„Premjerė tikisi, kad galės pateikti kandidatą vėliausiai pavasario sesijos pačiai pradžiai. Tačiau turint mintyje, kad stengiamasi tarp institucijų suderinti ne vien kandidatūrą į Europos Audito Rūmus, bet ir į kitas svarbias pozicijas, kol kas derinimo procesą Premjerė vertina kaip nebaigtą“, – teigė premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Kritikos, kad iki šiol nepateikiama kandidatūra, viešai pažėrė socialdemokratė Rasa Budbergytė.
„Ir čia – ta pati istorija: mano žiniomis, lyg ir buvo pasiektas sutarimas dėl konservatoriaus Mykolo Majausko kandidatūros. Bet, artėjant mokesčių reformos svarstymui Seime, Vyriausybė tikriausiai suinteresuota, kad svarbiam Biudžeto ir finansų komitetui vadovautų būtent dabartinis jo pirmininkas Mykolas Majauskas. Europos Audito Rūmai palauks! Taigi, atrodo, ir vėl susiduriame su situacija, kai vietinės reikšmės politiniai interesai kiša koją sprendžiant nacionalinės svarbos klausimus“, – pažymi buvusi Lietuvos deleguota EAR narė R. Budbergytė, kurią citavo naujienų agentūra ELTA.
Kaip „Delfi“ jau rašė, šaltinių duomenimis, tarp svarstomų pavardžių minima konservatoriaus, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko pavardė.
Tuo metu spėjimai, kad į šią poziciją bus deleguojamas sveikatos apsaugos ministras, buvęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, panašu, nepasitvirtina.
Atlyginimas šiame poste prieš mokesčius siekia daugiau kaip 22 tūkst. eurų.
Dabar Europos audito rūmuose Lietuvos atstovo pareigas eina buvęs finansų ministras, socialdemokratas Rimantas Šadžius. Jo kadencija baigsis kitų metų birželio viduryje.
Audito rūmų narius, kuriuos siūlo atitinkamos valstybės narės, skiria Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. Nariai skiriami šešerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta. Eidami savo pareigas, jie turi būti visiškai nepriklausomi, o jų veikla – atitikti bendrą Europos Sąjungos interesą.
Be kandidato ir dar viena svarbi pozicija
Iki šiol išlieka neaišku, ir kas užims Lietuvos ambasadoriaus prie Europos Sąjungos poziciją. Tą irgi kritikuoja opoziciniai socialdemokratai.
Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės pavaduotoja R. Budbergytė sako, kad šiuo metu, kai Lietuva galynėjasi su keliomis krizėmis iš karto, „gyvybiškai svarbu turėti savo nuolatinį ambasadorių Briuselyje“.
Tačiau, pasak Seimo narės, dėl ambicijų karo, įsiplieskusio tarp konservatorių ir prezidento, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES jau pusantrų metų veikia „be galvos“.
„Situaciją sunkiai valdantys konservatoriai ir liberalai nuolat žvalgosi užtarimo į Briuselį. Štai prisivirė košės santykiuose su Kinija – dabar tikisi, kad Briuselis padės tą košę išsrėbti. Plūstant migrantams, valdžios žvilgsniai irgi krypo į Briuselį. Net pandemijos valdymo nesusipratimus dažnai bandoma pateisinti ES reikalavimais. Ir štai šioje kritiškoje situacijoje lyg tyčia niekaip nepaskiriamas Lietuvos ambasadorius, turintis dirbti nuolatinėje atstovybėje ES“, – teigia parlamentarė, kurią citavo ELTA.
Anot R. Budbergytės, „užsitęsusios politinės peštynės daro Lietuvai ne tik reputacinę, bet ir labai praktinę žalą: Lietuva neturi tikro atstovo Briuselyje, savo balso, akių ir ausų. Ar galima užtikrinti tinkamą šalies interesų atstovavimą be nuolatinio atstovo? Nemanau“, – įsitikinusi parlamentarė.
Ji pabrėžia, jog būtina matyti užsienio reikalų visumą, kad suprastume, „kaip skandalinga dabar neturėti savo ambasadoriaus Europos Sąjungoje“.
