aA
Vilniaus, Klaipėdos ir ne tik šių miestų merai liberalai į rinkimus eis be partijos paramos. Kad galėtų kandidatuoti jie atsisako ir narystės partijoje. Liberalų sąjūdžio planus reformuotis buvęs partietis Vytautas Grubliauskas sveikina, tačiau mano, kad reformacijos partijai reikėjo kur kas anksčiau, nes jo laukiant liberalams gali reikėti jau tik reanimacijos.

Apie tai pokalbis laidoje „DELFI Dėmesio centre“ su Liberalų sąjūdžio pirmininku Eugenijumi Gentvilu, Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku ir Varėnos meru Algiu Kašėta.

– Pone Grubliauskai, kodėl jūs palikote partija?

V. Grubliauskas: sprendimas į rinkimus eiti komitetu, arba be partijos paramos, turbūt nėra spontaniškas ar gimęs čia ir dabar. Tai tikrai nėra kažkokia vaikiško keršto akcija, ar nusivylimo gestas, ar bandymas laikytis įsikibus posto – tikrai ne. Bet įvertinus visas aplinkybes, tikrai neskubant išanalizavus situaciją ir tikrai sulaukus rimto garbių klaipėdiečių palaikymo visgi nusprendžiau, kad parako vis dar jaučiuosi turįs ir manau, kad miestiečiai turi nuspręsti, kas vadovaus miestui, o ne partijos 30 ar 40 narių.

– Ką reiškia, kad analizavote situaciją? Praplėskite mintį.

V. Grubliauskas: visų pirma labai daug bendravau su daugeliu žmonių, miesto bendruomenių atstovais, politikais. Jų klausiau, kaip jie vertina tokį partijos, skyriaus sprendimą –Klaipėdos meru kelti Simoną Gentvilą, kuris daugeliui pasirodė netikėtas, kiek žinau, Eugenijui Gentvilui taip pat. Tai turbūt viena aplinkybė. Kitas dalykas, aš turėjau galimybę užsitikrinti tą vietą be jokių vargų neatsisakydamas partijos skyriaus pirmininko pozicijos, bet aš tai savanoriškai padariau sausio mėnesį vien tam, kad būtų sudėtinga derinti dvi pozicijas. Dar kitas dalykas, gegužės mėnesį, kada turėjo būti visuotinis susirinkimas patvirtinti liberalų sąjūdžio kandidatą į merus, aš paprašiau, kad jis būtų atidėtas rudeniui.

– Pone Kašėta, kokie jūsų argumentai?

A. Kašėta: aš noriu išnaudoti tą instrumentą, kurį įstatymo leidėjai, turbūt paraginti Konstitucinio Teismo, sukūrė visuomenei, t.y. įtraukti didesnę dalį visuomenės narių. Šiuo atveju – savo savivaldybės bendruomenės narių į savivaldos politiką. Reikia būti realistais – nėra šiandien paprasta ne tik liberalui Kašėtai, bet apskritai partijoms įtraukti į savivaldos politiką, pasikviesti aktyviau dalyvauti, pritraukti į rinkimų sąrašus garsius, vertus tų sąrašų žmones.

– Ir liberalų sąjūdžio situacija čia dar išskirtinesnė, atsižvelgiant į bylą ir t.t.

A.Kašėta: tam tikri niuansai taip pat yra, bet aš nesakyčiau, kad tai esminis ir vienintelis dalykas. Yra ir trijų su puse metų darbo patirtis: puiku pažįstu rajono žmones ir žinau su kuo norėčiau dirbti kartu, žinau kokia kai kuriems problema yra tai, kad reikėtų eiti į partinį sąrašą.

Algis Kašėta
Algis Kašėta
© DELFI / Andrius Ufartas

– Pone Kašėta, bet esmė, kad komitetų galimybė buvo kurta žmonėms, kurie nėra partijų nariai. Kurta tam, kad būtų galima įtraukti pilietiškus, visuomeniškus žmones į politinį gyvenimą.

A. Kašėta: ar tai yra parašyta kokiame nors įstatyme?

– Žinoma, ne. Aš kalbu apie pačią idėją, kažkokį vertybinį stuburą to teisės akto.

A. Kašėta: tai kalbėkime, kaip yra praktikoje. Kiek iš šiandien Lietuvoje besisteigiančių komitetų galėtume įvardinti ne politikų kuriamus. Žmonės eina paskui lyderius, ar ne? Reikia tam tikrų autoritetų ir, deja, būtent politikai čia yra aktyviausi. Jeigu paskui politikus eina tie visuomenės nariai, kurie nėra partiniai, kurie gal ir neturi politinių, partinių įgūdžių, tai yra jų pasirinkimo teisė. Galų gale viską rinkėjai ir vertins.

– Pone Gentvilai, kaip jūs pats vertinate? Žinoma, čia jums tų netekčių yra ne tiek ir mažai pastaruoju metu, bet bet kuriuo atveju, ar jūs norėjote, kad šie politikai liktų liberalų sąjūdyje?

E. Gentvilas: taip, aš norėjau ir laikau tai netektimi. Tiek man asmeniškai, tiek politinei partijai tai yra praradimas. Tačiau mes turėjome spręsti dilemą: ar eikite į rinkimus kas kaip norite, ir šiandien aš, kaip partijos pirmininkas, aiškinčiausi, kad, pvz., dvidešimt partijos skyrių išėjo į komitetus – suiro liberalai. Taip būtų sakoma. Mes nusprendėme pasirinkti kitą variantą – keliame partijos kandidatus sąrašu. Keturi partijos skyriai šiandien pasuko komitetų keliu. Vilniuje atsirado alternatyva, tai, sakykime, 3,5 skyriaus. Šiandien mes negalime kalbėti apie partijos subyrėjimą. Reikėjo rinktis: arba partija pasitraukia, išsibėgioja tam vienkartiniam eksperimentui, kurio motyvai man yra suprantami, arba saugom partiją. Komitetus ilgalaikėje perspektyvoje aš, kaip partijos pirmininkas, suprantu, kad tai yra žala. Neįsivaizduoju, kad mes staiga visi susibėgtume po savivaldos rinkimų, iki Europos Parlamento rinkimų likus porai mėnesių, ir vėl dirbtume ranka rankon. Tikiu, kad kolegos, pabaigę rinkiminę veiklą komitete, vėl taps partijos nariais. Pirmiausiai kalbu apie varėniškius, Vytauto situacija yra šiek tiek kita. Noriu pasakyti, kad šių dviejų mano bičiulių atžvilgiu mano požiūris nėra koks nors piktas. Jie nesuardė skyrių, jie nepažeidinėjo partijos įstatų – tai yra skirtumas nuo Vilniaus situacijos.

Eugenijus Gentvilas
Eugenijus Gentvilas
© DELFI / Andrius Ufartas

– Pone Grubliauskai, kaip, jūsų nuomone, turėjo elgtis partija esant tokiai situacijai?

V. Grubliauskas: pasakysiu vienu žodžiu - liberaliau. Aš visgi būčiau linkęs lanksčiau pažvelgti į situaciją. Tai aš sakiau ir valdybos posėdyje, po kurio, beje, praėjus dienai ar dviem atsirado Simono ambicija Klaipėdoje. Aš manau, kad reikėtų daugiau laisvės skyriams pasirinkti patiems. Tai tikrai būtų didesnė vertybė negu dabar toks pakankamai valdingas ir tvirtas valdybos sprendimas. Kaip aš tokiu atveju būčiau pasielgęs? Gal ir pats skyriuje būčiau pasielgęs kitaip. Bet kaip Eugenijus ir paminėjo, aš tikrai neturėjau noro ir siekio skaldyti partiją. Aš pačiam Eugenijui prieš susirinkimą išvardinau visas galimybes, kokios gali būti vienu ar kitu atveju. Kaip šiandien atsimenu Eugenijaus pasakymą, kad jeigu aš eisiu, manęs neišrinks, būsiu išėjęs iš partijos, tai Eugenijui bus tik lengviau, nes tai bus mano problema. Gerai, tebūnie. Tai mano pasirinkimas ir bus mano problema. Bet galiu pasakyti, kad tikra bus žmonių, kurie iš partijos skyriaus seks paskui mane. Ne dėl to, kad aš bandyčiau skaldyti ir raginti ateiti, jie tiesiog patys priima tokį sprendimą.

– Pone Gentvilai, kas yra didesnė vertybė, jūsų nuomone – partijai išlaikyti ryšį su dabartiniais, gal ir būsimais Vilniaus ir Klaipėdos merais, ar vis dėlto ta partinė drausmė ir trumpajame laikotarpyje?

E. Gentvilas: jūs ir pats žinote sąmoningas atakas prieš Liberalų sąjūdį. Paula Marcinkevičiūtė kuria judėjimą „Lietuvos liberalai“. Tris dienas vilnija žinios, kad liberalai skyla, tuoj kursis nauja organizacija – nėra tokios organizacijos. Artūras Zuokas paleidžia, kad Plungės, Elektrėnų, Trakų skyriai eina su juo – nieko panašaus, pats Zuokas ten net nesudaro sąrašų. Tačiau jau savaitę kalbama, kad liberalai byra. Šioje situacijoje priimti sprendimą, kad, vyrai ir moterys, eikite į rinkimus kas kur kaip, o po jų susibėgsime, tai gali būti, kad po tų rinkimų nebebūtų kur grįžti. Norinčių, kad liberalų sąjūdžio neliktų, jėgų tikrai netrūksta. Mes turime prieš jas atsilaikyti. Tai jei dar viduje leistume išsivaikščioti, tuomet tikrai pasakytume, kad partijos nebėra. Šiuo požiūriu teko priimti valingą, gal per griežtą sprendimą, gal ne liberalų kaip Vytautas sako, bet aš manau, kad partiją visada vienija idėjos ir įstatai. Partijos etikos komisija yra pripažinusi, kad valdyba priėmė teisėtus sprendimus.

A. Kašėta: manau, kad Eugenijus nupiešė pernelyg dramatišką paveikslą jeigu būtų pritaikytas liberalesnis požiūris. Mano įsitikinimu, jo reikėjo. Kiek žinau, dar tik keletas skyrių turėjo pagundą eiti komitetais – tai ir viskas. Dabar mes turime tokią situaciją, kad Vilniuje mes galime turėti tik pralaimėjimus, galime turėti didelių problemų Klaipėdoje. Tai mane neramina. Manau, kad partija nespėjo surasti tinkamų atsinaujinimo formų, kad visuomenėje įgautų didesnį pasitikėjimą. Dabar mes mažiname galimybes tų formų paieškai vėliau – po savivaldos rinkimų. Ypač kalbu apie Vilnių ir Klaipėdą, kur partiją paliko tikrai labai ryškūs lyderiai. Manau, po rinkimų sutarti bus tik sunkiau.

E. Gentvilas: aš asmeniškai darau atskirtį tarp šių dviejų kolegų ir Remigijaus Šimašiaus. Remigijus, mano nuomone, realizuoja didelius planus, galbūt ir naujos partijos kūrimą aukojant šitą partiją – sėkmės jam. Vytautas su Algiu tikrai nebuvo to scenarijaus dalis. Jie turi savo išskaičiavimus, bet tai tikrai nebuvo bendro antipartinio, prieš partiją nukreipto scenarijaus dalis. Aš norėčiau, kad nei visuomenė, nei jūs neplaktumėte į vieną tų kelių atvejų.

– Jeigu pradėjote kalbėti apie tą antiliberalų sąjūdžio scenarijų. Turbūt visi pritarsite, kad Aušrinė Armonaitė yra, ar jau buvo reikėtų sakyti, naujoji liberalų žvaigždė. Ji pasitraukė iš partijos. Ar šis pasitraukimas nekelia grėsmės, kad apskritai bus įkurta nauja frakcija Seime?

E. Gentvilas: jeigu Aušrinė išėjo iš mūsų frakcijos, kurioje yra problemų kaip kiekvienoje frakcijoje, tai jūs neturėkite minties ir iliuzijų, kad ji Mateliu, Džiugeliu ar dar kuo sukurs kitą frakciją. Ne. Aušrinės išėjimas yra susijęs su artimu santykiu su Remigijumi Šimašiumi. Artima politinė biografija ir t.t.

– Ar jūs irgi manote, kad Aušrinės pasitraukimas yra susijęs tik su Remigijumi Šimašiumi?
V. Grubliauskas: aš manyčiau, kad yra neįvertinamos rizikos ir grėsmės, kalbant iš partijos pirmininko pozicijos. Nors Klaipėdos situacija paminėta kaip šiek tiek kitokia, aš tikrai daug kartų girdėjau dar metų pradžioje raginimų eiti komitetu. Tikrai daug žmonių, kurie verti pagarbos, man sakė: „mes galime eiti kartu, bet tik ne su šia partija, ne šitame skandalų fone“. Čia tik ką nuskambėjo mintis, kad galbūt po rinkimų visi liberalai susitiks vėl partijoje. Sakyčiau, gal taip, bet kurioje?

A. Kašėta: iš tikrųjų neturint plano B liberalų sąjūdžiui galimybės yra labai apmenkę. Turiu pasakyti, kad vien iš priežasčių, kodėl gimė mintis burti komitetą, tai būtent skyriuje aptartas planas B ir jis buvo pasiūlytas partijos vadovams. Tačiau nebuvo jis rimtai traktuojamas. To plano esmė labai paprasta: plačiau atverti duris liberaliai mąstantiems visuomenininkams ir turėti alternatyvą. Tačiau gal tai atsiras po savivaldos rinkimų.

Vytautas Grubliauskas
Vytautas Grubliauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

– Pone Gentvilai, matote realią galimybę, kad po savivaldos rinkimų, bus imtasi greitai kurti naują liberalų partiją, kuri galėtų dalyvauti net ir Europos Parlamento rinkimuose?

E. Gentvilas: matau galimybę. Jeigu net kolegos sako, kad turėjo planą B, tai aš irgi turiu tokį planą. Tiksliau ne planą B, o žingsnį nr. 1, nr. 2, nr. 3 ir t.t. Tame scenarijuje yra liberalų sąjūdžio reforma. Ar iki EP rinkimų – vargu.

– Ką jūs turite omenyje reformą?

E. Gentvilas: leiskite man nepasakyti. Partiją neišvengiamai reikia ir reikėjo reformuoti. Tai ir bus daroma. Visuomenei viską paskelbsime gana greitai. Kitas dalykas, ar yra kita partija? Galbūt atsiranda nauja liberali partija, aš čia negaliu pasakyti. Mano plane, kad ir dabartinė Liberalų sąjūdžio partija po reformos galėtų vienytis ir bendradarbiauti su kita, sakykime, atsiradusia liberalia partija.

V. Grubliauskas: Eugenijus kelis kartus pasakė „reformuoti“. Tai tikrai skamba įtikinamai, bet aš manau, kad apie tai mes galėjome ir turbūt turėjome kalbėti anksčiau. Kodėl anksčiau? Nes manau, kad kol laukiame reformacijos, galime atsidurti reanimacijoje, kur jau kažkada buvome.

E. Gentvilas: visų pirma noriu pasakyti, kad šiandien mes atsiskaitėme su banku. Galutinai, garbingai. Šita partija nepavedė, netapo bankų plėšiku. Dabar bent tuo požiūriu mes esame laisvi. Dabar registruojamės rinkimams ir tada einame į priekį su visomis įmanomomis reformomis.

A. Kašėta: aš tikiu, kad liberali ideologija turi ateitį Lietuvoje ir kad dirbsime ateity kartu.

Eugenijus Gentvilas, Vytautas Grubliauskas, Algis Kašėta
Eugenijus Gentvilas, Vytautas Grubliauskas, Algis Kašėta
© DELFI / Andrius Ufartas
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šnipinėjimo byla: Algirdas Paleckis sulaikytas ne vienas, tyrimas susijęs su politinėmis partijomis (550)

Trečiadienio rytą viešumą pasiekė žinia, jog tiriant šnipinėjimo bylą suimtas buvęs...

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (297)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...

DELFI tyrimas. Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ peikianti Lietuva pati atveria duris jo rėmėjams (72)

Svarbius energetikos projektus Lietuvoje vykdanti Suomijos „ Fortum “, netiesiogiai prisideda prie...

Skvernelis: svetimos žvalgybos aktyviai ieško būdų paveikti Lietuvos vidaus politiką (15)

Po trečiadienį Generalinėje prokuratūroje paskelbtos informacijos apie Lietuvoje vykdytą...

Gyvai / DELFI TV Gyvai su Klaipėdos mero posto siekiančiu, teisiamu Eligijumi Masiuliu (47)

Kodėl buvusiam politikui, Liberalų sąjūdžio pirmininkui, šiuo metu teisiamam dėl galbūt...

Naujausios Lietuvos banko prognozės: kas laukia 2019 metais (40)

Įvertinęs pasaulines ir šalies ekonomikos tendencijas Lietuvos bankas mažina šių metų ūkio...

Grėsmė Gedimino kalnui lieka, Karbauskis siūlo skubiai šaukti Vyriausybės posėdį (47)

Per trejus metus Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti išleista 6,5 mln. eurų, sutvarkytas vienas...

„Žalgirį“ gerai pažįstantis latvis jaučia – tai proga nutraukti „Daruššafaka“ nesėkmių ruožą specialiai DELFI iš Stambulo (6)

Žanis Peineris – bene geriausiai Lietuvos krepšinio gerbėjams pažįstamas Stambulo „...

Rado būdą, kaip privilioti geriausius srities darbuotojus (5)

Tradicinius įmonių biurus vis dažniau keičia bendradarbystės erdvės, kurių Lietuvoje daugiau...

Ūkininkai piktinasi, kad juos verčia arti žemę (19)

Seimo kaimo reikalų komitete svarstyta, ar galima atsisakyti kai kurių techninių ir formalių...