Tačiau Vakarai ir toliau nėra „pakankamai išsigandę“, mano „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas.
Savo kalboje V. Putinas parodė netoleruosiantis įvykių, kurie siaurintų jo įtakos sferą. Kai Baltijos šalys įstojo į NATO, anot jo, Rusija buvo apgauta. Anot E. Lucaso, Vakarai turi reaguoti aiškiai ir tvirtai, tačiau tuo kol kas nedvelkia.
Kremlius žinią jau nusiuntė
V. Putinas savo kalboje siunčia užuominą dėl Baltijos šalių ir Lenkijos.
„Mes nuolat siūlome (Vakarams – DELFI) bendradarbiauti visais kertiniais klausimais, norime sustiprinti pasitikėjimą, kad mūsų santykiai būtų lygūs, atviri ir sąžiningi. Bet atsako nematėme. Priešingai – mus kaskart apgaudinėjo, priiminėjo sprendimus mums už nugaros, statė mus priešais įvykusį faktą. Taip buvo ir su NATO plėtra į Rytus, su karinės infrastruktūros dislokavimu prie mūsų sienų. Mums vis sakė tą patį: „Na, jūsų tai neliečia“. Lengva pasakyti, neliečia“, - teigė Rusijos lyderis.
Paklaustas, ar šiais žodžiais V. Putinas spaudžia Vakarus nestiprinti NATO pajėgumų Baltijos šalyse ir Lenkijoje, E. Lucasas tokią galimybė įžvelgė. Tačiau Vakarams esą reikia reaguoti priešingai – kaip tik stiprinant pozicijas rytinėse NATO šalyse.
„Matau labai didelę grėsmę. Matome, kad reikia stiprinti Baltijos šalių gynybą, nes jos ne itin pajėgios apsiginti. Ten reikia turėti ne tik oro policijos misiją, bet ir gana pažangios ginkluotės. Kad būtų aišku, kad galime atsilaikyti“, - kalbėjo E. Lucasas.
Pasak jo, V. Putinas parodė, kad gali sukurti menamą grėsmę Rusijai ten, kur to užsigeidžia. Esą jeigu tik panorės, Rusijos lyderis tokia grėsme pavers ir Baltijos šalis.
„Jeigu jis nuspręs iš Baltijos šalių padaryti problemą, tai, ką matėme Ukrainoje, atrodys gana menka. Manau, kad Baltijos šalys atvertų kelią į supervalstybių konfrontaciją, kokios nematėme nuo Antrojo Pasaulinio karo“, - sakė britų apžvalgininkas.
Anot jo, V. Putino demaršas prieš Baltijos šalis „galėtų pradėti trečiajį pasaulinį karą“.
„Vakarams būtina stiprinti Baltijos šalių gynybą. O Baltijos šalys – ypač Latvija ir Lietuva – turėtų didinti finansavimą gynybai, ir labai greitai. Bet bijau, jog to gali nepakakti, kad rusai atsitrauktų“, - tęsė E. Lucasas.
Paklaustas, ar Baltijos šalių gynybos stiprinimas gali tapti pretekstu dar agresyvesnei Kremliaus pozicijai, pašnekovas konstatavo, jog V. Putinui iš esmės nereikia motyvo. „Jeigu jie nori, jie gali tapti agresyvūs dėl bet ko“, - sakė E. Lucasas.
Vakarams baimės dar negana
Prancūzija prabilo galinti atšaukti Lietuvos pasipiktinimą sukėlusį „Mistral“ karo laivų pardavimo Rusijai sandorį. Tiesa, prancūzai užsimena, kad tai padarytų tada, jei Didžioji Britanija kirs Londone šeimininkaujantiems rusų oligarchams. Ar toks scenarijus įmanomas?
E. Lucaso nuomone, Vakarai dar nėra pakankamai išsigandę.
„Ne, deja. Manau, Vakarai dar nėra pakankamai išsigandę. Norime taikyti sankcijas, kurios mums neskauda. Bet tikros sankcijos paliečia abi puses. Bet mano prognozė – kad nė viena iš didžiųjų valstybių nėra pasirengusi daryti ką nors skausmingo“, - prognozavo pašnekovas.
Pasak jo, jei Vakarai nesiryš taikyti rimtesnes sankcijas, tai V. Putino apetito nenumalšins. „Tai nusiųs žinutę V. Putinui, kad jis gali daryti ką panorėjęs“, - sakė E. Lucasas.
Ką daryti Ukrainai?
Krymo aneksiją paskelbusi Rusija iškart ėmėsi veiksmų prieš Ukrainos karius šioje teritorijoje. Pasipylė kraujas. Anot E. Lucaso, dabartinė Ukrainos valdžia neturi pajėgumų pasipriešinti Rusijos armijai ir yra priversta ieškoti pasitraukimo scenarijų.
„Manau, jie turi patraukti savo pajėgas iš Krymo, nes kitaip juos sumedžios po vieną. Galbūt jie galėtų pamėginti atsilaikyti Sevastopolyje, bet yra pavojus, kad juos išžudys“, - sakė E. Lucasas, pridurdamas, kad pasipriešinimas Rusijos kariams Kremliaus gali būti sėkmingai interpretuojamas kaip karinė agresija prieš Rusiją.
Pasigirsta svarstymų, kad agresyvi V. Putino retorika pirmiausiai skirta „vidaus vartojimui“, kad Rusijoje būtų juntama pergalės prieš Vakarus atmosfera. Esą galbūt to ir pakaks. Vis dėlto E. Lucasas mano, kad apetitas kyla bevalgant.
Kitais taikiniais „The Economist“ įvardija arba Rytų Ukrainą, arba Moldovą, kur Padniestrės regiono veikėjai jau siuntinėja prašymus Kremliui dėl prisijungimo prie Rusijos. Padniestrėje E. Lucasas įžvelgia ypatingą grėsmę. Mat pasinaudodamas geografine regiono padėtimi, V. Putinas galėtų Ukrainą pulti dviem frontais ir taip, pavyzdžiui, siekti ir Odeso atplėšimo nuo Ukrainos.
„Tada jis gali pradėti puolimą iš dviejų pusių, kad sujungtų Krymą ir Padniestrę“, - svarstė pašnekovas.
Anot jo, V. Putinas tiesiog regi naujas linijas Europos žemėlapyje, o dešimtmečius kurta Europos saugumu sistema Rusijos lyderiui nė motais. „Jis tiesiog taip mąsto“, - sakė E. Lucasas.
Įtvirtino kitą Rusiją. Putino Rusiją
Antradienio V. Putino kalbą E. Lucasas vadina vienu svarbiausių Rusijos lyderio pareiškimų per visą valdymo laikotarpį, prasidėjusį 1999 m. Vakarams V. Putinas esą pasiuntė „labai kietą“ toną, kuris turėtų sukelti nemenką nerimą.
„Manau, grasinimas Vakarams toliau naudoti karinę galią prieš jam nepatinkančius reiškinius buvo gana stiprus. Manau, tai piešia labai nemalonų ateities paveikslą. Manau, jis kuria naująją sovietinę pasaulėžiūrą. Tai labai skiriasi nuo 90-ųjų metų Rusijos, kurią mes pakvietėme į G8 ir į kitas tarptautines organizacijas“, - kalbėjo E. Lucasas.
Pasak jo, V. Putiną į savo pašonę pasikvietęs Borisas Jelcinas kūrė visiškai kitokią Rusiją: Rusiją, kuri suvokia, kiek komunizmas kainavo daugybei tautų – taip pat ir rusams. Tuo tarpu V. Putinas grąžina imperines ambicijas ir atitinkamą toną.
„Dabar matome visiškai kitokį naratyvą. (…) Daug labiau grįstą mintimi, kad istorija suteikia teisę į kitas valstybes“, - tęsė E. Lucasas.
Savo kalboje V. Putinas griežtai pasisakė prieš „kontroliuojamas revoliucijas“. Tai ne tik Oranžinė revoliucija Ukrainoje, ne tik Rožių revoliucija Gruzijoje. Tarp tokių esą Vakarų surežisuotų reiškinių jis įvardijo ir Arabų pavasarį, nuvertusį ne vieną šiltus santykius su Kremliumi palaikiusį diktatorių. Anot E. Lucaso, V. Putinas parodo nesuvokiantis, kad diktatūras pirmiausiai verčia jomis nepatenkinti žmonės.
„Manau, jis turėtų suprasti, kad tokie dalykai nevyksta tiesiog dėl to, kad amerikiečiai to nori. Diktatoriai virsta ir be išorinės pagalbos“, - teigė pašnekovas, pažymėdamas, jog pagal V. Putino liniją, jei įvyksta kas nors jam nepriimtino – visa tai susiję su Vakarų veikla.