aA
Ką bendro turi atliekų tvarkymo verslas su žmogaus teisėmis ir jų gynimu?
Justas Džiugelis
© DELFI / Andrius Ufartas

Būtent tokį klausimą DELFI žurnalistė uždavė sau po Seimo nario Justo Džiugelio spaudos konferencijos, kurioje jis pareiškė paliekantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją Seime ir pereinantis dirbti į Mišrią grupę.

Atsakymų paieškos atskleidė dar neregėtą galimai neteisėtą Seimo narių veikimą, slapčia atstovaujant prieštaringai vertinamoms, net – teisiamoms atliekų tvarkymo verslo organizacijoms ir įmonėms.

DELFI tyrimas atskleidžia, kaip, pasinaudojant Seimo politikų įtaka, atliekų verslui atstovaujančios įmonės ir organizacijos valstybės viešojo administravimo resursus naudoja darydamos spaudimą teisėsaugos institucijoms, prokuratūrai, Aplinkos ministerijai, jai pavaldžioms institucijoms ir konkretiems valstybės pareigūnams bei tarnautojams.

Skambutis aplinkos ministrui

Klausimą dėl J. Džiugelio tolesnio buvimo LVŽS frakcijoje tuomet kėlė LVŽS frakcijos seniūnas Seimo narys Ramūnas Karbauskis, atskleidęs, jog J. Džiugelis skambino aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui ir spaudė šį priimti sprendimą – perduoti vienos atliekų tvarkymo organizacijos atžvilgiu atliekamą patikrinimą dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų kitam teritoriniam ministerijos padaliniui.

„Tai galėjo būti šių metų gegužės mėnesį. Į mane kreipėsi Seimo narys J. Džiugelis. Pokalbio turinys buvo apie tai, kad esą Seimo narys V. Simulik ministerijos ir mano konkrečiai atžvilgiu inicijuos tyrimą, nes esą yra gautas skundas iš viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO). Džiugelis manęs prašė, kad šios organizacijos atžvilgiu atliekamą aplinkosaugininkų patikrinimą ministerija perduotų iš tuometinio Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento kitam padaliniui. Kodėl taip turėtų būti padaryta ir kas to prašė patį Seimo narį – man nebuvo paaiškinta“, – DELFI sakė aplinkos ministras K. Navickas.

Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas
© DELFI / Karolina Pansevič

Navickas sako gerai prisimenantis, kad Seimo nario Džiugelio kreipimasis buvo būtent dėl organizacijos PTO.

Šios įstaigos pavadinimas figūruoja plataus masto ikiteisminiame tyrime dėl fiktyvių sandorių grandinių, kuriose atvaizduotos apmokestinamų atliekų surinkimo, perdirbimo, pardavimo ir išvežimo į kitą ES šalį, dokumentų klastojimo, „dvigubų“ buhalterinių apskaitų, suklastotų dokumentų pagrindu gautų kelių šimtų tūkstančių eurų išmokų.

Plačiau apie tai galite skaityti čia.

Ministras K. Navickas DELFI neslėpė, kad toks Seimo nario J. Džiugelio skambutis jį nustebino.

„Aš tiesiai šviesiai paklausiau, kas yra užsakovas, t. y. kieno prašymu politikas kreipiasi į mane. Tai, kad situacija atliekų tvarkymo srityje yra itin jautri, vyksta ne vienas ikiteisminis tyrimas, sulaikyti atliekų tvarkymo bendrovių atstovai ir kita. Viso to nežinoti, kai tuo „kaito“ viešoji erdvė, mano nuomone, buvo neįmanoma, todėl natūralu, kad tai pasakiau ir Seimo nariui. Mane tik nustebino, kad į mane kreipėsi būtent šis politikas, kuris, kaip man atrodė, su atliekų tvarkymo verslu nei susijęs, nei Seime toje srityje dirba. Tačiau po to daugiau kreipimųsi į mane nebuvo“, – sakė K. Navickas.

Aiškino veikęs Simulik prašymu

Pasak ministro, į jo klausimą apie tai, kieno prašymu J. Džiugelis kreipėsi į jį dėl minėtos įstaigos patikrinimo perdavimo kitam regioniniam padaliniui, jam politikas neatsakė.

Savosios spaudos konferencijos Seime metu Seimo narys J. Džiugelis įvardijo, kad aplinkos ministrui K. Navickui skambino po to, kai į jį kreipėsi Žmogaus teisių komiteto Seime pirmininkas, LVŽS frakcijai priklausantis Valerijus Simulik.

Tačiau pats V. Simulik, kuomet viešumon iškilo jo pavardė, aiškino, esą į Žmogaus teisių komitetą kreipėsi kita bendrovė – UAB „Atliekų tvarkymo centras“ (ATC) – dėl neva Aplinkos ministerijos netiriamų šios bendrovės skundų. Ir neva tuomet pats Džiugelis Simulikui pasakęs, kad jis „pakalbėsiąs su ministru“.

V. Simuliko kalboje jokios PTO nebuvo įvardinta.

Gali būti, kad, kreipdamasis į ministrą Navicką, Seimo narys Džiugelis tiesiog supainiojo bendrovių pavadinimus ir vietoj atliekų surinkimu ir perdirbimu užsiimančios ATC įvardijo pakuočių gamintojus bei importuotojus vienijančią PTO.

DELFI turimi dokumentai rodo, kad patikrinimą Vilniaus RAAD tuomet atlikinėjo ne PTO, o ATC atžvilgiu. Aplinkosaugininkai įtaria, kad ATC neteisingai tvarkė elektronikos atliekas, dėl ko, jei įtarimai pasitvirtintų, įmonei grėstų kelių šimtų tūkstančių eurų bauda.

Tačiau minėtas tyrimas Vilniaus RAAD buvo įstrigęs, nes bendrovė neteikė aplinkosaugininkams dokumentų. Dėl to aplinkosaugininkai kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Džiugelio skambutis ministrui Navickui būtent sutapo su minėtais įvykiais ir prasidėjusiais tyrimais tiek aplinkosaugos institucijose, tiek teisėsaugoje.

Po prašymu slėpėsi kita bendrovė

Atlikdami šį tyrimą, DELFI kreipėsi oficialiai į Seimo Žmogaus teisių komitetą, Aplinkos ministeriją bei VšĮ Pakuočių tvarkymo centras (PTO), prašydami pateikti susirašinėjimą tarp šių trijų juridinių asmenų.

Ir čia paaiškėjo pats įdomumas. Nors PTO DELFI raštu informavo, kad užklausą apie prašomą pateikti susirašinėjimą gavo, tačiau atsakymų į klausimus iki šiol nesiteikė pateikti.

Tuo tarpu Žmogaus teisių komiteto Seime, kuriam vadovauja V. Simulik, biuro vedėja Jolanta Savickienė, pati to nežinodama, atvertė visas šiame komitete verdančias galimos korupcijos kortas.

„Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. Simulik man perdavė Jūsų prašymą pateikti informaciją, susijusią su skundu, kuriame teigiama, kad Aplinkos ministerija ignoruoja įstaigos (Jūs įvardijate VšĮ PTO) prašymus ir neatsako į raštus. Norėčiau Jus informuoti, kad į Žmogaus teisių komitetą VšĮ PTO niekada nesikreipė. Komitete yra gautas Atliekų tvarkymo centro prašymas dėl galimai neteisėtų Vilniaus RAAD pareigūnų veiksmų ir piktnaudžiavimo tarnyba. Jei pageidautumėte gauti šių dokumentų el. kopijas, galime jums atsiųsti“, – iš šio Žmogaus teisių komiteto biuro vedėjos laiško ir šalia pateiktų susirašinėjimo dokumentų faksimilių tapo aišku, kad iš tiesų V. Simulik per J. Džiugelį galimai bandė „sutvarkyti“ vieno stambiausių šalies atliekų tvarkymo verslo žaidėjų – bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ reikalus.

Pastarosios bendrovės bėdos su aplinkosaugininkais prasidėjo po to, kai Vilniaus regiono aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl galimai neteisingai tvarkomų atliekų – kineskopinio stiklo. Dėl atliekamų patikrinimų ATC skundė tuometinius Vilniaus RAAD darbuotojus Marių Švaikauską ir Algirdą Miliauską tiek Aplinkos ministerijai, tiek teisėsaugininkams.

Kreipėsi į visus, tik ne į ministeriją

Kaip matyti iš DELFI turimų dokumentų, ATC į V. Simulik vadovaujamą Žmogaus teisių komitetą kreipėsi 2018 metų kovo 19 dieną.

Kodėl būtent į Seimo Žmogaus teisių komitetą? Tai aiškėja išnagrinėjus DELFI gautus dokumentus. Pasirodo, iki tol ATC jau buvo pasikreipusi į Vyriausybę, STT, prokurorus, tą pačią Aplinkos ministeriją, tačiau iš visur gavo jos netenkinančius atsakymus – teisėsaugininkai ir valdininkai neįžvelgė nusikalstamų veikų Vilniaus aplinkosaugininkų elgesyje ir veiksmuose.

Visai prieš pat ATC skundą Seimo komitetui, Vilniaus apygardos prokurorai atmetė ATC skundą, kuriuo ji skundė Vilniaus policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo požymių.

ATC skundas Žmogaus teisių komitetui išsiųstas tą pačią dieną, kaip ir skundas prokuratūrai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą prieš Vilniaus aplinkosaugininkus M. Švaikauską ir A. Miliauską.

Įmonės direktoriaus pavaduotojo Audriaus Puškoriaus pasirašytame rašte Žmogaus teisių komitetui skundžiamasi bendrovei esą daroma materialine ir reputacine žala (įvardijama, kad po patikrinimų ir nustatytų pažeidimų, kuriuos bendrovė apskundusi teismams, išbraukus bendrovę iš Atliekų tvarkytojų registro ATC patyrė 200 tūkst. eurų nuostolio), piktinamasi galimu Aplinkos ministerijai pavaldaus Vilniaus RAAD pareigūnų piktnaudžiavimu, kyšininkavimu, prekyba poveikiu, tarnybos pareigų neatlikimu, kyšininkavimu ir papirkimu.

Taip pat skundžiamasi, kad Aplinkos ministerija nekreipia dėmesio į bendrovės skundus ir galimai dangsto korumpuotus ir galimai bendrovės konkurentams dirbančius aplinkosaugininkus.

Ką, gavęs tokį ATC skundą, veikia Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, „valstiečių“ frakcijos narys V. Simulik?

DELFI atidžiai išnagrinėjo viešai skelbiamų komiteto posėdžių darbotvarkę ir nei vienoje iš jų, priešingai nei viešai teigė V. Simulik ir J. Džiugelis, nerado informacijos, kad minėtas skundas buvo įtrauktas į darbotvarkę, svarstytas ir dėl jo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.

Aiškėja, kad V. Simulik galimai vienašališkai nusprendė ir minėtą skundą su lydraščiu išsiuntė Seimo kontrolierių įstaigai ir Generalinei prokuratūrai.

Kodėl lygiagrečiai nebuvo kreiptasi ir į tiesioginį aplinkosaugininkų viršininką – Aplinkos ministeriją?

V. Simulik viešai aiškina, kad į ministeriją kreipėsi – dėl to, kad „ministerija metus laiko neatsako į bendrovės raštus“.

Džiugelio skambutis aplinkos ministrui: išlindo visai kitų interesų ausys
© DELFI / Valdas Kopūstas

Tačiau tai netiesa – Aplinkos ministerijoje toks raštas gautas iš Seimo kontrolierių įstaigos, bet ne iš V. Simulik ar Seimo Žmogaus teisių komiteto.

Tai patvirtina ir iš paties komiteto DELFI persiųsti susirašinėjimai, kuriuose nėra jokio dokumento, jog V. Simulik savo ar komiteto vardu kreipėsi į Aplinkos ministeriją ar ministrą K. Navicką.

Kaip matyti iš V. Simulik siųstų raštų, buvo kreiptasi į dvi institucijas. Generalinei prokuratūrai ir Seimo kontrolierių įstaigai persiųstame V. Simulik, kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininko, pasirašytame laiške prašoma „kompetencijos ribose išnagrinėti prašyme keliamas problemas bei priimti sprendimus“.

Kas – Aplinkos ministerija ar prokurorai su Seimo kontrolieriais – geriau galėjo žinoti, atsakė ministerija į bendrovės raštus ar ne?

Seimo kontrolierius Raimondas Šukys V. Simulik komitetui atsako, kad jo atstovaujama įstaiga ATC skundo nenagrinės, nes tai – ne šios įstaigos kompetencijos sritis.

Panašiai atsako ir prokurorai, informuodami, kad dėl analogiškų aplinkybių jau priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o vėliau – ir atmestas skundas dėl tokio nutarimo.

Atsakydama Aplinkos ministerija taip pat informuoja, kad jau anksčiau yra gavusi panašaus turinio ATC skundus ir dauguma juose nurodomų prašymų buvo tenkinti: tyrimas iš Vilniaus RAAD perduotas Alytaus, vėliau – Marijampolės RAAD, atleisti ministerijos darbuotojai, pavėlavę pateikti atsakymus į bendrovės raštus, dalis nurodomų aplinkybių tebenagrinėjamos ir atsakymai ruošiami ir kt.

Gynė viešą interesą ar privačius reikalus?

Būtent šiuo momentu į žaidimą ir įsijungia J. Džiugelis, kuris skambina aplinkos ministrui ir reikalauja/prašo padaryti būtent tai, ko iki tol privati atliekų tvarkymo verslo įmonė prašė atsakingų valstybės institucijų – „patraukti“ tyrimą bendrovėje dėl galimų pažeidimų atliekančius aplinkosaugininkus.

Kam – viešajam interesui ar atskiros privačios bendrovės reikalams – atstovavo Seimo narys J. Džiugelis, kai skambino ministrui?

Ar gali būti, kad politikas tiesiog nežinojo/nesuprato, kad kreipiasi viršydamas savo, kaip įstatymo leidėjo, kompetencijos ribas ir net galimai sulaužo Seimo nario priesaiką bei pažeidžia Konstituciją, kuri imperatyviai įpareigoja Seimo narį atstovauti tik išimtinai viešajam – valstybės – interesui?

O gal J. Džiugelis tiesiog tapo labiau patyrusio politiko V. Simulik manipuliacijų auka, kai paslaugiai ėmėsi „apsaugoti“ aplinkos ministrą nuo galimo Seimo Žmogaus teisių komiteto tyrimo?

Į šiuos klausimus, tikėtina, atsakys prokurorai, į kuriuos, kaip DELFI patvirtino Seimo LVŽS frakcijos seniūnas R. Karbauskis, bus kreiptasi artimiausiu metu.

V. Simulik viešai jau suspėjo atsiriboti neva prašęs J. Džiugelį paslaugos privačiai bendrovei.

„Tai buvo jo iniciatyva (skambinti ministrui – aut. past.), ne mano“, – viešai DELFI yra sakęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V. Simulik.

Panaši schema naudota ir anksčiau

DELFI žurnalistės surinkti duomenys rodo, kad panaši schema, kai atliekų tvarkymo versle veikiančios bendrovės šokdina valstybės institucijas – taikyta ir anksčiau.

Pačioje praėjusių rinkimų į Seimą karštinėje apie 200 valdiškų įstaigų ir politikų, pradedant Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio kanceliarija, Seimo Antikorupcijos komisija, Valstybine mokesčių inspekcija, Aplinkos, Finansų, Ūkio ministerijomis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Policijos departamentu, Generaline prokuratūra gavo niekur neregistruotos asociacijos „Judėjimas už žalią Lietuvą be korupcijos“ išplatintą pranešimą apie neva atliekų versle klestinčią mafiją, slepiamus mokesčius, apgaudinėjamą valstybę.

Minėtą tekstą pasirašė (elektroniniu parašu) ir valstybės institucijoms išsiuntinėjo pilietis Povilas Pundys. Tačiau paaiškėjo, kad visus metus uoliai minėto piliečio skundus tyrusios valstybinės institucijos pareiškėjo net akyse nebuvo mačiusios, o elektroniniu paštu gautus skundus tyrė – susirašinėdamos internetu su tariamu pareiškėju.

Sutapimas, tačiau minėti skundai ir juose pateikiama informacija buvo nukreipta būtent į dabar Seimo narių J. Džiugelio ir V. Simulik uoliai atstovautos bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ konkurentus atliekų tvarkymo versle.

Šių eilučių autorė, pernai metais rengdama LRT televizijos laidą „Specialus tyrimas“, surado minėtą Povilą Pundį – taurelės nevengiantį bedarbį iš Lentvario, gyvenantį su motina sovietmečio laikais statytame daugiabutyje.

Už skaidrumą atliekų tvarkymo versle „kovojantis“ pilietis žurnalistus tuomet pasitiko rusiškų keiksmažodžių lavina ir grasinimais.

Reportažą apie tai galite matyti čia.

Kaip vėliau paaiškėjo iš premjero patarėjo Tomo Beržinsko liudijimo, minėto asmens vardu ir pavarde galimai prisidenginėjo anksčiau Aplinkos ministerijos institucijose dirbęs dabartinis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės, „valstietės“ Virginijos Vingrienės visuomeninis konsultantas Rolandas Masilevičius, anksčiau dirbęs dabar jau buvusio Vilniaus RAAD direktoriaus M. Švaikausko užimamose pareigose.

Būtent šis asmuo T. Beržinskui rinkimų į Seimą metu yra siūlęs „valstiečiams“ surengti „plataus masto aplinkosauginę viešųjų ryšių kampaniją“, kurioje turėjo pasisakyti aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo politikos klausimais tuometiniai kandidatai į Seimą, LVŽS atstovai Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis.

„Jei vadai jame mato kažką, kas jiems gali pakenkti, duok žinoti, pagal išgales bandysiu inicijuoti korekcijas. Jei vadai mano, kad dėl pranešimo nori turėti, išsakyti savo poziciją – galimas reakcijos projektas irgi prisegamas. Artimiausiu metu bus serija pranešimų, Saulius S. turi jų santrauką: UAB Toksikos“ – UAB „Žalvario“ veikla, asociacijos EEPA veikla, VMI pagalba – UAB „Žalvaris“, Salamakino atstovavimas UAB „Metrail“ (atliekų tvarkymo politicos skauduliai). Jei vadams tai aktualu, galim patiekti daugiau info. Jei nedomina, reikėtų žinoti – procesas eis sava eiga. Kiek turiu info, pirmas pranešimas išeis ryt, poryt“, – tokio turinio elektroninį laišką dabartiniam premjero patarėjui T. Beržinskui rinkimų į Seimą karštinėje siuntė R. Masilevičius, prisegdamas ir asociacijos„Judėjimas už žalią Lietuvą be korupcijos“ , t. y. P. Pundžio iš Lentvario, pasirašytą tekstą apie „aveles atliekų vilkų aptvare“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Atsiskleidė paveikslas, ko iš tikrųjų lietuviai su Šakalienės pagalba mokėsi už norvegų pinigus (586)

Vaiko teisių atėmimo istorijų fone parlamentarė Dovilė Šakalienė sulaukė kaltinimų, kad ji,...

Arūnas Milašius: Kada pigs butai ir ar teks brangiai gyventi naujoje realybėje (63)

Nekilnojamojo turto rinkoje vis daugiau prieštaringų ženklų į kuriuos vystytojai žvelgia su...

Karininko papirkimu įtariamas buvęs Šiaulių oro uosto vadovas Mikšys

BNS žiniomis, teisėsauga bandymu papirkti Lietuvos karininką įtaria buvusį ilgametį Šiaulių...

Feisbuke nuskambėjusio skandalo finalas: keturių vaikų motina areštinės išvengė (25)

Ketvirtadienio vakarą socialiniame tinkle ėmė plisti tiesioginė vaizdo transliacija, kurioje...

Skvernelis iškrito iš geriausiai vertinamų politikų dešimtuko: kokį sprendimą dabar priims premjeras? (154)

Visuomenė premjerą Saulių Skvernelį yra linkusi vertinti labiau neigiamai nei teigiamai, rodo...

Įvertino apokaliptines prognozes apie Trumpą (13)

„Prisimenant prognozes, kad, JAV prezidento rinkimus laimėjus D. Trumpui, Vašingtonas paskęs...

100 vaikų jau ruošiasi kelionei į Laplandiją: kartu su jais vyks ir Grybauskaitė (11)

„Vykstu su Lietuvos vaikais į Laplandiją pas Kalėdų Senelį ir tikrai nuvešime Jūsų laiškus...

Avarija kelyje Kaunas-Vilnius: krovininiame automobilyje pavojingas krovinys

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Kauno rajone, kelyje Kaunas–Vilnius ties sankryža su...

Dainininkas Stano atvirai apie išgirstą vėžio diagnozę: baimė - tai jausmas kurį pažinau giliausiai (313)

Dainininkas Stanislavas Stavickis -Stano patvirtino jau gerą pusmetį pramogų pasaulio...

Itin judri Vilniaus sankryža turėtų tapti pralaidesnė (13)

Dar daugiau teigiamų pokyčių sostinės eismo organizavime – sostinės savivaldybė gerina...