Duomenų mokslininkas tikino, jog „yra blogai“, kad vėl fiksuojamas atvejų augimas.
„Prieš savaitę buvo kalbų, kad 4 apskrityse atvejų pradėjo kilti, šią savaitę tas kilimas jau yra 7 apskrityse. Faktas tas, kad epidemijos kritimas sustojo, mes dabar turime kilimą. Ir tai yra blogai. Jeigu atvejų skaičius kyla, vadinasi, epidemija vėl grįžta pas mus, reikia imtis priemonių, kad ją suvaldytume“, – sakė duomenų mokslininkas.
Jis teigė, kad jeigu atvejų skaičius nekrenta, tai reiškia, kad jie kyla į viršų. Ir mažas atvejų padidėjimas gali išaugti į kur kas didesnę problemą po kurio laiko.
„Mes turėjome neigiamą pagreitį, atvejai krito. O dabar jis teigiamas, jis apsisuko. Čia jau praėjusią savaitę tas pagreitis buvo teigiamas ir šią savaitę jis išsilaikė. (…) Jeigu tu nekrenti, tai kyli į viršų. (…) Dar šiandien atrodo, kad nieko tokio, o po savaitės ar dviejų gali būti labai blogai“, – sakė „Delfi ryto“ laidos pašnekovas.
Paklaustas, kodėl atvejų daugėja, V. Zemlys-Balevičius svarstė, kad priežasčių gali būti keletas, o duomenys tiksliai to nerodo.
„Žiūrėdami tiesiogiai į duomenis pasakyti vienos tos sidabrinės kulkos negalime. Mes galime stebėti, mes žinome, kad nuovargis yra. Mobilumo duomenys rodo, kad jis yra padidėjęs, pavyzdžiui, darbovietėse pagal „Google“ duomenis viršija tai, ką mes turėjome gruodį. Bet čia – tik vienas iš rodiklių. Ir mes dar turime britiškąją koronaviruso atmainą. Taigi yra daug tokių priežasčių, mes turime atsakingų institucijų, kurios gana tiksliai turėtų atsakyti“, – sakė jis.
V. Zemlys-Balevičius pabrėžė, kad dabar būtina išplėsti testavimą ir kontaktų atsekimą.
„Pirmojo karantino metu buvo išplėstas testavimas, kontaktus nustatyti tada buvo lengviau. Tada „pagauni“ daugiau žmonių, atseki kontaktus ir suvaldai epidemiją. Mūsų testavimo pajėgumai dabar yra nukritę pusiau, palyginti su tuo, kas buvo piko metu. Natūralu, kad juos reikia pabandyti padidinti“, – aiškino jis.
Duomenų mokslininkas tikino, jog reikia naudoti ne tik griežtus apribojimus, bet ir plėsti turimų priemonių arsenalą.
„O, kalbant apie apribojimus, tai gruodžio mėnesį jie veikė, nes situacija buvo tokia bloga, kad visuomenė suprato, jog kitaip nieko nebus. Bet dabar mes neturime tokios blogos situacijos, tačiau ji kelia nerimą. Ir mirčių kiekis yra sustojęs, tad būkime sąžiningi su savimi – dabar įvesti apribojimai neduotų tokio efekto.
Mes turime kitų priemonių – profilaktinį testavimą ir kontaktų nustatymą. Imtis apribojimų didinimo nesutvarkius šių dalykų... Reikia plėsti arsenalą, o ne vien naudoti apribojimus“, – laidoje „Delfi rytas“ pirmadienį kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Jis teigė, kad praėjusią savaitę Vyriausybė jau išplėtė profilaktinio testavimo pajėgumus.
„Visus efektus mes matome per savaitę ar dvi tris, tiek reikia laukti. Jeigu per 3 savaites nepamatysime suvaldymo, tada pagalvokime, ką toliau daryti. Viskas priklausys nuo atvejų skaičiaus“, – sakė jis.
Duomenų mokslininkas priminė, kad Vyriausybės patvirtintas karantino priemonių keitimo planas paremtas 4 karantino scenarijais, visi griežti ribojimai yra įsigaliojus karantino scenarijui D, kai atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų pasiekia 500 atvejų. Pirmadienį šis skaičius buvo apie 250.
„Manyčiau, kad jeigu mes prisirišame prie tų skaičių, kol nėra 500 atvejų, nelogiška būtų įvesti apribojimų“, – sakę V. Zemlys-Balevičius.
Tačiau jei kas savaitę epidemija augs 30–40 procentų, 500 atvejų ribos 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų laukti nereikėtų, kalbėjo duomenų mokslininkas.
Prieš metus, vasario 28 dieną, Lietuvoje nustatytas pirmasis koronaviruso atvejis, neilgai trukus buvo įvestas griežtas karantinas, jis laisvėti pradėjo tik maždaug gegužės mėnesį. V. Zemlio-Balevičiaus laidoje „Delfi rytas“ buvo klausta, ar ir šis pavasaris bus panašus.
„Mane neramina, kad, kalbant apie kontaktų nustatymą, nelabai kas pasikeitė (nuo pernai pavasario, – aut. past.). Pasikeitė tik tai, kad esant 50 atvejų sugebėjome tai padaryti, o kai turime 500... Taigi klausimas, ar išmokome. Jeigu mes susitvarkysime su kontaktu nustatymo klausimais ir veiks kitos priemonės, ne tik apribojimai, tai greitai grįšime į normalų gyvenimą.
Manau, kad yra cikliškumas ir sezoniškumas viruso, tad neišvengiamai atšilus orams galėsime grįžti į normalų gyvenimą. Kada tai bus, ar nusitęs iki gegužės mėnesio, nors jau kaip ir dabar norėtųsi tą daryti, pamatysime. Nenorėčiau prognozuoti“, – sakė pašnekovas.
Paklaustas, kurią koronaviruso bangą šiuo metu mes išgyvename, duomenų mokslininkas ragino neeikvoti laiko tariantis, kaip pavadinti dabartinę situaciją. V. Zemlys-Balevičius aiškino, jog tai galėsime įvertinti praėjus kuriam laikui.
Praėjusią parą nustatyti 243 nauji koronaviruso atvejai ir 7 mirtys, pranešė Statistikos departamentas. Buvo ištirta apie 3 tūkst. ėminių.
