V. Zemlys-Balevičius feisbuke rašė, jog per pastarąjį mėnesį Lietuvoje naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų svyravo netoli 250.
„Palyginus situaciją vasario 17 su kovo 20 duomenys rodo, kad nors didesnėje dalyje Lietuvos situacija gerėja, ~40 % Lietuvos gyvena savivaldybėse, kuriose situacija suprastėjo“, – feisbuke rašė jis.
Ekspertas aiškino, jog situacija kelią nerimą galvojant ir apie britiškosios koronaviruso atmainos plitimą.
„Nes su epidemija yra kaip su šaukštu deguto. Patekęs į medaus statinę jis sugadina visą medų. Rudenį buvo panašiai, situacijai suprastėjus Raseiniuose ir Radviliškyje, po to tai persidavė į visą šalį. Esminis skirtumas, kad rudenį judėjimas tarp savivaldybių buvo neribojamas, na, ir nelabai aišku, koks buvo tuometinės vyriausybės epidemijos valdymo planas“, – prisiminė jis.
Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys V. Zemlys-Balevičius džiaugėsi, kad teigiamų tyrimų dalis per mėnesį sumažėjo didesnėje dalyje savivaldybių.
„Pasiskirstymas gana aiškiai pasislinko į geresnę pusę. Naujų atvejų skaičiaus rodiklis nors irgi pajudėjo į geresnę pusę, bet jo variacija padidėjo. Kodėl taip įvyko, iš dalies matosi grupuojant savivaldybes pagal LRV nustatytus scenarijus. Laikant, kad A, B1 ir B2 yra „geri“ scenarijai, C1 ir C2 „vidutiniai“ o, C3 ir D – „blogi“, reiškia, kad 15 savivaldybių (kuriose gyvena virš 1 mln. gyventojų) per mėnesį neišėjo iš „blogo“ scenarijaus. Visos likusios savivaldybės (išskyrus 4) savo situaciją pagerino“, – atskirų savivaldybių epidemiologinę situaciją įvertino duomenų mokslininkas.
V. Zemlys-Balevičius rašė, jog palyginus rodiklių pasiskirstymą tarp „blogų“ ir „gerų“ savivaldybių gana aiškiai matyti, kad situacija pablogėjo ten, kur nebuvo gera. Didelį nerimą kelia Vilniaus miesto ir rajono situacija.
„Savivaldybėse, kuriose išliko D ir C3 scenarijai, situacija nėra vienoda. Elektrėnų rajono ir Alytaus miesto savivaldybėse spėjo pabuvoti ir C1, ir C2 scenarijai, ir ten situacija pablogėjo tik per šią savaitę. Klaipėdos mieste situacija po truputį gerėjo. Labiausiai kelia nerimą Vilniaus miesto ir rajono situacijos didelis pablogėjimas. Ten gyvena maždaug ketvirtadalis Lietuvos ir per mėnesį abi savivaldybės stipriai priartėjo prie blogiausio D scenarijaus“, – rašė jis.
V. Zemlys-Balevičius teigė, jog kol kas sunku atsakyti į klausimą, kodėl situacija vienose savivaldybėse gerėja, o kitose – ne.
„Britiškojo variantas būtų kaip ir labai geras paaiškinimas, bet, deja, duomenys apie jos paplitimą yra per padriki, kad iš jų būtų galima ką nors spręsti“, – rašė jis.
Duomenų mokslininkas pabrėžė, jog tose savivaldybėse, kuriose situacija negerėja, reikia imtis papildomų priemonių, kad „iš ten situacija neišplistų į tas, kuriose situacija gerėjanti“.
Vyriausybei patariantis ekspertas aiškino, jog kol situacija su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) yra įstrigusi, vienintelė alternatyva kontaktams nustatyti yra plėsti profilaktinį testavimą.
„Tada, užuot atvejai būtų nustatomi po užsikrėtimo, t. y. reaguojant po įvykio, bus galima atvejus nustatyti proaktyviai. Profilaktiniu testavimu buvo suvaldyta situacija ligoninėse ir pilotinis mokyklų projektas parodė, kad jis veikia ir mokyklose. Tai reikia jį plėsti ir taikyti visose veiklose, kurios yra atidarytos. Profilaktinis testavimas turi būti privalomas bet kokios veiklos atsidarymo kriterijus.
Pradėjus profilaktinį testavimą gal galų gale pagerės iš mirties taško nejudantis 40 procentų nežinomų, kur užsikrėtė, atvejų rodiklis. Tai kad per tris mėnesius vis dar negalime kiekybiškai nusakyti epidemijos plitimo priežasčių, yra nepatenkinama situacija“, – feisbuke savo poziciją dėstė V. Zemlys-Balevičius.
