„Jei, kaip numatyta, partijos suvažiavimą planuosime ateinančių metų birželį, gali būti sakoma, kad liberalai piršto net nejudina. Siūlymas daryti kitą kraštutinumą – išregistruoti partiją ir kurti naują, irgi būtų dirbtinis veiksmas. Ieškome tarpinio varianto, pasitardami su partijos nariais, ir gali būti anksčiau suvažiavimas – ne tai, kad neeilinis, bet ankstesne data“, – DELFI kalbėjo E. Gentvilas.
Tokius sprendimus jis svarsto kalbėdamas apie partiją ištikusią naują krizę, rugsėjo 22 dieną vienoje stambiausių politinės korupcijos bylų teisėsaugai pareiškus įtarimus Liberalų sąjūdžiui bei Darbo partijai. Iš viso šioje byloje įtarimai pareikšti 3 juridiniams ir 5 fiziniams asmenims.
Kalbėdamas apie Liberalų sąjūdžio ateitį, E. Gentvilas DELFI teigė manantis, kad į partijos vadovybę turi ateiti nauji žmonės, todėl jis pats „bręsta sprendimui“ nebepretenduoti į vadovaujančius postus.
„Man jokie kaltinimai nėra pateikti, ir esu tikras, kad nebus pateikti, nes su taip vadinama Eligijaus Masiulio istorija nesu niekaip susijęs. Juridine prasme žinau, kad viskas tvarkoje. Tačiau tautos akyse man išsiginti draugystės su Eligijumi – pradedant nuo mano, kaip dėstytojo, o jo, kaip studento, laikų – negaliu. Tai kodėl turėčiau kenkti partijai, pretenduodamas į kokius pirmininkus ar vicepirmininkus? Bet dar kartą pabrėžiu – tai mano asmeninis bręstantis apsisprendimas“, – svarstė politikas.
Atsistatydinimą prilygina „masinei banginių savižudybei“
Pasak E. Gentvilo, šiuo metu pasigirstantys svarstymai, kad dėl Liberalų sąjūdžiui pareikštų įtarimų nedelsdama turėtų atsistatydinti dabartinė jo vadovybė, yra kraštutinumas.
„Tai būtų radikalus žingsnis, ir aš jo nenorėčiau. Manau, mes turime susitarti ir išklausyti partijos narių, ką jie galvoja. Aš nenoriu, kad įvyktų masinė „banginių savižudybė“, tai yra, vadovybės atsistatydinimas, dėl kurio tektų šaukti neeilinį suvažiavimą“, – aiškino jis.
Vienas iš Liberalų sąjūdžio lyderių teigė neabejojantis, kad jei vėl pretenduotų į aukštą partinį postą, neabejotinai būtų išrinktas, nes kiti partijos nariai esą nesieja jo su neteisėta veikla.
„Bet aš žinau, kaip mane vertina gatvėje: E. Masiulio draugas, bendražygis. Taip ir buvo. O tada koks nors Petras Petraitis turi žiūrėti, kaip jį visuomenė vertina. Jis gal šiandien yra aukštose pozicijose partijoje, bet visuomenėje galbūt nėra taip siejamas su E. Masiuliu, kaip aš. Kiekvienas suaugęs žmogus žino savo vaidmenį šioje istorijoje arba visuomenės požiūrį į jo santykius su, sakysime, E. Masiuliu. Kiekvienas tai turi įvertinti ir apsibrėžti, kaip elgtis. Bendro recepto negali būti“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Prakalbo apie B variantą
Dar griežčiau šiuo klausimu pasisakė pirmasis 2006 metais įsteigto Liberalų sąjūdžio pirmininkas europarlamentaras Petras Auštrevičius.
„Apie tai, kad partijos vadovybė neturėtų daugiau kandidatuoti, kalbu jau pusę metų. Seniai mums tai reikėjo daryti – ir suvažiavimas turėtų būti. Nežinau, tik, koks suvažiavimas. Galbūt net reikėtų galvoti ir apie B variantą. Reikia numatyti, koks Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas bus lapkričio mėnesį (tuo metu VRK turėtų priimti sprendimą dėl dotacijų partijoms už antrąjį šių metų pusmetį – DELFI)“, – aiškino jis.
Paklaustas, ar jo minimas „planas B“ reiškia partijos perregistravimą, P. Auštrevičius sakė: „Negi mes pereisime į kitas partijas. Reikia savo kurti. Žinoma, pavadinimas bus kitas, bet branduolys turi būti tas pats“.
DELFI primena, kad panašų sprendimą po 2006 metais supurčiusio „juodosios buhalterijos“ skandalo priėmė Darbo partija – susijungusi su dukterine organizacija, ji pakeitė pavadinimą ir buvo įregistruota kaip naujas juridinis asmuo, todėl 2015 metais teismas konstatavo, kad jai teisėtai skiriama valstybės dotacija.
Kalbėdamas apie Liberalų sąjūdžio vadovybę, P. Auštrevičius tikino, jog „kaip dieną aišku“ – joje turi būti nauji žmonės. Paklaustas, ar tai reiškia, kad vykstant vadovų perrinkimui, jis nebekeltų savo kandidatūros, europarlamentaras sakė: „Arba mes juokaujame, arba elgiamės rimtai. Sakyčiau, kreivoms šypsenoms laiko nėra“.
Vis dėlto idėjas dėl skubaus dabartinių Liberalų sąjūdžio vadovų atsistatydinimo jis taip pat vadino vedančiomis chaoso link.
„Kas nori turėti daugiau chaoso, galbūt siūlo tokį variantą. Aš manau, kad vadovybė ir pajėgi, ir sugebės priimti sprendimą – tokį, koks reikalingas partijai, o ne pavieniams politikams ir vadovybės nariams. Tikiuosi, kad atsakomybė partijos mastu paims viršų virš atskirų ambicijų. Ir tokiu atveju mes galime pasielgti labai solidžiai“, – teigė P. Auštrevičius.
R. Šimašius sako „ne“
Liberalų sąjūdžio pirmininkas R. Šimašius, šias pareigas užėmęs praėjusių metų birželį, po to, kai iš posto pasitraukė ilgametis lyderis E. Masiulis, įtartas paėmęs didelės vertės kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio, DELFI teigė neturintis ketinimų atsistatydinti.
„Partijos vairą perėmiau sunkiausiu jai laikotarpiu, per tą laiką atlikome daug teisingų pokyčių atnaujinant partiją ir keičiant organizacijos vidinę kultūrą, ir asmeniškai įsipareigojau, kad šie pokyčiai nebūtų tik deklaratyvūs. Todėl neketinu dabar atsisakyti šių įsipareigojimų ir pasitraukti iš partijos pirmininko pareigų“, – nurodė jis.
Skeptiškai liberalų lyderis atsiliepė ir apie idėją paankstinti partijos suvažiavimą.
„Partijos suvažiavimas, kuriame liberalai pirmą kartą tiesiogiai rinks savo pirmininką, vyks gana greitai – birželio mėnesį, tam jau netrukus reikės pradėti rengtis. Taip, partijos taryboje buvo siūlymų jį paankstinti, bet nemanau, kad keli mėnesiai turėtų esminės įtakos, todėl bent jau kol kas tokių ketinimų neturiu. Tačiau tai mano nuomonė – jei partijos viduje sutarsime kitaip, bus priimtas daugumos interesus atitinkantis sprendimas“, – pažymėjo R. Šimašius.
Skyriai: mus vadina „žulikais“, bet tai politinis grūdinimasis
Noro keisti dabartinę partijos vadovybę, suformuotą po E. Masiulio atsistatydinimo, nedemonstruoja ir Liberalų sąjūdžio skyriai.
Kaip DELFI teigė partijos Vilniaus regiono koordinatorius Elektrėnų rajono meras Kęstutis Vaitukaitis, partijos vadovybė buvo pakeista po pirmųjų jos atstovams iškeltų įtarimų prieš beveik pusantrų metų, o naujų kaltinimų per tą laikotarpį nebuvo išgirsta.
„Dėl neeilinio suvažiavimo irgi šiandien didelio garso negirdžiu, kad reikėtų jo dabar. Jeigu būtų teisėsaugos kažkas naujo pasakyta, kad dabartinis pirmininkas galbūt irgi prisidėjęs prie to (neteisėtų veiksmų – DELFI), bet jokių tokių žinių neturime, bent jau mes. Dėl to, kas vyksta, tikrai skaudu ir nemalonu, dabar mus visus irgi „žulikais“ vadina, bet tą reikia priimti, tai yra politinis grūdinimasis“, – kalbėjo liberalsąjūdietis.
Panašią poziciją išsakė Klaipėdos regiono koordinatorius Almantas Skruibys.
„Nemanau, kad turėtų būti kažkoks vadovybės persikrovimas. Per tą laikotarpį nuo praėjusių metų gegužės 12 dienos šita partijos vadovybė nieko nėra prisidirbusi, todėl tiesiog nematau būtinybės bandyti atsinaujinti. Jeigu teisėsaugos tyrime būtų kažkas naujo atsiradę, tada – taip“, – teigė jis.
Panevėžio regiono atstovas Rytas Paltanavičius svarstė, jog didelio skirtumo, ar partijos suvažiavimas įvyks mėnesiu anksčiau ar vėliau, nėra.
„Manau, R. Šimašius susitvarko dabartinėje pozicijoje. Nemanyčiau, kad bent jau dabartiniu laikotarpiu jam reikėtų trauktis. Tai ne mano vieno nuomonė. Tai regiono skyrių pozicija – bent kol kas laikomės nuomonės, kad naujų ir visiškai nematytų veidų gal ir nereikia“, – sakė R. Paltanavičius.
DELFI primena, kad Generalinė prokuratūra rugsėjo 22 dieną dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai – pateikė įtarimus vienoje stambiausių politinės korupcijos bylų.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, Liberalų sąjūdis gavo naudos per tuometinio partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario E. Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Šarūno Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.
Įtariama, kad E. Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.
Taip pat įtariama, kad Š. Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R. Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl buvusio jos pirmininko pirmojo pavaduotojo, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Vytauto Gapšio veiksmų.