Jis neatmeta ir tolesnių Rusijos priešiškų veiksmų galimybės. „Neatmetu tikimybės, kad Rusija ir ateityje gali įvykdyti kibernetinių išpuolių prieš kitas šalis,“ - tvirtina žinomas apžvalgininkas.
- Sakykite, ar NATO karinės pratybos „Steadfast Jazz 2013“ Baltijos šalyse tėra politinio simbolizmo ženklas, ar vis tik turi realios politinės vertės? Ar jos atspindi kokį Amerikos saugumo prioritetą Baltijos regione?
- Karinės pratybos „Steadfast Jazz 2013“ svarbios tiek simboliškai, tiek praktiškai. Na o kalbant apie išskirtinius planus, t. y. apie galimą gynybą nuo Rusijos ir tam tikrų planų įgyvendinimą, vis dar laukia daug darbo su žmonėmis, pratybomis žemėje keliose šalyse. Pratybos galėtų būti didesnės, kita vertus, tai tik pradžia.
Manau, teritorinė gynyba – vis daugiau svarbos įgaunanti NATO kryptis. Pavyzdžiui, NATO misija Afganistane baigiama, aljansas negali to išvengti. Baltijos ir kitų šalių teritorinis saugumas NATO iš tiesų svarbus ir tam tikru mastu yra NATO egzistavimo pagrindas.
- Kaip šiuo atžvilgiu susijusi Švedijos parlamento priimta Solidarumo deklaracija?
- Ji svarbi, tačiau to nepakanka. Švedijai galiausiai reikia įstoti į NATO. Šiuo metu yra daugybė atliktinų praktinių reikalų, pavyzdžiui, stiprinti bendradarbiavimą pajūryje, rengti bendrus mokymus. Švedija galėtų tapti virtualia nare, iš tiesų neįstodama į NATO. Būtų labai gerai. Taip pat manau, kad Švedija turėtų skirti daugiau pinigų gynybai. Tas pats pasakytina apie Suomiją, nes šios dvi (šalys) kiek konkuruoja, kuri iš jų – tikėtina regiono gynėja. Tai puiku.
- Po rugpjūtį įvykusio Baltijos valstybių prezidentų susitikimo su prezidentu Baracku Obama prezidentė Dalia Grybauskaitė labai optimistiškai vertino (susitikimą) ir tvirtino, jog JAV keičia politiką Baltijos šalių atžvilgiu. Ar ir jūsų požiūris optimistiškas?
- JAV nėra viena organizacija. Pentagonas taip pat parodė dėmesį Baltijos šalims – vadovavo įspūdingiems kariniams veiksmams tuo metu, kai (JAV) Valstybės departamentas siuntė į regioną silpnus diplomatus arba puikius diplomatus su kitokiais interesais.
Manau, turėjo būti Valstybės departamento tendencija laikyti Baltijos šalis vieta, į kurią siunčiami žmonės labiau suinteresuoti Rusija ir žmogaus teisėmis nei stipriais dvišaliais santykiais.
Tai keičiasi. JAV ir Estijos susitarimas dėl kibernetinio saugumo labai įdomus. Man regis, tai pirmas dvišalis susitarimas dėl kibernetinio saugumo, kurį JAV turi su Europos valstybe po Britanijos. Europos atžvilgiu Amerikos vykdomoje politikoje įžvelgiu rūpestį sąjungininkėmis, ypač šiaurinėmis ir joms priklausančiomis Baltijos šalimis. Manau, dabar JAV siekia atgaivinti santykius su Europa.
- Po pastarojo Rusijos prekybos embargo lietuviškiems pieno produktams ir propagandos kampanijos Baltijos valstybėse girdisi nuomonių, kad tokie veiksmai tik paskatins Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomenes susivienyti prieš Rusiją. Kaip manote, ar Rusijos veiksmai yra rimti, turintys tikslą?
- Rusija gali daryti padaryti šalims ekonominį spaudimą ir taip padaryti žalos. Jei esate stambi pieno produktų gamintoja, veikiausiai nelaikysite Rusijos mažesne rinka už Estiją ar Rytų partnerystės programos valstybes. Rusija imasi tokių priemonių, nes jos padaro žalos, o ji nori pademonstruoti, kad gali padaryti žalos.
- Kaip jums atrodo, kodėl Rusija imasi taktikų, kurios labiau tinkamos šaltajam karui negu XXI amžiui, kaip antai, 2007 m. buvusius kibernetinius išpuolius prieš Estiją?
- Manau, kibernetinis išpuolis prieš Estiją buvo didesnio karo dalis, tiesa, ekstremalus pavyzdys. Neatmetu tikimybės, kad Rusija ir ateityje gali įvykdyti kibernetinių išpuolių prieš kitas šalis.