Moteris iškėlė pareigūnams ultimatumą: namo neis

Šiandien Lina jau išsiskyrusi, o krizių centre gyvena su 3 vaikais – dviem iš pirmos santuokos ir vienu iš antrosios.

„Mano istorija turbūt niekuo nesiskiria nuo kitų. Vyras gėrė, smurtavo, jį erzindavo viskas, ką dariau. Negalėjau net su vaikais išeiti pasivaikščioti ar padėti jiems pamokas ruošti, nes tuomet vyrui atrodydavo, kad nerodau jam dėmesio. Paskutiniu metu lovoje po čiužiniu visada būdavo peilis, kurį vyras kas vakarą pasidėdavo ir grasindavo papjauti. Kai sakydavau, kad aš bijau ir neisiu su juo miegoti, pradėdavo raminti – esą nieko man nedarys, tik šiaip sau pasidėjo peilį. Tai buvo rimtas, didelis virtuvinis peilis“, - atviravo pašnekovė.

Išgąsdinta moteris ne kartą yra kvietusi policiją, kai vyras ją mušdavo vaikų akivaizdoje ar grasindavo nužudyti. Vėliau ji atsiimdavo savo pareiškimus, patikėjusi jo atsiprašymais, todėl ikiteisminis tyrimas dėl vyro smurto buvo pradėtas tik kartą. Kita vertus, ir policija ne visada rimtai vertindavo moters maldavimus padėti.

„Šią vasarą buvo atvejis, kai aš visa drebu, sakau, kad bijau viena likti su juo, o policija siūlo skambinti draugams, kurie galėtų mane apginti. Supratau, kad turėčiau būti didžiuliame kraujo klane, o jis – visiškai girtas, tik tuomet jie sureaguotų. Kai kviečiausi pagalbą, jis tuo metu gėrė alų, bet išgirdęs, ką kalbu, atidėjo butelį, pasidarė kavos ir laukė įsitaisęs lauke. O aš net pro vartus bijojau įeiti, kad manęs neįsitemptų į kambarį ir nemuštų, todėl šlaviau už tvoros. Kai atvažiavo policija, vienas policininkas su vyru pakalbėjo, kitas – su manimi ir paaiškino, kad tai mūsų šeimyninis konfliktas. Pasijutau visiška bejėgė“, - guodėsi moteris.

Po tokių patirčių paskutinį kartą ji nusprendė pasielgti principingai – paskambino pagalbos numeriu ir panešė bijanti su vaikais eiti namo, kol vyras nebus išvežtas, nes jis grasina peiliu. Atvažiavęs ekipažas namuose smurtautojo neberado, todėl pareigūnai pasiūlė paskambinti antrą kartą, kai šis pargrįš. Po kurio laiko vyras grįžo, bet ir vėl sugebėjo pabėgti nuo pareigūnų.

„Policija manęs klausia – gal turiu, kur pernakvoti. Tuomet pratrūkau – kiek aš galiu juokinti žmones ir vaikus tąsyti. Turiu namus, moku už nuomą, bet namuose būti negaliu. Todėl pasakiau, kad vežtų mane, kur nori, nes aš namo neisiu, kol ten gyvena vyras. Taip atsidūriau čia“, - pasakojo Lina.

Ujo, bet dovanojo gėles

Apie savo gyvenimą moteris pasakoja be užuolankų. Augo kaime. Ten susipažino su pirmuoju savo vyru, įsimylėjo ir, būdama labai jauna, pastojo. Gal ir dabar būtų gyvenusi su šiuo žmogumi, tačiau jis nuolat būdavo neištikimas. Taigi šeimyninę laimę užgožė nusivylimas, vienatvės jausmas ir kartėlis. Po skyrybų Lina sutiko kitą žmogų, kuris suteikė jai kaip tik tai, ko tuo metu jai labiausiai trūko, – dėmesio.

„Pradžioje jis tik kartais pakeldavo balsą, tačiau kam to nepasitaiko. Juk ir aš kartais būnu pikta. Po trejų metų draugystės susituokėme, ryžausi jam padovanoti vaiką. Tačiau po santuokos viskas pasikeitė. Tapau jo nuosavybe, su kuria jis gali elgtis kaip tinkamas, o pats net šeimos neišlaikė. Kai mums labai ėmė trūkti pinigų ir dėl to prasidėjo kivirčai, paraginau jį dirbti. Įsidarbino parduotuvėje, kurioje dirbau ir aš, tačiau greitai metė darbą, o vėliau ir man teko išeiti, nes jis keldavo pavydo scenas: svaidydavosi necenzūriniais žodžiais, kaltindavo nebūtais dalykais. Vėliau jam pasiūlė darbą statybose, kartu su juo važinėjau ir dirbau vyriškus darbus, kad jis bent truputį prisidėtų prie šeimos biudžeto.

Kita vertus, man buvo gaila jo, norėjosi jam parodyti, kad gyvenimo spalvos gali būti ryškios. Ir iš tiesų esu daug jam padėjusi, gerokai jį pakeitusi. Tačiau praėjus metams po santuokos, jis pradėjo kaip tėvas mane auklėti, barti, mušti. Dvejus metus gyvenau košmare. Ir vaikai ne kartą buvo išgąsdinti, vis klausdavo, kas bus su jais, jeigu liks be manęs. Vis pagalvoju, kiek tokių moterų dar yra, kurios kenčia, nes tiki šeima ir santuoka? Ką jos senatvėje prisimins – kaip visą gyvenimą kentėjo, kad išsaugotų santuoką?“ - svarstė Lina.

Paklausta, kodėl taip ilgai kentė vyro panieką, moteris prisipažino ir pati svajojusi apie idealią šeimą ir ilgus gyvenimo metus, praleistus su vienu žmogumi.

„Nežinau, kaip pasakyti. Motina gyveno su ketvirtu vyru, motinos sesuo taip pat turėjo ne vieną vyrą. Man norėjosi kitokios, stabilios šeimos. Norėjosi ištrūkti iš kaimo, susitvarkyti savo gyvenimą kitaip. Provincijoje visi mano, kad jei tu gyveni Vilniuje, esi turtingas, sėkmingas, laimingas ir neturi jokių problemų. Taigi kantriai kentėjau, vis tikėdamasi, kad kažkas pasikeis. O ir jis vis atsiprašinėdavo. Ar mes bardavomės, ar ne, niekada nebūdavo taip, kad jis neatneštų man gėlės. Pavasarį tulpėmis būdavo apstatytos visos palangės, visi stalai“, - atviravo pašnekovė.

Skyrybų dokumentus pradėjo tvarkyti paslapčia

Dar prieš paskutinį vyro smurto išpuolį Lina buvo nusprendusi skirtis, tačiau atvirai apie savo ketinimus jam nesakė. „Nesakiau, kad noriu gyventi atskirai. Tikinau, kad išsiskyrusi iš valstybės gausiu didesnę pašalpą, taigi mūsų šeimai bus finansinės naudos. Stengiausi jį įkalbinti, kad sutiktų bendru sutarimu skirtis, antraip procesas labai užtruktų, o skyrybų dokumentus pradėjau tvarkyti jam už akių. Galiausiai pavyko. Jau gavau iš teismo laišką, kad mano prašymas patenkintas ir vasario pradžioje santuoka juridiškai bus laikoma nutraukta“, - aiškino pašnekovė.

Šiandien Lina dažniau sulaukia meilių nei piktų buvusio vyro skambučių – jis vadina ją mažybiniais vardais, žeria komplimentus ir prašo grįžti. Tiesa, moteris sulaukė ir rimtesnio buvusio vyro prašymo – atsiimti pretenzijas. Esą tyrėjai jam sakę, kad ji dar galinti sustabdyti procesą. Tačiau Lina liko griežta.

„Ar tyrėjai miegodavo su peiliu po čiužiniu? Aš jam taip ir pasakiau: Nekaltinu tavęs, nekeršiju, įvyko, kaip įvyko, tačiau dabar tegu viskas rutuliojasi savo eiga. Jei mokėjai tik gąsdinti, bet nemokėjai suprasti, kad reikia gerbti savo vaiko motiną, kodėl aš turiu stengtis?“ Man dabar gaila ir savęs, ir vaikų. Tik džiaugiuosi, kad nieko baisesnio neįvyko“, - teigė ji.

Nepaisydama visų patirčių, Lina į ateitį vis dar žvelgia optimistiškai. Profesijos neturinčiai moteriai nebus paprasta susirasti tinkamo grafiko darbą – mat jai vienai tenka rūpintis trimis vaikais, tačiau ji įsitikinusi, kad išeitis visada yra. „Manau, būna situacijų, dėl kurių nieko negali kaltinti – nei kitų, nei savęs. Gal toks mano likimas – atsiuntė išbandymus, su kuriais tiesiog reikia susitvarkyti“, - drąsino save moteris.

Išėję iš areštinės vyrai grįžta namo

Olegas Šibkovas
Teisėjo Olego Šibkovo teigimu, įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, bylos dėl smurto šeimoje pernai preliminariai sudarė šeštadalį visų bylų – apie 3,5 tūkst. Turint omeny, kad daug bylų nepasiekia teismo, galima įtarti, kad iškvietimų policija gauna labai daug.

Tačiau įstatymais numatyta bausmė už smurtavimą šeimoje yra gana švelni, daugiausiai – iki metų kalėjimo. Iki šiol griežčiausia bausmė nė vienu atveju nebuvo skirta. O štai jeigu asmuo pavagia daiktą iki 400 litų vertės, pavyzdžiui, telefoną, jam gali grėsti kalėjimas iki trejų metų, jeigu sumuša vaiką – iki dvejų metų, jeigu tvirkina nepilnametį– iki penkerių.

Pasak teisėjo, pagrindinė problema – įstatymo nesuderinamumas su baudžiamuoju kodeksu. Jis pasireiškia tuo atveju, kai nukentėjusioji nenori rašyti pareiškimo, bet įstatymas primygtinai verčia pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi viena vertus, pareigūnai privalo pradėti ikiteisminį tyrimą, kita vertus, negalima taikyti įstatymo, kuris pažeidžia žmogaus teises.

Taip pat nėra išspręstas klausimas dėl pagalbos kaltinamajam nakvynės klausimu. Visi be išimties smurtautojai teisėjui užduodavo tą patį klausimą: „Kur man eiti ir ką man daryti“. Išgirdęs, kad nėra numatyta galimybė jam kažkur pernakvoti, tad teks keliauti į nakvynės namus arba viešbutį, paprastai jis eina namo. Mat net jeigu jis pažeidžia kardomąją priemonę nesiartinti prie moters, jo suimti vis tiek negalima. Todėl moterys iš tiesų neretai skundžiasi, kad vyras grįžo namo ir nieko negalima padaryti.