Duomenų mokslininkas: užsikrėtusiųjų daugėja – per 8 savaites jau gali būti iki 4 tūkstančių per dieną ^{nurodė prognozę, kada pandemija baigsis}

Anot duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, užsikrėtusiųjų skaičiui taip sparčiai augant, netrukus vėl kartosis praėjusios COVID-19 bangos scenarijus.

„Su tokiu dideliu užsikrėtusiųjų augimu, kokį matome dabar, mes per aštuonias savaites nueisim iki keturių tūkstančių užsikrėtusiųjų per dieną. Būtinai reikia imtis atitinkamų priemonių, kad tą užsikrėtusiųjų augimą sustabdyti, kitu atveju situacija bus tokia pati, kaip ir praeitais metais. Čia, sakyčiau, mes turime tokį pandemijos vežimą, kurį vieni tempia į priekį, o kiti traukia atgal“, – teigia V. Zemlys-Balevičius.

Nors visuomenėje dažnai galima išgirsti siūlymų imunitetą formuoti ne vakcinų pagalba, o natūraliai persirgus virusu, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė teigia, kad toks būdas – per daug rizikingas.

„Kartais kyla tokių minčių, bet iš tikrųjų taip daryti būtų labai rizikinga. Tokį pavyzdį, kai leidžiama visuomenei tiesiog prasirgti, mes galime pamatyti iš kai kurių šalių ir vis dėlto akivaizdu, kad tai kainuoja daug gyvybių. Žinoma, persirgimas yra efektyvi apsauga, bet bėda ta, kad su sirgimu ateina įvairios rizikos, pavyzdžiui, mirties. Kartais jauni žmonės sako, kad mirties rizika jų amžiaus grupėje yra daug mažesnė, tačiau svarbu suvokti, kad yra ir kita pusė: įvairūs pokovidiniai reiškiniai, neurologiniai pažeidimai, apie kuriuos informacijos nėra daug. Skiepai yra daug mažiau rizikingas būdas įgyti imunitetą ir, manau, jeigu žmogus labai nori persirgti, tai tą jis gali padaryti ir pasiskiepijęs“, – nuomone dalijasi profesorė.

Vis tik, anot jos, imunitetas, įgytas persirgus koronavirusu, yra efektyvesnė apsaugos priemonė nei skiepas.

„Jau dabar yra tokių tyrimų, atliktų Izraelyje, kur yra palygintos dabai didelės grupės persirgusių ir pasiskiepijusių žmonių, ir šis tyrimas rodo, kad persirgusio žmogaus imunitetas yra ilgalaikiškesns. Kaip ir nieko nuostabaus, kadangi persirgus imuninė sistema yra visokeriopai sužadinama, bet vis dėlto vakcina yra daug saugesnis būdas, reikalaujantis mažiau mirčių“, – sako A. Žvirblienė.

Nors didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra pasiskiepiję bent viena vakcinos doze, vis dar yra tokių, kurie skiepytis neplanuoja, kadangi bijo šalutinių poveikių. Taip pat yra ir tokia visuomenės dalis, kuri vakcinuotis sutiktų tik gavusi kompensaciją iš valstybės. Anot V. Zemlio-Balevičiaus, toks požiūris yra įžūlus.

„Mes gyvename valstybėje su sveikatos apsauga ir ji mus draudžia. Jeigu susirgsi, tave gydys valstybė, leis į reabilitacijas. Jeigu turi darbą ir moki mokesčius – „Sodra“ tau mokės atlyginimą. Vėlgi, po skiepo nėra daug reiškinių, dėl kurių reikėtų eiti į reabilitacijas, kaip, pavyzdžiui, prasirgus COVID-19. Kaip ir minėjau, draudimas jau yra, bet kažkodėl daug kas galvoja, kad štai, aš pasiskiepijau, tai duokite man 1000 eurų dėl moralinės žalos. Tai gana įžūlu. Turėkite omenyje, kad mes gyvename valstybėje, kuri mus jau saugo ir gal ta apsauga ir nėra reali, bet jūs geresnės ir negausite“, – nuomone dalijasi ekspertas.

Pasak A. Žvirblienės, nors masinė vakcinacija prasidėjo jau prieš metus laiko, kol kas nėra pranešta apie jokius dažnai pasitaikančius šalutinius požymius.

„Vakcinacija trunka metus laiko, tačiau kažkokių grėsmingų, nepageidaujamų, dažnai pasitaikančių šalutinių reakcijų nėra užfiksuota. Be abejo, tų nepageidaujamų reakcijų yra registruojama, tačiau, galiu pasakyti, kad dažnai žmonės mėgsta išsigalvoti ir demonizuoti vakcinas“, – sako A. Žvirblienė.

Profesorės teigimu, su virusu gyvensime dar ilgai, tačiau pandemija, kaip ir visos iki šiol buvusios, anksčiau ar vėliau baigsis.

„Aš tikiu, kad ši pandemija baigsis taip, kaip baigėsi visos anksčiau buvusios pandemijos. Ir anksčiau atsirasdavo visokie virusai bei jų atmainos, tačiau kuomet didžioji dalis visuomenės įgydavo imunitetą, tos bangos natūraliai užslopdavo – būtent toks yra pandemijų pasibagimo kelias. Faktas, kad ateityje virusas išliks cirkuliuojantis, tačiau jis nebus mums pavojingas. Apskritai, dabar mes turime vakcinas, kurios mums leidžia daug lengviau išgyventi šią pandemiją, todėl dabar klausimas vienas: ar mes išgyvensime ją su didelėm aukom, kaip būdavo prieš 100 metų ar dar anksčiau, ar, vis dėlto, mes tų aukų išvengsime, nes turime būdą apsisaugoti, nesirgti sunkiai ar, galų gale, nemirti“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė.

Pagal duomenų mokslininko spėjimus, šie metai – paskutiniai pandemijos metai.

„Žiūrint į vakcinacijos ir persirgusių žmonių skaičius, aš manau, kad tai gali būti paskutinė pandemijos žiema ir tikiu, kad virusas vasarą atsitrauks natūraliai. Žinoma, visada yra galimas apokaliptinis variantas, kad virusas mutuos, tačiau tikiuosi, kad tai neįvyks ir kitą rudenį galėsime šnekėti ramiau“, – nuomone dalijasi V. Zemlys-Balevičius.