Vien šiuo metu dirbti įvairiuose miesto darželiuose ieškoma apie dešimties pedagogų. Ikimokyklinių įstaigų vadovai prisipažino, kad kol kas paieškos vilčių neteikia.
Kaip pasakojo Panevėžio lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė Vida Klyvienė, ji turinti rasti pamainą net trims auklėtojoms. Laimė, pavyko rasti bent logopedę.
„Kaip žmogui, be galo džiugu, bet kaip direktorei, liūdna, nes net keturios pedagogės išėjo motinystės atostogų. Panevėžio demografinę padėtį tikrai pagerinsime, bet kaip surasti pamainą išėjusioms darbuotojoms – sudėtingas klausimas. Būtų džiugu, jeigu nebūtų liūdna“, – „Sekundei“ teigė V. Klyvienė.
Neranda pamainos
Dar prieš porą metų jie taip pat ieškojo dviejų pedagogių, bet tąkart buvo net dvi dešimtys pretendentų, tad pasirinkti tikrai buvo iš ko. Tačiau šiemet situacija visai kitokia – kol kas atsirado tik keturios norinčios dirbti moterys, iš jų tinka tik dvi.
Anot direktorės, didžiausia problema, kad Švietimo ir mokslo ministerija ikimokyklinėse įstaigose nebeleidžia dirbti pedagoginį, bet ne ikimokyklinio ugdymo išsilavinimą turintiems specialistams, nors iš esmės visi pedagogai yra įgiję bazinį pedagogikos bei psichologijos žinių bagažą. Besikreipiančiųjų, kurie turi kitokį nei ikimokyklinio ugdymo išsilavinimą, yra nemažai, tačiau pagal įstatymus šie žmonės negali dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
„Pernai turėjome nuostabią pradinių klasių pedagogę, kuri būtų sutikusi pas mus dirbti, bet negalėjome jos priimti, nes jos išsilavinimas – pradinio, o ne ikimokyklinio ugdymo pedagogika. Aišku, ministerija nori, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbtų savo srities specialistai, bet šiek tiek juokinga, kad pedagoginį išsilavinimą turintys žmonės negali dirbti su vaikais“, – pastebi „Nykštuko“ direktorė.
Jaunimo nedomina
Pasak V. Klyvienės, ji vis dar viliasi, kad atsiras norinčiųjų ir galinčiųjų dirbti. Deja, vilčių mažai. Auklėtojos padėjėjų ar pagalbinių darbininkų rasti nesudėtinga, tačiau auklėtojų – jau problema.
Nors ir Panevėžio kolegija kasmet parengia ne po vieną ikimokyklinio ugdymo pedagogą, tik labai maža dalis jų ateina į miesto darželius. Kaip pastebi direktorė, jaunosios kartos visai kitoks požiūris į darbą – norima didelio atlyginimo, o darbas – tik paskui. Būna ir tokių atvejų, kai žmonės įsivaizduoja, kad darželyje dirbti nereikės.
„Kaip juokauju, „dabotojų“ galima rasti, bet gerų specialistų – ne. Didelė problema ir ta, kad jauni specialistai baigę mokslus išvyksta į užsienį, kur pedagogai, ypač diplomuoti, itin vertinami. Net ir privačiai prižiūrint vaikus galima uždirbti du ar tris kartus daugiau nei dirbant darželyje su dvidešimčia vaikų. Būna, kad net ir paskutinę minutę kandidatai apsigalvoja, pažada grįžti po kurio laiko, bet taip ir negrįžta. Suprantu ir tuos jaunus žmones, juk, kaip sakoma, laimė slypi ne piniguose, o jų kiekyje“, – kalbėjo darželio direktorė.
Jeigu iki mokslo metų pradžios taip ir neatsiras visus reikalavimus atitinkančių auklėtojų, V. Klyvienė svarsto, kad gali tekti ir nusižengti, antraip vaikai liks be auklėtojų.
„Kasdien vis laukiu, gal kas ateis. O jeigu nesulauksiu, teks priimti antro kurso studentę. Kitos išeities nematau“, – į beviltišką situaciją pateko direktorė.
Prisimena turintys diplomą
Lopšeliui-darželiui „Rūta“ šiuo metu taip pat reikia dviejų auklėtojų. Kaip sakė ikimokyklinio ugdymo įstaigos direktoriaus pavaduotoja Ina Povilaitienė, viena jų pedagogė išvyko gyventi į kitą miestą, o kita tapo direktore.
Jau pernai metais, kai darželis taip pat ieškojo naujo kolektyvo nario, matė problemą, kad nebėra kam dirbti. Tačiau praėjusiais metais į vieną vietą buvo bent šeši pretendentai, o dabar konkurse dalyvauja tik dvi pedagogės, dar dvi tik domėjosi. Pretendentai arba neturi ikimokyklinio ugdymo išsilavinimo, arba diplomą turi, bet daug metų dirbo pagal kitą specialybę ir darbo su vaikais patirties visai neturi. O po mokslų baigimo padarius didelę pertrauką labai sunku dirbti pedagoginį darbą.
„Kol kas turime tik du kandidatus, jų išsilavinimas kaip ir tiktų, bet labai svarbios ir asmeninės savybės, nes darbas su vaikais tikrai nėra lengvas“, – teigė I. Povilaitienė.
Jeigu situacija nesikeis, po kelerių metų daugelis darželių pajus problemą, kad nebėra kam dirbti. „Rūtos“ darželyje tik dvi pedagogės yra jaunesnės nei 40-ies, viso kito pedagogų personalo amžius – nuo 40 iki 65-erių.
„Dar po kelerių metų reikės naujos pamainos, tad bus dar sunkiau. Tačiau bent jau mūsų kolektyve senoji gvardija yra daug stipresnė ir energingesnė nei kai kurie jauni žmonės. Kolektyvas mūsų labai jaunatviškas, nepaisant amžiaus. Nors darbas sunkus, tačiau neleidžiantis tapti „babytėmis“, – juokauja I. Povilaitienė.
Kaita kenkia vaikams
Viltis rasti naują komandos narį baigia prarasti ir lopšelis-darželis „Pasaka“. Pasak ikimokyklinio ugdymo įstaigos laikinai einančios direktorės pareigas Gražinos Atraškevičiūtės, kol kas nėra nė vieno kandidato. Paieškas apsunkina tai, kad tai laikinas darbas – vaduoti motinystės atostogų išėjusią kolegę. Be to, darželyje yra ugdomi įvairių sutrikimų turintys mažieji panevėžiečiai, tad ir pedagogas turi būti išklausęs specialius darbo su tokiais vaikais kursus.
„Padėtis nėra lengva, situacija tokia, kad kartais pedagogus vieni darželiai vilioja iš kitų. Ir mes patys persiviliojome kito darželio auklėtoją, kuri pas mus pradėjo vesti savo sūnų. Kaip bus dabar, sunku net prognozuoti, nes po skelbimo, kad ieškome auklėtojo, neatsirado nė vieno kandidato“, – prisipažino G. Atraškevičiūtė.
Visgi ji neprarandanti vilties. Tiesa, rugsėjį teks atidaryti grupes. Vaikai negalės būti be auklėtojos, tad teks arba prašyti dabar dirbančių auklėtojų dirbti didesniu krūviu, arba bent mėnesiui kitam pagalbos kreiptis į jau į pensiją išėjusias buvusias auklėtojas, nors šios entuziazmu dirbti netrykšta.
„Atvirai sakant, nežinau, kaip reikės suktis iš padėties, labai viliuosi, kad kas ateis. Grupes jau reikės netrukus atidaryti, tad gal prašysiu auklėtojų dirbti didesniu krūviu, nes valandos specialiojoje grupėje kiek trumpesnės, arba prašyti jau pensinio amžiaus pedagogių padirbėti nors mėnesį ar du, kol rasime pamainą. Nors tai irgi ne išeitis, nes nuolatinė auklėtojų kaita nėra gerai vaikams, ypač turintiesiems įvairių raidos sutrikimų, sergantiesiems autizmu“, – sakė „Pasakos“ vadovė.
Būti pedagogais nenori
Darželių auklėtojai ruošiami net keliose aukštosiose mokyklose. Kasmet jų paruošia ir Panevėžio kolegija, tačiau akivaizdu, kad tarp jaunuolių šios studijos nėra populiarios.
Kolegijos direktoriaus pavaduotojo studijoms Ričardo Kliminsko teigimu, gausiausios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistų laidos išleistos 2014 ir 2015 metais, kai studijas baigė po 10 specialistų. 2016 ir 2017 metais studijas baigė atitinkamai 5 ir 4 absolventai. Tačiau džiugina tai, kad antrame ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos kurse studijuoja 19, o trečiame – 10 studentų. Beveik visi studijas baigę absolventai sėkmingai įsidarbina – įsidarbinimo procentas siekia 90–100 proc.
„Du trečdalius studentų paprastai sudaro gimnazijų auklėtiniai, o vieną trečdalį – jau dirbantieji lopšeliuose ir darželiuose. Šiais metais ištęstinę studijų formą renkasi šiek tiek daugiau studentų negu nuolatinę, todėl galima teigti, kad dirbančiųjų ikimokyklinio ugdymo įstaigose motyvacija studijuoti yra didesnė nei ką tik baigusiųjų gimnazijas. Jaunimui pedagoginės studijos nepatrauklios dėl nepakankamo šios profesijos prestižo visuomenėje, kuri susijusi ir su žemu darbo užmokesčiu, ir aukštais lūkesčiais specialistams“, – sako R. Kliminskas.