aA
Trečiadienį paskelbtas Finansų ministerijos užsakytas Vyriausybės vykdomų reformų vertinimas, tarp kurių buvo ir mokesčių reforma. Pristatyme kalbėta, kad dėl šios reformos turėtų mažėti mokestinė našta darbuotojams, didėti atlyginimai, į Lietuvą ateiti daugiau investuotojų, išaugti gyventojų vartojimas. Tačiau Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos užsakyta apklausa, kurią atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“, rodo, kad gyventojai nėra nusiteikę taip optimistiškai.
Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Karolina Pansevič

Teigiamai arba labiau teigiamai nei neigiamai šią reformą įvertino 10,2 proc. apklaustųjų (102), neigiamai arba labiau neigiamai ją įvertino 33,7 proc. respondentų (337), o likusieji ją įvertino arba neutraliai (18,4 proc., 184 respondentai) arba nuomonės neturėjo (37,7 proc., 377 respondentai). Be to, tendencijos rodo didesnį palankumą mokesčių reformai iš aukštesnes pajamas gaunančių, aukštesnio išsilavinimo, didžiuosiuose miestuose gyvenančių asmenų, kurie nėra laikomi tipiniu dabartinių valdančiųjų elektoratu.

Nespėjo pasiruošti ir paruošti gyventojų

Ekonomistas Justas Mundeikis įsitikinęs – tokie skaičiai rodo, kad mokesčių reforma buvo prastumta „buldozeriu“.

„Didžiausia grupė, nepriklausomai nuo sociodemografinės padėties, yra nežinanti arba neturinti nuomonės. Tai patvirtina tą, ką esu daug kartų sakęs – jog mokesčių reforma buvo prastumta buldozeriu. Dėl to trūko laiko ją suprasti specialistams, Seimo nariams. Jau nekalbant apie tai, kad per pristatymą ir priėmimą ją būtų galėjęs suprasti ne ekonomikos mokslus baigęs asmuo. Per tokį buldozerinį įstatymų pakeitimų stūmimą neliko laiko nei taisyti klaidų, nei iš esmės siūlyti kokius nors patobulinimus“, – sakė J. Mundeikis.

Justas Mundeikis
Justas Mundeikis
© Asmeninins albumas

Anot jo, net Finansų ministerijos pateiktoje pirminėje skaičiuoklėje („Excel“ formatu), kuri buvo patalpinta ministerijos tinklapyje, buvo apstu skaičiavimo klaidų.

Finansų ministerijai prireikė daugiau nei keleto mėnesių pristatyti paprastą skaičiuoklę visuomenei, kaip keisis darbuotojų pajamos po reformos. Tai parodo, kad net pati ministerija nebuvo pasiruošusi pristatyti reformos laiku. O kas galėtų paneigti, kad nedidelių „pinigėlių“ padalinimas 2019 metų pradžioje, nediskutuojant, kokie bus ilgalaikiai tokios „reformos“ kaštai, nėra nutaikytas būtent sustiprinti valdančiųjų pozicijas prieš artėjančių rinkimų sezoną?“, – klausimą kelia J. Mundeikis.

Norėtų agresyvesnės reformos

Tačiau SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas šiuos skaičius yra linkęs vertinti kiek kitaip. Anot jo, tai, kad daugiau nei pusė gyventojų nėra susipažinę su būsimais mokesčių pokyčiais, arba juos vertina neutraliai, nė kiek nestebina.

„Daug žmonių tiesiog neįsigilina į tokius procesus, nors galima pagirti Vyriausybę, kad šiemet mokesčių reforma patvirtinta likus pusei metų, o ne kaip anksčiau likus porai savaičių iki kitų metų. O daliai žmonių reforma išvis natūraliai nėra aktuali – pavyzdžiui, esamiems nedirbantiems pensininkams, kuriems svarbiausia pensijų dydis, o tai atskira tema. Galima bandyti kelti klausimą, kad galbūt žmonės yra per mažai informuoti, bet manau, kad tie, kas domisi ir kam tai aktualu, o aktualiausiai bent jau dabar įmonių vadovams ir buhalteriams, tie informaciją susiranda“, – mano T. Povilauskas.

Jo nuomone, tai, jog teigiamai arba labiau teigiamai, negu neigiamai reformą vertina vos 10 proc. gyventojų, tiesiog parodo nesusipažinimą su ja.

„Daugumai darbuotojų dėl didinamo Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir apskritai NPD taikymo praplėtimo iki 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), alga į rankas didės, todėl vertinant praktiškai iš žmonių kišenės, daugumai dirbančiųjų pajamos daugiau ar mažiau didės. Beje, tų, kurių pajamos dėl reformos mažės, išvis bus labai nedaug. Juo labiau, kad iš mokesčių reformos paketo išmestas siūlymas dėl antro gyvenamojo nekilnojamojo turto apmokestinimo“, – sako ekonomistas.

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kita vertus, anot jo, pats NPD didinimas nėra jokia reforma, nes NPD buvo keliamas ir anksčiau, o darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo dalies sujungimas ir iš to ateinantis mokesčių tarifų pasikeitimas, bazinės pensijos dalies mokėjimo perkėlimas iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, yra eiliniam žmogui neesminės sąlygos, nes jos algos į rankas tiesiogiai nedidina.

„Be to, socialinio draudimo įmokų lubų įvedimas ir progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo atsiradimas aktualus nedidelei žmonių daliai. Tad gali būti, kad žmonės apskritai sunkiai suvokia tokios reformos naudą, t.y., jie norėtų daug agresyvesnės reformos, kuri ne tik didintų pajamas, bet ir didintų lygybės jausmą šalyje. Bet jeigu tokia ir būtų, tai ji paliestų neigiamai daug daugiau žmonių ir, spėju, radikalesnė reforma susilauktų dar daugiau neigiamų vertinimų. Iš to, kad žmonės nesupranta, ateina ir skaičiai, kad 34 proc. apklaustųjų reformą vertina blogai arba labiau blogai, negu gerai“, – įsitikinęs T. Povilauskas.

Geriau vertina daugiau uždirbantys

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Seimo frakcijos narys Tomas Tomilinas atkreipia dėmesį į kitą dalyką – kad reformą prasčiau vertina mažas pajamas uždirbantys žmonės.

„Tai kelia kiek daugiau nerimo. Turbūt verta priminti, kad daug auga neapmokestinamas minimumas ir apie minimumą gaunantys žmonės iš viso mokės labai mažus gyventojų pajamų mokesčius, o dar prie to nuo sausio visi tėveliai gaus ne mažiau nei 50 eurų per mėnesį už vaiką. Tai labai nemaži pinigai, ypač toms šeimoms, kurios gyvena mažuose miesteliuose. Deja, kol kas apklausoje jie nėra patenkinti reforma“, – sako T. Tomilinas.

Tomas Tomilinas
Tomas Tomilinas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot jo, iš apklausos matyti, kad reformos privalumais taip pat nelabai tiki tarnautojai. Jis mano, kad reikėtų kelti viešojo sektoriaus darbuotojų algas per bazinį pajamų dydį ir skatinti realias derybas tarp įvairių profesijų profsąjungų ir valdžios.

„Apklausa taip pat rodo, kad reforma kiek daugiau džiaugiasi pensininkai. Manau, kad tai susiję su tuo, kad Seime priimti fundamentalūs jų padėtį gerinantys sprendimai – kaupiamas „Sodros“ rezervas, kyla pensijos ir rasta formulė, kaip jaunimui kaupti privačią pensiją be žalos dabartiniams pensininkams“, – įsitikinęs politikas.

Tuo metu T. Povilauskas mano, kad jeigu reformą neigiamai arba labiau neigiamai vertinančių žmonių būtų paklausta, kodėl jų vertinimas yra būtent toks, dauguma atsakytų, kad jų pajamos kitąmet didės per mažai.

„Tą indikuoja ir atsakymų pasiskirstymas pagal socialinę padėtį. Net 49 proc. apklaustų darbininkų būsimą reformą vertina neigiamai arba labiau neigiamai, negu teigiamai. Tad nors ir reforma nukreipta į uždirbančius daugiau, negu minimali alga, o arčiau vidutinio darbo užmokesčio, tačiau akivaizdu, kad jie norėtų daug didesnio pajamų padidėjimo. Vienas iš paaiškinimų, kad kainos sparčiai auga, todėl keliolikos eurų algos po mokesčių padidėjimas žmonėms nėra dažnai tai, kuo jie džiaugiasi“, – mano ekonomistas.

Pasak jo, tai, kad reformą palankiau vertina daugiau uždirbantys, nėra nuostabu, nes apskritai daugiau uždirbantys žmonės į viską žiūri teigiamiau.

„Tik šiuo atveju, sudėjus respondentus, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui didesnės negu 600 eurų ir kurie vertina teigiamai, arba labiau teigiamai, negu neigiamai, yra 15 proc., kai pavyzdžiui, atsakiusiųjų, kurių vieno namų ūkio pajamos tarp 300 ir 400 eurų, atitinkamai yra 10 proc. Tas skirtumas tikrai nėra didelis, kad būtų galima kalbėti apie labai skirtingas nuomones tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių asmenų“, – sako T. Povilauskas.

Gąsdina žodis „reforma“

Savo ruožtu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys mano, kad žmones neigiamai gali nuteikti vien žodis „reforma“.

„Teigiamai vertina 10 procentų, neigiamai 33 procentai. Matyt, pats tas žodis „reforma“ turi neigiamą konotaciją. Reforma siejama ne visada su gerais dalykais. Tai yra susieta su kažkokiais pokyčiais, kurių, bent jau pradžioje, būna ir neigiamų“, – mano V. Gaidys.

Vladas Gaidys
Vladas Gaidys
© DELFI / Tomas Vinickas

Paklaustas, ar toks gyventojų vertinimas gali rodyti, kad apie mokesčių reformą viešumoje buvo komunikuota per mažai ir ne iki galo paaiškinti jos būsimi rezultatai, V. Gaidys atsakė manantis, kad yra gana sunku paprastai paaiškinti sudėtingus dalykus.

„Todėl manau, kad tai daugiau psichologinis rezultatas, kaip reaguojama į žodį „reforma“, o ne į konkretų dalyką. Yra tokia nuostata, kad paprastas žmogus visada nukenčia, kai ponai kažką vėl sugalvoja. Matyt, daliai žmonių nėra aišku, kokia tai reforma“, – įvertino sociologas.

Pataikė ne į tą elektoratą?

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė mano, kad ši apklausa rodo kelias tendencijas.

„Tikrai nemažai LVŽS rėmėjų neturi nuomonės. Tai reiškia, jog informacija nepasiekia jų rinkėjų. Kitas aspektas, kad koalicijos partnerių socdarbiečių rinkėjai vertina neigiamai, ir teigiamai vertinančių labai nedaug“, – atkreipė dėmesį politologė.

Pasak jos, tai, kad kiek daugiau teigiamumo reformos atžvilgiu yra būtent didmiestyje ir tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą žmonių, gali lemti ir šių grupių didesnis domėjimasis pačia reforma.

Paklausta, ar tokie duomenys rodo, kad valdantieji su mokesčių reforma pataikė ne į savo elektoratą, R. Urbonaitė sakė, kad galima įžvelgti tokią tendenciją.

Rima Urbonaitė
Rima Urbonaitė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Šie duomenys rodo tendenciją, jog labiau pritaria ne ta visuomenės dalis, apie kurios gynimą ir atstovavimą daugiausia kalba LVŽS lyderiai. Bet realius vertinimus matysime, kai žmonės savo kailiu pajus visas reformos pasekmes. Dabar tie vertinimai dar truputį išplaukę, nes net abejočiau, kiek žmonių iš tų apklaustųjų būtų galėję pasakyti svarbiausius reformos elementus“, – sakė R. Urbonaitė.

„Vilmorus“ apklausa buvo atlikta rugsėjo 7-16 dienomis, interviu būdu respondentų namuose. Buvo apklausta 1000 respondentų iš 23 miestų ir 33 kaimų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Visiškai išteisintas Balčiūnas: dar pagalvosiu, ar reikalausiu kompensacijos už pareigūnų neprofesionalumą (11)

Namų šturmas paryčiais, dešimt parų areštinėje ir penkeri metai teismo proceso, kol buvęs...

Pasaulio nepripažintoje Europos „šalyje“ klesti komunizmas: vietiniams negalima išvykti, o turistams – fotografuoti (280)

Yra tokia vieta Europos žemėlapyje, kurioje nesuprantamais būdais klesti komunizmas . Visos...

Išlydėjusi 11-metį sūnų į mokyklą motina tokios tragedijos nesitikėjo (7)

Kartais turi nutikti kas nors labai nelaimingo, kad sužinotume, kokie nuostabūs žmonės mus supa....

Sunerimę Čeponis ir Sirvydis pateisina Šaro rimbą, bet siūlo keisti „Žalgirio“ žaidimą (28)

„Stengsiuosi, kad mūsų vyrai pataptų vėl tokiais pačiais žmonėmis, kokie jie buvo...

Paaiškėjo neįtikėtina tragedijos priežastis – vienas neatsargus rankos mostas pražudė 5 asmenų šeimą (6)

Remiantis naujausiais žiniasklaidos pranešimais, vienas iš hidroplano keleivių, darydamas...

Sveikatos specialistė sukritikavo naują visuomenės įprotį: kodėl į tualetą nereikėtų neštis telefono (17)

Visi nuo pat vaikystės žinome, kad rankas reikia plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar...

Mokslininkė įkvėpimo sėmėsi iš Nobelio premijos laureato: svarbiausia nepasiduoti po nesėkmių (5)

Jaunoji neuromokslininkė dr. Julija Krupič, prieš 12 metų baigusi fizikos studijas Vilniaus...

Kitas aktoriaus Nicolo Cage'o veidas: 54-erių aktorius demonstravo sugebėjimus lovoje

Dramoje „Between Worlds“ vieną iš pagrindinių personažų įkūnijusiam Nicolui Cage‘ui...

Psichologų patarimai, kaip palikti žmogų, suteikiant jam kuo mažiau skausmo (3)

Vienas iš nemaloniausių dalykų gyvenime – būti paliktam. Tiesa, būti tuo, kuris nutraukia...

Užklupusi liga parodė Lietuvos institucijų grimasas: ar ten sėdintys jaučiasi nuo visko apsaugoti? (5)

Oi kaip neretai man norisi pakartoti tą garsiąją AtA Bobelio frazę – mūsų Seimas bukas. Ir...