Jei tik panašių triukų Rusija nebūtų atlikusi Turkijos oro erdvėje, kurie baigėsi jos karinio lėktuvo sunaikinimu, piloto žūtimi ir daug mėnesių trukusiu konfliktu tarp Maskvos ir Ankaros.

Tiek Turkijos, tiek Lietuvos oro erdvė – tai NATO oro erdvė. Rusijos valdžia laiko aljansą, esantį vienintele veiksminga saugumo sistema civilizuotame pasaulyje, didžiausia kliūtimi, trukdančia įtvirtinti savo hegemoniją ir palaipsniui įtraukti kaimynines šalis į Kremliaus įtakos sferą.

Būtent todėl Maskvoje nesigėdija nuolat tikrinti NATO pasirengimo duoti atkirtį Rusijos provokacijoms.

Taip, kai kuriais atvejais tai gali (kaip Turkijoje) baigtis technikos sugadinimu ir netgi piloto žūtimi. Tačiau savų karių gyvybės (kaip parodė įsiveržimas į Donbasą) Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną domina mažiausiai, jam šie žmonės – tik sąnaudos, su kuriomis jis siekia užsibrėžtų tikslų.

O jei NATO nereaguotų, bus dar kartą pademonstruotas aljanso bejėgiškumas, o provokuojamų šalių sostinėse šimtą kartų susimąstys, ar Vakarai jas apgins, jeigu Rusija nutars jas užpulti ne „per klaidą“, o iš tiesų. Būtent taip pasielgė Stalinas Baltijos šalių okupacijos išvakarėse 1940 m. Būtent taip dabar veikia V. Putinas ir jo sukti karvedžiai.

Kodėl provokacijai pasirinkta būtent Lietuvos oro erdvė, irgi aišku. Šioje šalyje yra septyni amerikiečių naikintuvai. Bet jie nesutrukdė kirsti sieną, net nelydėjo rusų lėktuvų. Oficialiai – todėl, kad nespėjo. Juk Rusijos pusė iš anksto pateikė lietuviams savo maršruto planą – savaime suprantama, už kaimyninės šalies sienų. O kai rusų lėktuvai pasirodė Lietuvos oro erdvėje, niekas nespėjo nė sureaguoti.

Tačiau precedentas jau buvo sukurtas, ženklas duotas – jokie amerikiečiai jums nepadės, mes čia esame valdžia.

Taip Taline viešint Amerikos prezidentui, Rusijos specialiosios tarnybos tiesiog Estijos teritorijoje pagrobė šios šalies specialiųjų tarnybų darbuotoją. Kad niekam nekiltų abejonių – Barackas Obama atskrenda ir išskrenda, o V. Putinas lieka.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis neatmeta tikimybės, kad rusų lėktuvai galėjo per klaidą atsidurti Lietuvos oro erdvėje, bet neatmeta ir varianto, kad taip galėjo būti tikrinamas Lietuvos kariuomenės budrumas. Tačiau Rusijos reakcija į tai, kas įvyko, įtikina, kad apie jokią klaidą negali būti nė kalbos.

Rusijos Gynybos ministerijos pareigūnai įsitikinę, kad nieko nepažeidė – nei tyčia, nei netyčia. Politinėmis provokacijomis kaltinama Lietuva – tvirtinama, kad erdvę pažeidusio lėktuvo (dėmesio!) ekipažas pateikė užklausą dėl „nukrypimo nuo maršruto“ – tai yra, dėl įsiveržimo į svetimą oro erdvę. Taigi Maskva praktiškai pripažįsta, kad įsiveržė į Lietuvos oro erdvę, kad tai padarė tyčia, bet nejaučia dėl to jokios atsakomybės.

Tai buvo eilinė provokacija, ji pavyko. Galima dislokuoti kaimyninėse su Rusija šalyse kiek nori naikintuvų, bet kai radarai užfiksuos tikrą Rusijos karinį lėktuvą, NATO pareigūnai tik skėsčios rankomis, posėdžiaus ir skambins V. Putinui – tai yra, darys panašiai tai, kas vyko per puolimą Ukrainoje.

Tai yra tai, ką V. Putinui reikia įrodyti. Todėl tai toli gražu ne paskutinis jo orlaivių skrydis svetimame danguje.