Tuo tarpu naujienų agentūros ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa dar negailestingesnes prognozes dalina politikos naujokams. „Drąsos keliui“, apklausos duomenimis, palankūs vos 0,9 proc. rinkėjų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentas Lauras Bielinis teigia, kad visuomenė sugeba puikiai atskirti užuojautą asmeniui dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių nuo balsavimo rinkimuose, todėl, jo nuomone, artėjant rinkimams potencialių „Drąsos kelio“ rinkėjų skaičius dar labiau mažės.
„Manau, kad rugsėjo mėnesį bus dar mažiau. Iš tikrųjų dabar dar yra pakilimas, kai buvo reaguojama į visas tas problemas, kurių pagrindu susiformavo šis judėjimas. O iš tikrųjų visuomenė pakankamai aiškiai skiria paramą ir užuojautą dėl problemos bei savo simpatijas dėl politinių pretenzijų. Todėl pati N. Venckienė, kaip dramos dalyvė, gaus vienokį simpatijų ir paramos kiekį, o kaip politikė ar kandidatė į politikes – visiškai kitokį ir, manyčiau, daug mažesnį“, - sakė L. Bielinis.
„N. Venckienės problema, kad ji nieko nedaro. Net savo spaudos konferencijoje ji pareiškė, kad viskas yra tvarkoje, ji yra žinoma, tad mano, kad bus išrinkta. Tačiau tai, kad ji žinoma, dar nereiškia, jog bus išrinkta. Tai du skirtingi dalykai – balsavimas už kandidatą ir žinomumas“, - sakė mokslininkas.
Pirmauja socialdemokratai
Remiantis „Spinter tyrimų“ apklausa, didžiausią žmonių paramą Seimo rinkimuose gali iškovoti šiuo metu opozicijoje dirbantys socialdemokratai, už kuriuos birželio mėnesį buvo linkę balsuoti 14,2 proc. apklaustų gyventojų.
Nedaug nuo socialdemokratų atsilieka ir Darbo partija, už kurią balsuotų 13,3 proc. respondentų. Partija „Tvarka ir teisingumas“ suburtų 11,2 proc. rinkėjų.
Šiuo metu valdančiajai koalicijai vadovaujanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai rinkimuose galėtų pelnyti 8,5 proc. rinkėjų simpatijas, Liberalų sąjūdį paremtų 6,1 proc. Lietuvos gyventojų.
Visos kitos partijos, remiantis apklausa, 5 proc. rinkimų barjero nepežengtų: Artūro Zuoko vadovaujama partija TAIP galėtų pelnyti 4,5 proc. balsų, „Drąsos kelias“ - 3,5 proc., Liberalų ir centro sąjunga – 1,5 proc., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 1,3 proc.
Balsuoti neketina 25 proc. gyventojų, į klausimą neatsakė 9,7 proc. respondentų.
| Už kokią partiją ar politinį judėjimą balsuotumėte, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį? (proc.) | Birželis 2012 | Gegužė 2012 | pokytis |
| Socialdemokratų partiją | 14,2 | 13,6 | +0,6 |
| Darbo partiją | 13,3 | 12,3 | +1,0 |
| Partiją Tvarka ir teisingumas | 11,2 | 9,3 | +1,9 |
| Tėvynės sąjungą - krikščionis demokratus | 8,5 | 7,2 | +1,3 |
| Liberalų sąjūdį | 6,1 | 5,7 | +0,4 |
| Sąjungą TAIP | 4,5 | 3,9 | +0,6 |
| „Drąsos kelią" | 3,5 | - |
|
| Liberalų ir centro sąjungą | 1,5 | 1,3 | +0,2 |
| Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą | 1,3 | 2,0 | -0,7 |
| Kitą partiją | 1,2 | 2,9 | |
| Nebalsuočiau | 25,0 | 30,2 |
|
| Nežino/ neatsakė | 9,7 | 11,6 |
|
| Iš viso | 100 | 100 |
|
A.Kubiliaus Vyriausybės veikla vertinama neigiamai
Apklausa taip pat parodė, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujamo ministrų kabineto veiklą Lietuvos gyventojai vertina neigiamai (37,1 proc.) arba greičiau neigiamai (51,4 proc.). Panašios tendencijos vyravo ir kitais mėnesiais.
Teigiamai dabartinės Vyriausybės darbą vertina tik 0,5 proc. respondentų, greičiau teigiamai – 9,4 proc.
Dar 1,6 proc. apklaustų gyventojų į klausimą neatsakė arba nežinojo, kaip atsakyti.
| Kaip Jūs vertinate dabartinės Vyriausybės veiklą? (proc.) | Birželis 2012 | Gegužė 2012 |
| Teigiamai | 0,5 | 0,8 |
| Greičiau teigiamai | 9,4 | 7,9 |
| Greičiau neigiamai | 51,4 | 45,0 |
| Neigiamai | 37,1 | 42,7 |
| Nežino/ neatsakė | 1,6 | 3,6 |
| Iš viso: | 100 | 100 |
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų birželio 15-22 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
ELTA: naujais valstybės gelbėtojais šalies gyventojai kol kas nepasitiki
Dar liūdnesnes perspektyvas politikos naujokams numato kitos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės atlikta apklausa. Naujienų agentūra ELTA skelbia, kad nors per pastaruosius mėnesius, artėjant Seimo rinkimams, susikūrė ne viena nauja politinė jėga, žadanti rinkimuose mesti iššūkį senosioms parlamentinėms partijoms, kol kas į Seimą šalies rinkėjai nė vienos iš šių partijų leisti nenori, rodo „Baltijos tyrimų" atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę birželio pabaigoje ir juose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys gyventojai, „sėkmingiausia" iš naujųjų politinių jėgų Artūro Zuoko sąjunga TAIP rinkimuose surinktų vos 2 proc. balsų, rodo apklausa. Kristinos Brazauskienės įkurta Demokratinė darbo ir vienybės partija gautų 1 proc. balsų.
Kitoms naujoms partijoms kol kas sekasi dar sunkiau: N. Venckienės „Drąsos keliui" valstybę valdyti patikėtų 0,9 proc. rinkėjų, „Lietuvos žaliųjų sąjūdžiui" - 0,7 proc., Tautininkų partijai - 0,6 proc., o Vladimiro Romanovo įkurtai Lietuvos žmonių partijai - 0,2 proc. rinkėjų.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 13-22 dienomis atliktos apklausos duomenimis, didžiausią Lietuvos gyventojų paramą birželį, kaip ir gegužę, turėjo dvi opozicinės partijos - Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija. Už jas būtų balsavę po 19 proc. gyventojų. Socialdemokratų populiarumas, lyginant su gegužės mėnesiu, išaugo daugiausiai iš visų partijų - 2,6 proc.
5 proc. barjerą peržengtų ir į Seimą patektų dar trys partijos: 9 proc. šalies gyventojų ketina balsuoti už partiją Tvarka ir teisingumas (gegužę už ją ketino balsuoti 10 proc. rinkėjų), 7 proc. - už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (gegužę už juos būtų balsavę 5 proc. rinkėjų), o 5 proc. apklaustų rinkėjų ketino palaikyti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį (gegužę jų populiarumas siekė 4 proc.).
Liberalų ir centro sąjungą palaikytų 3 proc. rinkėjų, Lietuvos lenkų rinkimų akciją ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą - 2 proc. rinkėjų. Likusios partijos surinktų mažiau negu pusantro procento balsų.
Kiek daugiau nei penktadalis - 22 proc.- apklaustų gyventojų neturėjo nuomonės, už kokią partiją balsuotų arba neketino dalyvauti rinkimuose. Abejingų žmonių sumažėjo - birželį tokių buvo 28 proc.
Darbo partiją dažniau palaiko jaunesni nei 50 metų žmonės, respondentai, baigę technikumą ar kolegiją, dirbantys privačiame sektoriuje, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų rinkėjai.
Socialdemokratų rinkėjai dažniau yra vyresni nei 30 metų žmonės, gyvenantys mažesniuose miestuose ar kaime, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, vadovai ir namų šeimininkės, dirbantys valstybiniame sektoriuje, kairiųjų pažiūrų rinkėjai.
Už partiją „Tvarka ir teisingumas" dažniau ketina balsuoti vyrai, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su viduriniu išsilavinimu, darbininkai, bedarbiai ir pensininkai, tie, kurie šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą ar vidutinę.
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus daugiau palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, pensininkai, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai bei respondentai, gaunantys mažiausias šeimos pajamas (iki 1500 litų per mėnesį).
Liberalų sąjūdžio rinkėjai dažniau yra jaunesni nei 50 metų didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, vadovai, moksleiviai ir studentai, namų šeimininkės, centro ar dešiniųjų pažiūrų rinkėjai, respondentai, gaunantys didžiausias šeimos pajamas (daugiau kaip 2500 litų per mėnesį).
