Kaip pasakoja Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalbos vaikams ir šeimai poskyrio vyriausioji specialistė Rita Padervinskienė, už uždarų namų durų neretai slepiasi baisios problemos.

Dažniausiai pašnekovė dirba naktimis, tad šiuo paros metu tenka vykti tik į tas šeimas, kurias gavę iškvietimą dėl vienų ar kitų priežasčių aplanko policijos pareigūnai.

„Darbo dienos metu į skyrių gali paskambinti ir gyventojai, ir fiziniai asmenys, ir institucijos. O dirbant naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis specialiuoju telefono numeriu mums skambina tik policija, kai yra tikrai grėsmingos situacijos ir kai policija kaimynų, artimųjų ar kitų žmonių kviečiama į šeimą. Jei namuose būna nepilnamečių vaikų, policijos pareigūnai skambina mums.

Du tos pačios šeimos vaikučiai – dviejų ir trejų metukų – per pusę metų į ligoninę buvo patekę vienas tris, kitas gal keturis kartus. Tėvai aiškino, kad tai nukrito nuo laiptų, tai nuo sūpynių. Paskutinis patekimas į ligoninę buvo, kai vaikui buvo pradurta gerklytė. Tėvai sakė, kad taip nutiko valgant su šakute.

Pagrindinis skirtumas turbūt yra tas, kad jeigu nakties metu skambinama į policiją ir kviečiama, tai dažniausiai tam vis tiek yra kažkoks pagrindas. Tai tikrai nebūna tokie iškvietimai, apie kuriuos kartais skaitome, kad kaimynai tiesiog suvedinėja sąskaitas. Jeigu yra anoniminiai pranešimai dienos metu, yra didesnė tokių pranešimų tikimybė, bet specialistai pirmiausia visapusiškai išsiaiškina situaciją, kalbasi ir su tėvais, ir su vaikais, nepriima nepagrįstų ir skubotų sprendimų. Jei skambinama nakties metu ir atvažiuoja policija, labai retai būna, kad tam iškvietimui nėra pagrindo“, – apie darbo specifiką pasakoja R. Padervinskienė.

3 promiles įpūtusi mama krūtimi maitino kūdikį

Specialistė prisimena atvejį, kai policijos pareigūnai vaiko teisių apsaugos darbuotojus iškvietė į nešildomą sodo namelį, kuriame vyko jaunų vaikinų ir merginos išgertuvės. Kaip paaiškėjo, besilinksminančiai kompanijai priklausiusi moteris – neseniai gimusio kūdikio mama. Tame pačiame name, pasakoja pašnekovė, su visiškai girtais suaugusiais buvo ir pats vaikas.

„Sodo namelyje buvo jauna mama, jai nebuvo nė dvidešimties metų, ir keturių mėnesių kūdikis. Name šalta, kartu su motina dar buvo ir jaunų vaikinų kompanija. Mamai nustatytas trijų promilių girtumas ir ji su tiek promilių dar maitino kūdikį. Tai tikrai yra tokios sąlygos ir aplinkybės, kai nekyla klausimų, ar tam vaikui ten likti yra saugu“, – sako R. Padervinskienė.

Darbo praktikoje, dalinasi ji, yra buvę ir tokių atvejų, kai nuvykus į šeimą vaikai specialistų tiesiog prašo jiems duoti valgyti ir papasakoja, kad burnoje nė kąsnio neturėjo kelias paras.

„Buvo atvejis, kai šeimoje buvo trys vaikai. Mažiausiam buvo 7 mėnesiai, vyresniems – 7 ir 9 metai. Mažasis ne tai, kad verkė, jis klykė. Vyresnieji sako – jis labai nori valgyti. Matau, stovi buteliukas su pienu. Paimu ir suprantu, kad tas pienas visiškai sugižęs. Vyresni vaikai sako, kad tas buteliukas ten seniai stovi.

Tėčio toje šeimoje nebuvo, o mama, kaip vėliau paaiškėjo, trečią parą pati viena vartoja alkoholį. Patikrinus promiles, man atrodo, buvo 3,1. Labai sunkus girtumas. Tą kūdikį pirmiausiai vežėme į ligoninę. Ten jį patikrino, padarė mišinuką, pamaitino. Šitą vaikelį pati užmigdžiau ant rankų ir tik tada galėjau palikti lovytėje. Tikrai buvo labai emociškai sunki situacija“,– atvirauja vaiko teisių apsaugos specialistė.

Prabangiame bute – kruvinos tėvų muštynės

Nors visuomenėje dažnai vyrauja nuomonė, kad smurto artimoje aplinkoje problemos paliečia tik socialinių problemų turinčias, alkoholiu piktnaudžiaujančias šeimas, R. Padervinskienė tikina, kad taip toli gražu nėra.

Moteris pasakoja, kad jai yra tekę vykti į iškvietimą prestižiniame Vilniaus miesto mikrorajone. Tąkart aplinkiniams pavyzdingai atrodžiusios šeimos namuose tarp sutuoktinių kilo itin sunkiais sužalojimais pasibaigusios muštynės. Visą konfliktą, pamena specialistė, matė ir šeimoje augęs aštuonerių metų vaikas.

Alkoholis

„Tai tikrai nebuvo socialiai nesėkmingos šeimos atvejis. Prabangus butas puikiame rajone, ant stalo – nepigūs gėrimai. O šventė baigėsi sutuoktinių agresijos protrūkiu vienas kito atžvilgiu – praskeltos galvos, aplink kraujas ir be galo išsigandęs aštuonmetis vaikas, kuriam tokiame šoke buvo sunku net kalbėti“, – vilniečių šeimos istoriją pasakoja pašnekovė.

Jos teigimu, darbo praktikoje gan dažnai pasitaiko ir incidentų, kai dėl įvairių pažeidimų policija sulaiko ir tvarkingose ar net žinomose šeimose augančius paauglius. Neretais atvejais, tikina vaiko teisių apsaugos darbuotoja, tėvai tiesiog atsisako vaikus pasiimti iš policijos komisariato. R. Padervinskienė svarsto, kad taip galbūt nutinka todėl, kad tėvai jau būna pavargę nuo šeimą kamuojančių problemų ir pasirenka į jas tiesiog nebereaguoti.

Sodo namelyje buvo jauna mama, jai nebuvo nė dvidešimties metų, ir keturių mėnesių kūdikis. Name šalta, kartu su motina dar buvo ir jaunų vaikinų kompanija. Mamai nustatytas trijų promilių girtumas ir ji su tiek promilių dar maitino kūdikį.

„Būna, kad policija mums skambina ne tik vykdami į šeimą, bet, pavyzdžiui, kai naktį ar savaitgalį į policijos komisariatą pristatomi nepilnamečiai, kurie yra apsvaigę, išgėrę ar sulaikyti dėl netinkamo elgesio viešoje vietoje. Nors policijos pareigūnai susisiekia ir prašo tėvų atvykti,labai dažnas atvejis, kai tokių nepilnamečių į policijos komisariatą tėvai nevažiuoja. Kartais išvardija priežastis, kartais patys būna išgėrę, kartais, matyt, tiesiog jau būna pavargę nuo tam tikrų problemų su paaugliu. Tada policijos pareigūnai kviečia mus.

Tarp jų tikrai būna ir paauglių iš socialiai gerai „užsirekomendavusių“ šeimų ir tikrai ne visos šeimos atrodo tokios, kurios turi problemų. Galima daryti tam tikrą prielaidą, kad savu laiku neįsiklausius, neišgirdus, kad vis dėlto kažkokias problemas reikia spręsti, jų negalima palikti, užleisti, kai ateina paauglystė, atsiranda daug bejėgiškumo, nežinojimo ką daryti su savo vaiku ir tada tėvai tiesiog nevažiuoja jo pasiimti“, – mano specialistė.

Ant mergaitės kaklo – smaugimo žymės

R. Padervinskienė sako, kad jos darbo praktikoje būta ir akivaizdaus smurto prieš vaikus atvejų. Pavyzdžiui, kartą mergaitė vaiko teisių apsaugos specialistams prasitarė, kad ją smaugė mama, tačiau pati moteris, pamena pašnekovė, tokį savo elgesį iš pradžių kategoriškai neigė.

„Buvo 12 metų mergaitė, kuri pati įvardijo, kad ją smaugė mama. Buvo žymės ant kaklo. Mama iš pradžių teigė, kad tai turbūt padarė dukros draugas. Bet tas neigimas būna tik pirmame etape, po to vis tiek ateina kitas etapas, kai dalinai pripažįsta panaudotą smurtą, bando jį sušvelninti – aš dariau tik tiek, šito nedariau, čia išsigalvoja. Pradžia būna labai gynybinė, bet mano praktikoje nėra buvę, kad visiškai absoliučiai neigtų, kai yra akivaizdu.“

Pasak kalbintos specialistės, net ir tais atvejais, kai fizinio smurto požymiai yra ryškūs ir tai patvirtina patys vaikai, tėvai kviečiami dalyvauti vaikui atliekant medicininę ekspertizę.

„Tikrai kviečiame tėvus važiuoti kartu, kad neliktų jokių pilkų zonų, neaiškumų, kad jie patys irgi galėtų išgirsti ir būtų nuimtos bet kokios dviprasmybės“, – tikina vaiko teisių apsaugos darbuotoja.

Paklausta, ar tėvų išgertuvės yra dažniausia priežastis, kodėl naktį šeimoje vaikams likti būna nesaugu, R. Padervinskienė tai patvirtina. Ji sako, kad lengviausias jos praktikoje buvęs tėvų girtumas siekė 1.7 promilės, tačiau dažnai alkoholio koncentracija kraujyje perkopia ir 3 promilių ribą. Tokios būklės tėvai, pastebi pašnekovė, ne tik nebegali pasirūpinti savo atžalomis, bet neretai tampa ir agresyvūs.

„Alkoholio, kitų psichotropinių medžiagų vartojimas, apsvaigimas ir, aišku, beveik visais atvejais šalia to būna agresija, smurtas vienas kito ar, jei švenčia didesnė kompanija, daugiau žmonių atžvilgiu. Kaip jau sakiau, nakties metu tiesiog šiaip policija nekviečiama. Tai dažniausiai būna alkoholio vartojimo išdavos, nekontroliuojamas suaugusiųjų elgesys.

Mes skaitom ir girdim daug nerimo, kad jeigu išgėrė taurę vyno namuose, jau gali atvažiuoti. Mes niekada nevažiuojam patys, be jokio iškvietimo, mes gaunam informaciją ir iškvietimą iš policijos ir tikrai per visą praktiką nepasitaikė tokių atvejų, kad būtų iškvietimas, kai šeima vakarieniauja ir išgėrė taurę vyno“, – įsibaiminusius tėvus ramina pašnekovė.

Vieno atvejo negali pamiršti iki šiol

Baisiausia patirtis, sako specialistė, kai vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus informacija apie smurtą prieš vaikus pasiekia jau po rimtų sužalojimų padarymo. Moteris sako iki šiol negalinti pamiršti dar prieš vaiko teisių apsaugos reformą įvykusio atvejo, kai į ligoninę mažylis pakliuvo su durtine žaizda gerklėje.

„Du tos pačios šeimos vaikučiai – dviejų ir trejų metukų – per pusę metų į ligoninę buvo patekę vienas tris, kitas gal keturis kartus. Tėvai aiškino, kad tai nukrito nuo laiptų, tai nuo sūpynių. Paskutinis patekimas į ligoninę buvo, kai vaikui buvo pradurta gerklytė. Tėvai sakė, kad taip nutiko valgant su šakute. Turbūt neįmanoma apsakyti to jausmo ir kokios tai būna emocijos“, – atsidūsta R. Padervinskienė.

Jos teigimu, tąkart medikų išvados rodė, kad yra didelė tikimybė, jog tėvai prieš savo mažamečius smurtavo. Dėl to šeimai buvo teikiama specialistų pagalba, o po kurio laiko situacija šeimoje, pasak vaiko teisių apsaugos darbuotojos, pasikeitė į gerąją pusę.

Pasiteiravus, kaip į atvykusius vaiko teisių apsaugos darbuotojus reaguoja patys vaikai, pašnekovė tikina, kad didžiausias stresas būna mažamečiams, o vyresnieji esą patys dažnai supranta, kad likti namuose tuo metu būna nesaugu, priima darbuotojų siūlomą pagalbą.

„Tikrai stengiamės namuose rasti kažkokį ramų kampą, kad galėtume pasikalbėti su pačiu vaiku. Pirmiausia, pasakyti iš kur mes esame. Nes vaikui yra baisu – iš kažkur atsirado dar viena teta, kas ji tokia. Daugeliu atveju nerimą ir baimę nuima tam tikras aiškumas. Vaikui bandom papasakoti, kur mes važiuosim, kodėl mums reikia išvykti, kad šiuo metu yra tam tikros aplinkybės, tam tikri dalykai, kurie nesukuria saugumo namuose, todėl reikia, kad jis galėtų naktį praleisti saugioje vietoje. Bandome paaiškinti tiek, kiek, aišku, tuo momentu mes patys žinome – kas bus toliau, kad galės grįžti namo, kad jis su tėvais tikrai neišsiskiria visam laikui.

Tai tikrai nebuvo socialiai nesėkmingos šeimos atvejis. Prabangus butas puikiame rajone, ant stalo – nepigūs gėrimai. O šventė baigėsi sutuoktinių agresijos protrūkiu vienas kito atžvilgiu – suskaldytos galvos, aplink kraujas ir be galo išsigandęs aštuonmetis vaikas, kuriam tokiame šoke buvo sunku net kalbėti.

Aišku, daug kas priklauso nuo to, kokio amžiaus vaikas ir kiek bei kaip gali su juo kalbėti. Mūsų pagrindinis akcentas yra tas žmogiškas santykis su vaiku. Labai svarbu atreaguoti į jo jausmus, pasakyti, kad supranti, kaip jam šiuo metu yra sunku, kaip yra liūdna ar baisu, kad priimi tokius jo jausmus ir nori jam padėti. Pasiūlom vaikui pasiimti savo mėgiamą žaislą, knygutę, taip vadinamą prieraišumo daiktą. Tai vaikus ramina“, – kaip vyksta vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos pasakoja specialistė.

Pašnekovė primena, kad pirmiausiai ieškoma galimybių perduoti vaiką giminaičiams ar emociniais ryšiais su juo susijusiems žmonėms. Deja, tikina R. Padervinskienė, tai padaryti pavyksta ne visada.