Pandemijos valdymas išryškino skaudžias žaizdas. Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybę peikė dėl nuolatinio nesusikalbėjimo, o ekonomistai pakraupę dėl aukštų mirčių rodiklių.
Metiniame pranešime šalies vadovas G. Nausėda negailėjo kritikos Vyriausybei dėl pandemijos valdymo.
„Turime pripažinti, kad siekdami efektyviai kovoti su COVID–19 pandemija, ne visada radome bendrą kalbą dėl priemonių, kaip tai pasiekti“, – ketvirtadienį Seime sakė G. Nausėda.
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys nuleidęs galvą klausė prezidento priekaištų ir dėl skiepijimo proceso.
„Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“, – savo metiniame pranešime sakė G. Nausėda.
Po pranešimo A. Dulkys išvardintų klaidų sakė nesiruošiąs komentuoti, nes dar anksti.
„Visus veikia pandemijos nuovargis“, – sakė ministras.
Tačiau su COVID–19, su kuriuo Lietuva gyvena jau pustrečių metų, valdymo abejonių turi ne tik šalies vadovas, bet ir LNK žinių kalbinti ekonomistai.
„Klausimas – kodėl Lietuvoje tokie rezultatai, kurie yra vieni prasčiausių, kalbant apie mirtingumą“, – sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomistas turi mintyje COVID–19 mirčių statistiką. Įtakingas medicinos žurnalas „Lancet“ skelbia, kiek asmenų mirė daugiau, lyginant su įprastu mirštamumu.
Kreivė rodo, kad perteklinių mirčių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje yra 4 kartus didesnis nei Švedijoje.
„Reikėtų kažkokias išvadas pasidaryti. (…) Ir matyt, kad mes turime tikrai didelių iššūkių su savo sveikatos apsaugos sistema“, – LNK kalbėjo ekonomistas Ž. Mauricas.
Perteklinių mirčių skaičiumi Lietuvos padėtis yra blogiausia Rytų Europoje. Mus pranoko tik Baltarusija.
„Tai viskas privedė prie to, kad pacientai negavo tinkamo gydymo, privačios gydymo įstaigos buvo užverstos pacientais“, – LNK galimas priežastis vardijo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys sako, kad mirčių statistika yra ne mūsų pusėje ne tik dėl koronaviruso, šis rodiklis buvo vienas didžiausių ES ir iki pandemijos.
„Prie paslaugų prieiname, bet paslaugos, matyt, yra nepakankamai kokybiškos. Ir mes nepasiekiame to rezultato. Ir čia yra apie ką turime pamąstyti“, – LNK sakė ministras.
Bet kol kas visuomenei pandemijos rezultatų ministras neskuba pristatyti.
„Todėl, kad dar anksti“, – aiškino A. Dulkys.
Jis LNK sakė, kad pirmiausia pandemiją reikia įveikti.
„Ir tada galėsime padaryti išvadas. Greitos išvados bus klaidingos“, – tikino ministras.
Seimo opozicija iš viso nesitiki išvadas pamatyti, nes iš sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio dar nesulaukė pandemijos valdymo strategijos.
„COVID–19 krizė neturkus virto pasitikėjimo politikais krize“, – savo metiniame pranešim ketvirtadienį sakė prezidentas G. Nausėda.
Šalies vadovas viliasi, kad Vyriausybė nepamirš pandemijos pamokų ir daugiau neatsipalaiduos per anksti.
„Pagrindinę pamoką turime žinoti – vasara ir buvo tas laikas ne atostogauti, bet pasiruošti toliau. Tai pasižiūrėti, kad užtektų testų, ar tebeveikia algoritmai. Ir jeigu augtų sergamumas, visų pirma vėl suteikti galimybę mokyklose turėti testavimo programas“, – LNK sakė ministras A. Dulkys.
O šios pamokos bus svarbios, nes COVID–19 vėl gali atsiristi su trenksmu.
„Labai panašu, kad liepą–rugpjūtį galime vėl matyti sergamumo didėjimą“, – sakė jis.
Ar sugrįš karantinas priklauso nuo naujų viruso mutacijų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
