Labiausiai E. Lucasui nerimą kelia Rusijos ultimatumas Ukrainos kariams. Jį ir vis labiau kylančią įtampą Kryme DELFI pašnekovas apibūdina keliais žodžiais: „Vladimiras Putinas išprotėjo“.

Ultimatumas – per žingsnį nuo karo

Rusijos Juodosios jūros laivynas Ukrainos pajėgoms Kryme iškėlė ultimatumą – pasidavimas iki 5 val. ryto antradienį, Lietuvos laiku, arba šturmas. Tokią perspektyvą E. Lucasas vadina siaubinga.

„Tai patvirtina mano baisiausias baimes dėl šios situacijos. Tikrai svarstau, ar V. Putinas išprotėjo. Europiečiai ir amerikiečiai mėgina jam sukurti kelią atsitraukimui iš šios košės, į kurią įsivėlė. Bet jis akivaizdžiai to nenori“, - kalbėjo apžvalgininkas.

Pasak jo, prie bendro negatyvaus vaizdo prisideda ir Rusijos provokacijos Kryme ir kituose Rytų Ukrainos regionuose.

Nemenka dalimi situacija priklausys ir nuo ultimatumą gavusių Ukrainos karių. „Jei Ukrainos vyriausybė jiems įsakys kovoti, manau, jie kovos. Bent kažkurie iš jų. Jei bus įsakyta pasiduoti, jie pasiduos. O galbūt jie mėgins išsiderėti pasitraukimo variantą“, - scenarijus svarstė E. Lucasas.

Edwardas Lucasas
Pasak jo, Ukraina iškeltas ultimatumas stipriai primena Sovietų Sąjungos ultimatumą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, kuriuo iš esmės atvertas kelias pusšimtį metų trukusiai okupacijai.

E. Lucaso nuomone, Vakarai turi tvirtai paremti Kijevą ir priversti V. Putiną atšaukti ultimatumą.

„Kijevas turi labai artimai tartis su amerikiečiais ir europiečiais. Turime siųsti stipriausią įmanomą žinią V. Putinui, kad šis ultimatumas turi būti atšauktas. Turime kalbėti apie vizų panaikinimą, ekonomines sankcijas, turtų įšaldymą. Turime stipriai pasipriešinti rusams, kad jie atsiimtų ultimatumą. Jeigu ne, manau, jie darys prielaidą, kad Vakarai nėra nusiteikę rimtai“, - sakė apžvalgininkas.

Pašnekovo žodžiais, V. Putinas suvokia ką darąs ir yra nusiteikęs tęsti. „Jis mano, kad niekas jo nesulaikys. O Vakarų diplomatija – teisingas atsakymas į neteisingą klausimą“, - teigė E. Lucasas.

„V. Putinas išprotėjo“

Brito nuomone, Vakarams priemonių imtis reikia nedelsiant ir tikrai nelaukiant, kaip baigsis ultimatumas.

„Reikia veikti tuoj pat. Šią akimirką. Turime laiko nuo dabar iki 5 val. ryto, kad sustabdytume karą. Ir tiek laiko nėra daug“, - tęsė analitikas.

Paklaustas, kokia gali būti Ukrainos likimo scenarijų kaina V. Putinui, E. Lucasas neslėpė manantis, kad Rusijos lyderis apie tai galbūt ir nesusimąsto.

„Tikrai manau, kad galbūt V. Putinas išprotėjo. Panašu, kad jis užsibrėžęs tikslą pasiekti pergalę. Tai man kiek primena Borisą Jelciną ir jo „mažą pergalingą“ karą Čečėnijoje, kuris pasirodė esąs nei mažas, nei pergalingas. Manau, kad V. Putinas buvo pažemintas Maidano ir Janukovyčiaus režimo žlugimo. Ir jis labai nori, kad Ukraina netaptų sėkmės istorija. Jis nori matyti Vakarus pažemintus ir nesupranta, kad rizikuoja trečiuoju pasauliniu karu“, - sakė pašnekovas.

Jei Vakarai nusileis dėl Ukrainos, Baltijos šalys – kitos eilėje

E. Lucaso nuomone, jeigu Vakarai pasiduos V. Putino scenarijui Ukrainoje, jis gali pasijusti apskritai nebaudžiamas.

„Didysisi pavojus – tai, kad jis tada susidarys įspūdį, jog Vakarai rimtai nenusiteikę ginti Baltijos šalis. Ir pabandys pulti Estiją arba Latviją dėl rusų mažumos. Arba Lietuvą dėl koridoriaus (su Kaliningradu – DELFI). Tada tikrai patektume į rimtą globalų konfliktą. Nes NATO, manau, tikrai gins Baltijos šalis“, - neslėpė E. Lucasas.

Pasak jo, tokią grėsmę patvirtina ir pirmadienį Kalinigrado srityje surengti neskelbti manevrai, kuriuose surinkta apie 3,5 tūkst. Rusijos karių ir apie 450 vienetų įvairios karo technikos.

„Manau, reikia nedelsiant siųsti Vakarų karines jūrų pajėgas į Baltijos jūrą. Reikia siųsti Vakarų karo lėktuvus ne tik į Zoknių oro uostą Šiauliuose, bet ir į Estiją. Ir reikia rengti skubų Šiaurės šalių gynybos viršūnių susitikimą. Kad rusams būtų visiškai aišku, jog jie neturi jokių šansų kariniams išpuoliams ar kitoms provokacijoms Baltijos regione“, - sakė E. Lucasas.

Ukrainos skilimas – katastrofa

E. Lucasas neatmeta Ukrainos skilimo galimybės. Šis scenarijus, anot jo, nieko gero nežada niekam.

„Manau, bus pabėgėlių, ekonominių sutrikimų, neabejotinai – prarastų gyvybių. Kaip Čekijos ir Slovakijos atveju – bus labai chaotiška ir pavojinga. Nemanau, kad tai, kaip elgiasi V. Putinas, palieka Rusijai šansų turėti kokius nors normalius santykius su tuo, kas liktų iš Ukrainos. O Vakarai ant savo slenksčio turės chaotišką ir nelaiminą „pusiau valstybę“, prašančią paramos.

Manau, Ukrainos skilimas būtų nepaprastai sudėtingas ir nemalonus. Labai tikiuosi, kad tai neįvyks“, - tęsė DELFI pašnekovas.

Galimą Ukrainos subyrėjimą E. Lucasas vertina vienu žodžiu: „Katastrofa“.

„Lengva braižyti linijas ant žemėlapio ir sakyti: ši dalis Rusijos, ši – nepriklausomas miestas-valstybė, čia – dalis Galicijos. Bet kalbame apie tikrus žmones. Nors sakoma, kad viena dalis daugiausiai kalba ukrainietiškai, kita – rusiškai, rusiškai kalbančioje dalyje yra daug ukrainiečių, o ukrainiečių dalyje – daug rusų. Turime paisyti jų interesų. Dabar ne laikas „fotelių politikai“. Turime didžiausią saugumo katastrofą Europoje nuo invazijos į Čekoslovakiją 1968 m. Ir tai vyksta mums po nosimis“, - sakė E. Lucasas.

Pereinamųjų demokratijų projekto vadovas, amerikiečių analitikas Bruce‘as Jacksonas nemenką dalį kaltės dėl dabartinės situacijos priskiria naujajai Kijevo valdžiai. Esą valdžią perėmę Maidano lyderiai baugina rusakalbes mases ir nesidalija valdžios su daugelį ukrainiečių reprezentuojančiais politikais. E. Lucasas su tokia nuomone nelinkęs sutikti.

„Jie galėjo padaryti daugiau, kad pasiektų (Rytų regionų žmones – DELFI). Bet čia yra Rusijos provokacija. (...) V. Putinas sukūrė šią problemą, o labai šviežia ir turbūt ne per daug kompetentinga vyriausybė Kijeve susiduria su problemomis, kurios viršytų bet kokios vyriausybės jėgas. Juolab – tokios naujos ir trapios, kaip ši. Esu tikras, kad jie galėjo susitvarkyti geriau, tačiau kaltė Maskvos pusėje, o ne Kijevo“, - reziumavo pašnekovas.