Jo teigimu, dabar yra 20 proc. augimas, todėl galima pradėti šnekėti apie „blogėjimo lėtėjimą“.
„Bet reikia prisiminti, kad panašių tokių sulėtėjimų mes matėme ir praeitais metais. Vėlgi, tas svyravimas, jeigu 10 ar 20 proc. ir, pavyzdžiui, buvo 30 proc., sumažėjo iki 20 proc., tai vis tiek yra augimas.
Realiai apie gerėjimą situacijos ar jos suvaldymą galime kalbėti, kai pora savaičių turime nulį arba kritimą. Kol kas, deja, tokių skaičių nematome“, – tikino V. Zemlys-Balevičius.
Vis dėlto duomenų mokslininkas nenorėjo sakyti, kad dabar situacija yra prastesnė negu praeitais metais.
„Turėkite omenyje, kad mes dabar turime vakcinų, tai <...> jeigu auga užsikrėtimo skaičius tarp vakcinuotų, mums kaip ir nelabai svarbu yra. Lygiai taip pat, pavyzdžiui, palyginus su praeitais metais, mes turime ženkliai didesnį augimą jaunesnėse amžiaus grupėse. Tai yra tarp vaikų.
Jeigu mes rūpinamės ne atvejų skaičiais, o ligoninių apkrovimu, tai didžiausia problema yra būtent vyresnio amžiaus žmonės. Šioje vietoje reikėtų labiau žiūrėti, kas ten darosi. Aišku, negalime taip ignoruoti tų atvejų skaičių tarp nepaskiepytų augimo. Vėlgi, vadinasi tai yra kaip ir geriausias kuras epidemijos ugniai.“
Pasak jo, jeigu bus 4000 naujų atvejų, bet ligonių skaičiai bus mažesni, negu praeitą žiemą, tai bus galima sakyti, kad viskas yra gerai.
„Vadinasi, matysime vakcinacijos efektą. Kol kas tokį efektą galima įžiūrėti kai kuriose amžiaus grupėse. Kadangi 80+ turime problemą su vakcinacija, tai ten mirčių skaičiai vis dar sėkmingai auga ir gana drastiškai.
Pavyzdžiui, 70-79 amžiaus grupėje, kurioje paskiepijimas yra 80 proc., tai mirčių duomenys praeitą savaitę rodė tam tikrą stabilizaciją. Kadangi mes turime tik epidemijos pradžią, tai į tokius optimistiškus [skaičius] reiktų atsargiai žiūrėti.“
Pridūrė, kad vis dėlto būna tam tikrų „pabangavimų“ ir mirčių skaičius atsilieka nuo atvejų skaičiaus.
„Aš nelabai norėčiau gąsdinti dėl tų 4000 [naujų atvejų]. Taip, mes iki jų „einame“, nes kad juos pasiektume, reikia 20 proc. augimo nuo rugsėjo 13 d. Kol kas esame antra savaitė ten nuo rugsėjo 13 d. ir tas 20 proc. augimas išsilaiko. Tačiau, kad aštuonias savaites išsilaikytų tas 20 proc. augimas, kaip buvo praeitais metais, šiais metas klausimas, ar tai išsilaikys.
Rugpjūčio pradžioje buvo net 100 proc. augimas, po to sustojo. <...>. Pažiūrėkime, kas vyksta kitose šalyse. Jungtinėje Karalystėje jau perkopė piką, ten vakcinacijos skaičiai visai kitokie, bet pikas buvo pasiektas ir dabar yra lėtas kritimas. Jeigu mes tokį pasiektume, pavyzdžiui, už kelių savaičių net ir su kokiais 3000 atvejų, jeigu apkrovimas ligoninėse išliktų panašus, būtų mums viskas. Vadinasi, mes galėtume šnekėti apie tam tikrą epidemijos suvaldymą. Vis tiek būtų lengviau ligoninėms“, – aiškino V. Zemlys-Balevičius.
Duomenų mokslininko įsitikinimu, dabar esmė yra ligoninės.
„1000 užimtų lovų ir didėjantys reanimacijos skaičiai tikrai nedžiugina, bet ar bus taip blogai? Kažkaip vis tiek vakcinacija anksčiau ar vėliau turėtų įsijungti, nes vis dėlto tų žmonių skaičius, kurie gali sirgti, yra ženkliai mažesnis negu buvo praeitais metais. Taip pat nežinome, kiek tarp jų yra imunizuotų. Dabar situacija nėra gera, bet ar ji bus tokia bloga kaip praeitais metais, aš labai nenoriu tuo tikėti“, – pridūrė jis.
V. Zemlio-Balevičiaus teigimu, mažėjimą lemia žmonių, galinčių sirgti, mažėjimas. Tam įtakos turi arba susirgimų skaičius arba vakcinacija.
„Jeigu vakcinacijos skaičiai pagreitėtų ir žmonės, kurie gali užsikrėsti, turėtų mažiau kontaktų, tai ir pamatytume tą epidemijos suvaldymą. Niekas nesiskiria nuo praeitų metų, tik skirtumas tas, kad mes turime dar tą papildomą ginklą – vakcinaciją.“
Duomenų mokslininkas tikisi, kad po mėnesio situacija bus geresnė.
„Tikiuosi, kad nebus to 20 proc. blogojo scenarijaus, kai augam augam, o po mėnesio esame vis dar ant tų bėgių į pragarą. Jeigu to nebus, matysime lėtą kritimą. Jis nebus toks greitas kaip Jungtinėje Karalystėje, bet tokia yra mano nuojauta“, – sakė jis.
Kita vertus, pabrėžė, duomenų moksle tik nuojautomis negalima remtis, todėl bus daug lengviau prognozuoti, pavyzdžiui, po dviejų savaičių.
