„Jeigu švietimo sistemos lyderis, pati ministerija (Švietimo, mokslo ir sporto – ELTA), nedemonstruos lyderio savybių ir tai, kad sugeba susitvarkyti su pavaldžiomis įstaigomis, tas pavyzdys nebus užkrečiamas savivaldai, visų ugdymo įstaigų sistemoje. (...) Tai, kas dabar yra švietimo sistemoje, jau peržengia šios vienos institucijos ribas. Iš tikrųjų švietimo sistemoje susikaupusios bėdos išaugo iki nacionalinio saugumo ir gynybos problemų ir jos jau turėtų būti aptarinėjamos šituo formatu.

Mes jau pradedame dauginti ateities socialinės paramos išlaidas, nes neruošiame žmonių gyvenimui, o ruošiame naujus pašalpų ėmėjus, griauname žmonių gyvenimą“, – prezidentūroje sakė A. Dulkys.

Anot valstybės kontrolieriaus, švietimo sistemai pagal BVP Lietuva skiria vidutiniškai daugiau lėšų nei kitos EBPO šalys, bet ugdymo rezultatai negerėja.

„Mokytojų atlyginimo ir visų dirbančiųjų šioje sistemoje vidurkiai yra mažiau nei EBPO vidurkis ir dar, be viso to, iš naujausio audito matome, mes žmogaus ne tik protu neugdome, bet dar ir bandome žaloti fiziškai. Paskutinis auditas, susijęs su vaikų sveikatinimo tema ugdymo įstaigose, yra labai liūdnas. Sugebėdami infrastruktūrai skirti didžiąją dalį išteklių, mes vis tiek turime rezultatą, kad 30 proc. mokyklų nėra stadionų, 10 proc. nėra sporto salių“, – teigė A. Dulkys.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda su institucijų vadovais aptarė švietimo problemas.