„Lyginant su tuo, kas buvo praėjusiais metais, tai pokyčio aišku yra daugiau, bet klausimas yra, ar tas pokytis yra reforma. Buvo pristatinėjamos šešios reformos, tai iš pristatymo buvo aišku, ko yra siekiama.
Priemonės, kuriomis to siekiama, nebuvo pateiktos, išskyrus tai, kad „švietimui duosime 170 mln., sveikatai – 120 mln, kažkam – dar kažkiek milijonų“. Tai čia nėra priemonės, tai yra tik pinigai. Kokios yra priemonės tų tikslų pasiekti, man asmeniškai aiškiau netapo“, – sakė parlamentarė iš opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad mokestinėje srityje yra numatyti tik darbo užmokesčio apmokestinimo pokyčiai, bet pajamų apmokestinimo reforma nenumatyta.
„Visą laiką Lietuvą drožia už tai, kad darbo užmokesčiai (ypatingai maži ir vidutiniai) apmokestinti per stipriai, tai Vyriausybė rado būdą, kaip neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) išnaudoti ir toliau, kadangi jis jau yra atsirėmęs į bet kokias savo taikymo ribas“, – sakė I. Šimonytė.
Bet tai, pasak parlamentarės, keičia tik darbo apmokestinimą.
„Bendra logika mokesčių sistemos ir bendras normatyvinis teisingumas, kad visi prisideda prie viešųjų paslaugų pagal savo galimybes, ir žmonės esantys vienodoje padėtyje prisideda vienodai. Šitas principas nėra išlaikomas, todėl, kad visi vadinamieji „gyvulių ūkiai“, apie kuriuos Raimondas Kuodis dažnai kalba, jie visi ir toliau lieka paraštėse“, – sakė I. Šimonytė.
Parlamentarė paaiškino, kad į „gyvulių ūkio“ sąvoką patenka žmonės, kurie gauna „kitas pajamas ir yra apmokestinami kitaip vien todėl, kad jų pajamos yra kitokios, nors galbūt jos yra tokio paties dydžio“.
„Sakykime Jūs uždirbsite darbo užmokestį didesnį negu „lubos“, Jūs mokėsite 25 proc. pajamų mokesčio, tuo tarpu, jeigu jūs dirbate individualia veikla, jūs sumokėsite 15 proc., ir tuo viskas pasibaigs“, – sakė I. Šimonytė.
Taigi, pasak parlamentarės, žmonėms ir toliau labiau apsimokės būti individualios vykdytoju negu žmogumi dirbančiu pagal darbo sutartis, nors žmogaus apmokestinimas dirbant pagal darbo sutartis išties sumažės.
„Vyriausybė sako, kad mūsų socialinei apsaugai skiriama Bendro vidaus produkto (BVP) dalis yra neproporcingai maža netgi su mūsų mažu perskirstymu, sveikatos sistemai skiriama dalis yra maža, o iššūkiai yra dideli – visuomenė senėja ir medikai emigruoja, tai šitomis priemonėmis padidinti pajamų santykio su BVP yra neįmanoma“, – sakė I. Šimonytė.
Parlamentarei dabartinė situacija primena tą, kuri buvo premjeru buvus Gediminui Kirkilui.
„Kai buvo nuolat mažinamas Gyventojų pajamų mokesčio tarifas, tada ir retorika ir visas pateikimas buvo labai panašus: „va, žiūrėkit mes visiems dirbantiesiems mažinsime mokesčius“.
Mažės mokesčiai, bet klausimas – koks rezultatas to mažėjimo viešosioms paslaugoms, jų kokybei, būsimai pensijai (nes ta dalis tai iš viso nelabai aiški). Dabar aš to pasakyti negaliu, bet akivaizdu, kad viešuosius finansus sustiprinti toks dalykas gali labai ribotai“, – sakė I. Šimonytė.
Nemato prielaidų socialinei atskirčiai mažėti
Socialdemokratas parlamentaras Algirdas Sysas sakė spaudos konferencijoje besijautęs, „kaip Alisa stebuklų šalyje“.
„Visiems viskas didės, daugės, platės tik neaišku kieno sąskaita, nes apie lengvatas arba jų naikinimą nebuvo nė žodžio, kaip ir apie mokesčius dideles pajamas gaunantiems. Nieko nebuvo pasakyta apie didžiuosius ūkininkus, kurie labai mažus mokesčius moka“, – kritikavo A. Sysas.
Jis nedaug vilčių turėjo, kad kelią prasiskins nekilnojamojo turto (NT) mokesčio ne pagrindiniam būstui idėja.
„Apie NT mokestį jau dešimt metų kalbame, dar galime dešimt kalbėti“, – sakė A. Sysas.
Parlamentaras teigiamai įvertino planuojamus pokyčius dėl pensijų kaupimo.
„Naikinimas, kad iš „Sodros“ nebus pervedama, aš manau, kad yra teisingas, nes dabar tai yra daroma dabartinių pensininkų sąskaita“, – sakė A. Sysas.
Parlamentaras neatmetė, kad Vyriausybės pasiūlytos priemonės iš dalies gali padėti spręsti skurdo problemą, tačiau, jo nuomone, socialinė atskirtis gilės.
„Gal skurdas vietom ir sumažės, bet atskirtis tik didės, nes turtingi toliau gaus dar didesnes pajamas, biudžetą vėl sunešime tų skruzdėlyčių ir bitučių sąskaita, kurie turi mažas pajamas. Tas negelbsti“, – sakė A. Sysas.
Pristatė planus visuomenei
Kaip rašė DELFI, sumažinus mokesčius dirbantiems, daugelis iš jų turėtų gauti po keliasdešimt eurų „į rankas“ per mėnesį daugiau. Tačiau turintys nekilnojamojo turto ar daugiau pajamų, turėtų suklusti – kai kuriems iš jų mokesčių suma išaugs.
Taip galima spręsti iš pirmadienį Vyriausybės pristatytų reformų plano.
Jeigu tik siūlomoms permainos pritars Seimas ir jas palaimins Prezidentė, jau kitais metais mokesčius skaičiuosime ir mokėsime visiškai kitaip – ne nuo atlyginimo „ant popieriaus“, o nuo visos darbo vietos kainos.
Visiems dirbantiems mokesčiai esą sumažės dėl socialinio draudimo įmokų sumažinimo. Esą vidutinis darbo užmokestis dėl to turėtų padidėti apie 50 Eur, tikino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Jo teigimu, iš viso reformos kainuos apie 600 mln. Eur.