aA
Apie 14 proc. Lietuvos gyventojų po mirties sutiktų savo kūną paaukoti mokslo tikslams ar donorystei, 35 proc. to neleistų, 15 proc. paliktų spręsti artimiesiems, o 33 proc. apie tai negalvojo. Tai parodė DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Donorystei ar mokslui savo kūną paaukotų 14 proc. gyventojų
© Shutterstock nuotr.

Specialistų teigimu, smegenų mirtimi miręs žmogus gali išgelbėti gyvybę arba pagerinti gyvenimo kokybę septyniems žmonėms. Donorystę, kaip galimybę gelbėti žmonių gyvybę, palaiko ir Bažnyčia.

Po mirties savo kūną paaukoti mokslo tikslams, kuomet iš kūno praktiškai mokosi medicinos studentai bei gydytojai, sutiktų 14,4 proc. respondentų. 35 proc. tam prieštarautų, 15,3 proc. šį klausimą paliktų spręsti artimiesiems, o 33,1 proc. apie tai negalvojo. 

Ar sutiktumėte po mirties savo kūną paaukoti mokslo tikslams? (proc.)
Taip14,4
Ne35,0
Dėl to tegu sprendžia artimieji15,3
Apie tai negalvojau33,1
Nežino/neatsakė2,2
Iš viso100

Paaukoti savo kūną tiek mokslui, tiek donorystės tikslais dažniau sutiktų moterys, jaunesnio ir vidutinio amžiaus (iki 45 m.), aukštesnio išsimokslinimo gyventojai.

Kaimo ir rajonų centrų gyventojai dažniau laikosi neigiamos nuostatos, o vyresnio amžiaus atstovai dažniau nurodė, jog sprendimą turėtų priimti artimieji.

Apklaustųjų nuomonė dėl donorystės praktiškai tokia pat kaip dėl kūno paaukojimo mokslo tikslams.

Ar sutiktumėte būti donoras ir po mirties padovanoti savo organus? (proc.)
Taip14,4
Ne35,0
Dėl to tegu sprendžia artimieji15,4
Apie tai negalvojau33,1
Nežino/neatsakė2,1
Iš viso100

S.Tamkevičius: tai geras darbas

„Bažnyčia donorystę palaiko ir skatina, kadangi tai yra vienas iš gerų artimo meilės darbų“, - aiškina Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. 

Pasak S. Tamkevičiaus, Bažnyčia leidžia ir kūno aukojimą mokslo tikslams. „Bažnyčia leidžia, kad žmogus ar testamente parašytų, ar kitaip duotų sutikimą, jog po mirties jo kūnas būtų naudojamas tyrimams. Tai irgi priskiriama prie gerų darbų“, - DELFI sakė vyskupų konferencijos pirmininkas. 

Sigitas Tamkevičius
Sigitas Tamkevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Arkivyskupo teigimu, dalies žmonių nuogąstavimai, kad donorystei naudotas ar kremuotas kūnas neprisikels, nepagrįsti. Bažnyčios mokymu, prisikels ne dabar mūsų matomi, o sudvasinti kūnai. 

Artėjant Visų Šventųjų iškilmei ir mirusiųjų pagerbimo dienai Vėlinėms vyskupai ragina nepamiršti, kad mirštantis žmogus, asmeniniu ar artimųjų sprendimu dovanodamas save organų donorystei, gali išgelbėti daugelio žmonių gyvybę.

Apsispręsi pats – pagelbėsi artimiesiems

„Su artimaisiais šnekamės, kada žmogui konstatuojama smegenų mirtis ir jis yra reanimacijoje. Atsisakę dovanoti organus yra apie 30 proc. artimųjų“, - DELFI sakė Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės pavaduotoja Audronė Būziuvienė.

Prieš porą metų atliktas „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad apie donorystę šeimose kalbėję 31 proc. gyventojų, padovanoti organus po mirties sutiktų apie 50 proc.

A. Būziuvienės teigimu, lankant artimųjų kapus ir būnant šeimos rate, gera proga pasikalbėti apie tai, kaip norėtume būti po mirties palaidoti, ar po mirties sutiktume dovanoti organus. Mat šiandien donorinių organų Lietuvoje laukia per 500 žmonių. Per metus Lietuvoje atliekama iki 200 transplantacijų. Dalis žmonių jų nesulaukia. Per metus Lietuvoje fiksuojama apie 100 smegenų mirčių – būtent tokiu atveju organai gali būti naudojami donorystei.

„Atsitikus bėdai ir mirus smegenų mirtimi, galiu išgelbėti gyvybę arba pagerinti gyvenimo kokybę net septyniems žmonėms: jei sutinku, galiu dovanoti širdį, plaučius, kepenis, du inkstus, kasą, dvi ragenas, audinius“, - aiškino pašnekovė.

Sprendimą būti donoru ir gauti donoro kortelę gali asmenys nuo 18 metų.

Priimti tokį sprendimą gali ir artimieji. Tačiau A. Būziuvienė pastebi, kad artimiesiems tai padaryti būna labai sunku - sužinojus apie artimojo mirtį, juos ištinka šokas. Tad apsisprendus patiems, nuimama sunki našta nuo artimųjų.

Pasak A. Būziuvienės, nesutikimą paaukoti mirusio šeimos nario organus donorystei artimieji dažnai aiškina nežinojimu, ar velionis to būtų norėjęs.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 12-19 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: Lietuvos padėtis šiuo metu yra tragiška (92)

Šiemet minime 50-ies metų sukaktį nuo pirmojo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numerio...

Iš ginekologo būdama devyniolikmetė Kristina grįžo su ašaromis: po 12 metų prireikė rimtų pokyčių (1)

19 metų Kristina prieš egzaminus nuvyko į ginekologo konsultaciją. Tuo metu gydytojas nusprendė...

D+Vaidas Saldžiūnas

Kas laukia Europos, kai Ukrainoje viskas pakryps eskalacijos keliu: laikas suvokti kraupią realybę (1)

Energetinė krizė gilėja, karas gali prasidėti bet kuriuo metu, saugumo padėtis Europoje –...

„Investuok Lietuvoje“ vadovas apie iššūkius verslui: yra svarbesnių klausimų nei Kinija (33)

Užsienio investicijos Lietuvoje pernai pasiekė rekordinį lygį. Ekspertai sako, kad pasiekėme...

Dėl mįslingos istorijos aiškintis priverstas Kandrotas-Celofanas atskleidė savo ryšius (479)

Dar vasarą į viešumą iškilo mįslinga istorija – kodėl Antanas Kandrotas ,...

Įspūdingą bangą Monake pagavęs Motiejūnas šypsosi: aš esu laimingas (1)

Kažkada Donatas Motiejūnas žibėjo už Atlanto žaisdamas kartu su Jamesu Hardenu, o dabar D-Mo...

Po pusantrų metų draugystės suprato, kad laikas sprukti, bet buvo per vėlu: tėtis trenkė kumščiu per stalą ir liepė tuoktis (2)

15 metų kartu su sutuoktiniu praleidusi Asta (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi)...

Indrė Kavaliauskaitė su šeima leidosi į nuotykių paieškas Meksikoje: sutiko ir kitą garsią lietuvę (14)

Televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė mėgaujasi atostogomis šiuo metų laiku turistų...

D+Žurnalas „Moteris“

Priklausomybių specialistė įvardijo klausimą, kurį užduoda pacientams: atsakęs žinai, kada prasidėjo pirmoji alkoholizmo stadija

„Galiu negerti“, „Aš – ne alkoholikė“, „Tik viena taurė vyno vakare dėl sveikatos“....

Plika akimi matomi požymiai, kurie įspėja apie pastato problemas: nieko nedarant namas gali sugriūti

Dėl silpno arba nestabilaus grunto kenčiančių pastatų problema Lietuvoje tampa vis opesnė. Ir...