Liberalų sąjūdis laikomas absoliučiu šių savivaldos rinkimų nugalėtoju, todėl turi visas galimybes išsivaduoti iš konservatorių šešėlio. Kaip į tai sureaguos didžiausioji dešinioji partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai? Ar kituose rinkimuose pakvips tikromis šių partijų muštynėmis dėl rinkėjų simpatijų?
2015 m. savivaldos rinkimuose Liberalų sąjūdis visoje Lietuvoje surinko 15,54 proc. balsų, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 15,72 proc. Per visą Lietuvą savivaldybėse pirmauja 10 liberalų ir 10 konservatorių kandidatų į merus.
2011 m. savivaldos rinkimuose Liberalų sąjūdis buvo surinkęs 6,42 proc., konservatoriai – 16,32 proc. Tiesioginių merų rinkimų tuo metu dar nebuvo.
„Situacija konservatoriams labai dviprasmiška. Jiems kaip ir neišeina pasakyti, kad viskas gerai, nes liberalai akivaizdžiai kvėpuoja į nugarą pagal balsų skaičius. Bet iš kitos pusės pažiūrėkime į tai, kad konservatoriai kiek rinkdavo, tiek ir renka tarp 15-16 proc., bet liberalai išaugo tikriausiai kitų partijų ar naujų rinkėjų sąskaita. Racionaliai žiūrint konservatoriai turėtų būti suinteresuoti tuo, kad liberalai kituose Seimo rinkimuose pasirodytų dar geriau, kad būtų galima kalbėti apie centro dešiniųjų koaliciją. Iš kitos pusės konservatoriai, manau, jaučiasi ganėtinai neramiai, nes yra toks gajus mitas, kad liberalai vagia konservatorių rinkėjus. Nors žvelgiant į rezultatus konservatoriams sekasi ne blogiau, vadinasi, nebuvo labai privogta. Bet galima šių rinkimų baigtis ta, jog tam tikruose konservatorių sluoksniuose baimė bus pasėta ir galbūt įmanomi šiek tiek didesni konfliktai“, - svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis.
Pasak politologo, Liberalų sąjūdžio išsiveržimas svarbu ir psichologiškai, nes ši partija išsivaduos iš mažesniojo brolio stigmos.
„Visą laiką liberalai buvo laikomi jaunesniuoju partneriu, už kurį balsuoja tas mistinis liberalusis elektoratas. Dabar jau atrodytų (žiūrint į Vilnių), kad liberalai tampa, kone, lygiaverte jėga konservatoriams“, - sakė politologas.
Ainė Ramonaitė sako, kad konservatoriai vis tik jaus pavojų, nes rinkėjai renkasi strategiškai. Tai yra, jeigu asmuo svarsto balsuoti už vieną iš dviejų panašių partijų, tikėtina, kad balsą gaus stipresnioji politinė jėga, mat rinkėjams nesinori sudeginti savo balso. Iki šiol Liberalų sąjūdis buvo laikomas silpnesniąja jėga, todėl egzistuoja tikimybė, kad dalis liberaliai mąstančių žmonių rinkosi balsuoti už konservatorius kaip stipresniąją jėgą.
„Dabar jau liberalai su Remigijumi Šimašiumi gali padaryti taip, kad rinkėjai rinkdamiesi strategiškai balsuos labiau už liberalus nei Tėvynės sąjungą“, - svarstė politologė.
Politologas Kęstutis Girnius pabrėžia, kad Liberalų sąjūdžio ir konservatorių jėgų susilyginimas išties svarbus dalykas.
K. Girnius sako, kad liberalai apskritai pradėjo jausti rinkėjų nuotaikas, investuoti į naujus veidus. Jo nuomone, geriausias nuotaikų jautimo pavyzdys – Gintaras Steponavičius, kuris nefigūravo savivaldos rinkimuose, nors ir yra vienas svarbiausių partijos narių. K. Girnius daro prielaidą, kad po Europos Parlamento rinkimų, kuriuose šis politikas buvo nureitinguotas žemyn, partija nebekišo jo į sąrašus.
Tuo tarpu konservatoriai, anot jo, nors ir atsinaujina, bet sąrašuose visuomet turi veteranų, kurių negalima pašalinti.
Politologas taip pat pripažino, kad M. Majauskas buvo išskirtinai silpnas kandidatas Vilniaus miestui.
M. Jastramskis irgi pažymėjo, kad M. Majauskas Vilniuje surinko 8,86 proc.balsų, kai partija – 14,74 proc. Tai reiškia, kad balsavusieji už konservatorius, nenorėjo M. Majauso matyti meru ir galbūt rinkosi kitos partijos kandidatą į merus. „Akivaizdu, kad rinkėjai rinkosi strategiškai: R. Šimašių, o ne M. Majauską“, - sakė M. Jastramskis.
