles

Rytų Europos politikos ekspertas konstatuoja, kad Rusija yra „revizionistinė valstybė“, siekianti perrašyti geopolitines taisykles.

„Mes manome, kad Europos saugumo sistema, kurią žinome jau beveik 40 metų, yra teisinga, o dėl to – stabili. Rusija ją laiko neteisinga ir būtina pakeisti.

Rusija nori perrašyti taisykles trimis būdais. Pirma – ji nemano, kad jos kaimynės turėtų pačios spręsti dėl savo geopolitinės ateities. Trumpai tariant, Rusijos saugumas priklauso nuo šių šalių nesaugumo. Rusija ypatingai pavydi andai užgrobtoms buvusioms Sovietų imperijos valstybėms jų laisvės, raidos ir nepriklausomybės. Jos kelia egzistencinį iššūkį stagnuojančiam autokratiniam valstybės modeliui, valdomam V. Putino režimo“, - tęsia E. Lucasas.

Antrasis Kremliaus taikinys, pasak jo, yra NATO.

„Kremlius taip pat nori pašalinti dvi dideles institucines grėsmes savo interesams. Pirmoji – tai Šiaurės Atlanto Aliansas. Jis suteikia infrastruktūrą tam, ką ji (Rusija – DELFI) traktuoja kaip amerikiečių kišimąsi į Europos reikalus“, - teigia E. Lucasas, pažymėdamas, kad NATO sykiu neutralizuoja galingiausią Rusijos karo mašinos dalį – branduolinį arsenalą.

Europos Sąjunga (ES), analitiko nuomone, taip pat yra likviduotinų ar bent jau neutralizuotinų darinių sąraše.

„Rusija taip pat nori atimti iš ES taisyklių nustatinėtojos vaidmenį, ypač energetikos politikoje. Kremlius tame įžvelgia potencialiai mirtiną grėsmę savo svarbiausioms eksporto industrijoms ir kartu – pagrindiniam politinės įtakos šaltiniui išteklius perkančiose šalyse. Rusiją nepaprastai piktina ES Trečiasis energetikos paketas, draudžiantis kainų diskriminaciją pavienėms šalims bei dujų skirstymo monopolius ir kartelius“, - aiškina E. Lucasas.

Geriausiu atveju – Baltarusijos likimas

Apžvalgininkas bando įtikinti britų parlamentarus, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje nėra tokie tolimi, kokie gali pasirodyti.

„Rusijos kontroliuojamos satrapijos Rytų Europoje būtų skurdžios, po priespauda, blogai valdomos ir nestabilios: jei pasiseks – kaip Baltarusija“, - įspėja E. Lucasas.

Pasak jo, Ukraina – viena didžiausių valstybių žemyne – dar prieš metus atrodė kaip „didesnės rinkos, geresnės kaimynės ir laimingesnės šalies“ perspektyva. O dabar jis skaldoma į vargiai gyvybingą provakarietišką dalį ir „Rusijos valdomą marionetinę šalį“.

Britas tvirtai įsitikinęs, kad nuolaidžiavimas Rusijai V. Putino apetito nenumalšins, ir po Ukrainos jo akys nukryps rytinio ES ir NATO pakraščio link. Paprasta tariant – į mūsų kiemą.

„Tai siaubinga perspektyva ir ukrainiečiams, ir mums. Tiek dėl moralinių, tiek dėl praktinių priežasčių neturėtume tokiam likimui pasmerkti tokių sąjungininkių kaip Baltijos šalys ir Lenkija“, - ragina E. Lucasas.

Rusijos įrankiai: tėškė į akis ir vokiečiams, ir britams

Apžvalgininkas aiškiai argumentuoja, kokius įrankius Rusija pasitelkia savo tikslams. Vienas tikslų – vangus ir nevieningas ES požiūris į Kremliaus agresiją.
Edwardas Lucasas

Nevyniodamas į vatą, analitikas vieną po kito vardija instrumentus, kuriuos pasitelkusi Maskva užčiaupia galingiausias Europos šalis.

„Ji (Rusija – DELFI) negailestingai naudoja savo energetikos ginklus prieš Europos šalis, ypač  dujų tiekimą vamzdynais. (…) Mes tai aiškiai matome dujotiekio „South Stream“ projekte, kuris tiesiogiai laužu ES taisykles, bet yra remiamas Austrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Italijos, Serbijos ir Slovėnijos.

Ji pasitelkia savo pinigus. Ji palaiko komercinį ir finansinį aparatą, kuriam verslo reikalai su Rusija neša pelną ir kuris bijo bet kokio santykių atšalimo. Austrijos bankai, Vokietijos pramonės eksportuotojai, Prancūzijos karinė pramonė ir daugybė įmonių, bankų ir teisininkų kontorų čia, Jungtinėje Karalystėje. Šie energetikos ir finansų saitai riboja Vakarų atsaką Rusijos revizionizmui“, - konstatuoja E. Lucasas.

Baltijos šalis mato kaip kitą taikinį

„Rusija laimi“, - konstatuoja E. Lucasas. Jo žodžiais, dabar akivaizdu, kaip klydo visi, kurie manė, kad V. Putino režimas pasisotins Krymu. Analitikas įsitikinęs, kad ir pusės ar net visos Ukrainos Kremliui nepakaks.

„Mūsų silpnumas Ukrainos (o prieš tai – Gruzijos) atžvilgiu sudarė aplinkybes naujam, turbūt dar rimtesniam iššūkiui Europos saugumui. Galbūt Kazachstane, Azerbaidžane, Gruzijoje ar Moldovoje, bet labiausiai tikėtina – Baltijos valstybėse“, - įspėja E. Lucasas.

Anot jo, sėkmingas smūgis Baltijos šalims Kremliui taptų svajonės išsipildymu.

„Estija, Latvija ir Lietuva – ištikimos amerikiečių sąjungininkės ir NATO narės. Tai mūsų fronto valstybės: pasaulio, kurį nuo 1991 m. traktuojame kaip duotybę, ateitis priklauso nuo jų likimo. Jei jos bus sėkmingai užpultos ar pažemintos, NATO pernakt praras savo patikimumą – tai būtų milžiniška pergalė Rusijai“, - įspėja britas.

Jis taip pat konstatuoja, kad Baltijos šalys neturi jokių gamtinių buferių, kurie pristabdytų intervenciją. Be to, kiekviena iš trijų valstybių turi silpnąją vietą, labai parankią Kremliui. Lietuvos atveju galimi reikalavimai kariniam „koridoriui“ į Kaliningradą, Estiją ir Latviją spausti galima dėl skaitlingų rusakalbių mažumų.

E. Lucaso žodžiais, Baltijos šalims ir taip sudėtinga sukurti veiksmingą gynybos taktiką, o jeigu būtų pritaikyta Ukrainoje išbandyta hibridinio karo strategija – tai padėtį dar labiau apsunkintų.

„Rusija tai žino. NATO buvimas šiame regione yra tik simbolinis. Neturime jokios sutvirtintos infrastruktūros, jokių iš anksto paruoštų ginkluotųjų pajėgų. (…) Mes neturime tinkamų planų jų gynybai. Ir tai Rusija žino. Jei bandysime lopyti šias spragas mūsų gynyboje, kaip NATO dabar siūlo – pavėluotai ir nepilnai – Rusija šiuos veiksmus pasmerks kaip provokaciją ir grasins atsakomosiomis priemonėmis. Dabartinės laikysenos, mes tokiu atveju sudrebėsime ir atsitrauksime“, - nelinksmas prognozes dėsto E. Lucasas.

Anot jo, dabartinės politikos tęstinumas – būtent tai, ko reikia Kremliui. Esą laikas imtis griežtų priemonių – nuo diplomatinių žingsnių, NATO stiprinimo iki teisėsaugos struktūrų kibimo į rusiškų pinigų teisėtumą.

„Kuo daugiau mūsų teisėsaugos sistema galės padaryti (…) prieš Rusijos gangsterių valstybę, tuo saugesnis bus mūsų pasaulis“, - teigia E. Lucasas.