Mergaitei su visa apie ją paviešinta medžiaga teks gyventi visą gyvenimą
„Atmosfera iš tiesų kaista, informacijos į viešąją erdvę patenka labai daug, tačiau skaudžiausia yra tai, kad mergaitė su tuo, kas parašyta ar parodyta, turės gyventi visą gyvenimą. Todėl tie žmonės, kurie atsakingi už jiems priskirtas sritis, kalbėdami apie šiandieninę mergaitės situaciją ar anksčiau buvusius dalykus visgi neturėtų leisti sau tiek daug, ypač viešojoje erdvėje“, - įsitikinęs ministras.
D. Jankauskas sutiko, kad informaciją apie mergaitę platina, deja, ir jos artimieji, taigi abi besiginčijančios pusės, ieškodamos palaikymo viešojoje erdvėje, neretai pamiršta pagrindinį dalyką – vaiką.
„Jei mes norime gyventi teisinėje valstybėje, teismų sprendimai turi būti vykdomi. Tačiau šiandien šia tema tiek diskutuojama, kad turbūt nerastume bent šiek tiek susijusio su šia sritimi viešo asmens, kuris nebūtų pareiškęs vienokios ar kitokios savo nuomonės. Taip pat išsakomos abejonės, ar pakankamai yra atsakymų vienoje ar kitoje byloje, susijusioje su šia istorija. Vienais klausimais teismo sprendimai priimti, kitur vyksta nagrinėjimai. Manau, kad ikiteisminiai tyrimai ir bylų nagrinėjimas teismuose į daugelį klausimų atsakys, tik, duok Dieve, kad tai įvyktų kuo greičiau.
Situacija tikrai sudėtinga ir ją daryti dar sudėtingesnę vis tik nėra labai atsakinga. Niekas nesiginčija, kad teismo sprendimą būtina vykdyti. Esmė – kaip jis turi būti įvykdytas ir kokia visų jį vykdančių pareigūnų atsakomybė, ar tai būtų teismo antstolis, kurio pagrindinė misija ir yra pasiekti, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas, ar jėgos struktūros, policijos pareigūnai, tiesiogiai dalyvaujantys įvykių sūkuryje, ar kitos tarnybos, kurių prievolė yra įvertinti situaciją ir vaiko psichologinę būseną – kiek jam teko patirti, kokioje situacijoje jis dabar ir kokioje situacijoje atsidurs ateityje. Esu ne kartą sakęs, kad vaiko teisių specialistas negali būti pasyvus stebėtojas. Jo misija – ne liudininku pabūti, o bet kokioje situacijoje, bet kokiu atveju apsaugoti vaiko interesus“, - sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas.
Anot jo, Lietuva neturi panašių patirčių, gal todėl nėra ir detaliai aprašytų procedūrų, kaip pareigūnas ar specialistas turėtų elgtis atsidūręs vienoje ar kitoje krizinėje situacijoje. Šiandien bene svarbiausias aspektas, dėl kurio daugiausiai diskutuojama ir bandoma rasti bendrą skirtingų tarnybų matymą, yra prievartos panaudojimas vykdant teismo sprendimą, y. y. ar galima naudoti prievartą, jei vaikas nenorės išeiti. „Teismo nutartyje teigiama, kad prievarta prieš vaiką negalima, todėl specialistai turi kartu rasti bendrus atsakymus. Reikia pasidžiaugti, kad bendradarbiavimo, lyginant su ankstesniais etapais, tikrai daugėja“, - tikino DELFI pašnekovas.
Į Lietuvą ketina atvykti Danijos ekspertai
Anot D. Jankausko, nuo gruodžio 16 d., kuomet buvo priimtas teismo sprendimas grąžinti mergaitę L. Stankūnaitei, vaiko teisių apsaugos specialistai pakankamai atsakingai, nors gal ne taip sėkmingai ir ne taip greitai, kaip nurodyta teismo sprendime, dirbo stiprindami vaiko ryšį su mama, organizuodami vaiko ir motinos pasimatymus.
„Pasimatymai turėjo ilgėti iki šešių valandų, o toliau turėjo būti vaiko perdavimas motinai. Motinos ir vaiko emocinis ryšys buvo stiprinamas iki pat kovos 23-osios, tačiau po šio įvykio visas įdirbis subyrėjo kaip kortų namelis. Beje, šioje situacijoje padėti rasti tinkamą sprendimą pasisiūlė Danijos socialinių pedagogų sąjunga, turinti autoritetą pasaulyje ir patirties panašiose situacijose. Į Lietuvą planuoja atvykti jų ekspertai ir kartu ieškoti teisėtų, vaiko atžvilgiu atsakingų išeičių, kad vaiko likimas nebūtų traumuojamas daugiau nei jau yra traumuotas.
Ieškoma būdų, kaip bent pristabdyti vaiko traumavimą, jei neįmanoma visai sustabdyti. Mes nepalaikome nei vienos pusės, mūsų tikslas – matyti vaiką. Įtikinėjant konfrontuojančias puses kalbėtis buvo bandytos mediacijos galimybės. Kol kas jos nepadėjo, bet nesu tikras, ar šios galimybės jau visiškai išsemtos. Galbūt užsienio ekspertų pastangos padės. Jei abi pusės nelinkusios tikėti Lietuvos specialistais, gal patikės užsienio ekspertais ir mergaitės ateities vardan susės taikiai spręsti situaciją“, - teigė ministras.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad mergaitės grąžinti motinai bus neskubama, D. Jankauskas pabrėžė, kad spręsti, kada reikia pradėti grąžinimo procesą, gali tik antstolis, kuriam joks žmogus, norintis gyventi teisinėje valstybėje, neturėtų nurodinėti, bet ir jis turi pareigą vertinti vaiko teisių specialistų rekomendacijas.
„Vis dėlto vaikas nėra daiktas, kurį paėmėme ir perkėlėme iš vienos vietos į kitą. Lygiai taip pat čia nėra skolos klausimas, kai viena pusė skolinga kitai ir vykdomas skolos išieškojimas. Mes kalbame apie gyvą būtybę, atsidūrusią tikrai didelėje rizikoje – ir vienu, ir kitu atveju. Drįstu tai vadinti precendentu, kuriuo turbūt daugelį metų vadovausis įvairios Lietuvos tarnybos. Duok Dieve, kad jis būtų teisingas precendentas ir pasitarnautų kaip pamoka, kuri išėjo į gera, o ne kaip didžiulė klaida“, - svarstė D. Jankauskas.