Didžiausią įtaką šaliai padarę veikėjai – trys kauniečiai

Ramūnas Karbauskis, Aurelijus Veryga ir Visvaldas Matijošaitis. Šie trys kauniečiai praėjusiais metais padarė ryškiausią poveikį tiek Kaunui, tiek ir visai Lietuvai. Jų revoliucingos idėjos ir užmojai į diskusijas įtraukė daugelį gyventojų. Nereikėtų abejoti, kad bent jau R. Karbauskis ir toliau diktuos visuomenės diskusijų temas.

Nuolat pilnas idėjų

Prieš metus būtų buvę sunku numatyti, kokią įtaką valstybės gyvenimui gali padaryti vienas žmogus. Ūkininko ir politiko Ramūno Karbauskio partija per Seimo rinkimus nušlavė kitas partijas, į savo gretas pritraukusi principingąjį ir populiarųjį Saulių Skvernelį, pažadėjusį išblaivinti tautą ir kitų reikšmingų pokyčių.

Tik patekęs į Seimą, R. Karbauskis įsiteikė rinkėjams – iš Seimo pirmininko pavaduotojų atėmė tarnybinius automobilius ir uždraudė prekiauti alkoholiu Seime. Vėliau kultūros mecenatas privertė visus kalbėti apie dirbtinio apvaisinimo technologijas, netgi tautinius drabužius. Jo idėjos, pasiūlymai kaskart sukeldavo diskusijų audrą. Vienas naujausių – R. Karbauskis paragino valstybės ir savivaldybių įstaigas, įmones bei organizacijas atsisakyti pasenusios tradicijos Kalėdų ir Naujųjų metų proga siųsti popierinius sveikinimus.

Dar jis išmetė į eterį idėją kiekvienam šalies vaikui iki septynerių metų valstybės atkūrimo šimtmečio proga padovanoti po tautinį kostiumą. R. Karbauskis norėtų kitokio tautinio kostiumo, nei daugelis įsivaizduoja. Tai turėtų būti šiam laikmečiui skirtas drabužis. Politiko manymu, tokią viziją geriausiai galėtų įgyvendinti garsus drabužių dizaineris Juozas Statkevičius, naujausiai savo kolekcijai kaip tyčia pasirinkęs kaimo bei tautinius motyvus. Ir negalima sakyti, kad visi šaiposi iš šios idėjos. J. Statkevičius pareiškė mielai padėsiantis įgyvendinti sumanymą ir jau net aptarė tai su R. Karbauskiu.

Jaunimo garbinamas atlikėjas Marijonas Mikutavičius prisipažino palaikantis idėją padovanoti vaikams po tautinį kostiumą. Ir pats keletą nusipirktų, „jei J. Statkevičius žostkai neužlenks kainų“.

Pripažįsta esantis keistas

Kelias savaites trukusi saga apie pagalbinį apvaisinimą nuslopo, o R. Karbauskis nuo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimo atsitraukė. Kodėl? Gal suprato, kad per skubotas žingsnis? O gal pabijojo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija gali subyrėti nesutardama šiuo klausimu, kuris daugumai šalies žmonių apskritai nelabai įdomus?

Kol kas audra nurimo po R. Karbauskio pažado saugoti embrionus amžinai. Kaip pajuokavo aktualijas sekanti žinoma dailininkė Herta Matulionytė-Burbienė, „prisikels tie embrionai kartu su visais Paskutinio Teismo dieną. Jei Lietuva išnyks, po n metų bus galima tautą restore’inti (atgaivinti) iš atlikusių šaldytų embrionų“.

Šis žmogus negeria ne tik alkoholio. Sako niekada negėręs kavos, nes vaikystėje nepatiko tirpios kavos kvapas.

Vytėnuose gyvenantis R. Karbauskis slepia ir daugiau paslapčių. Jis nepasakoja daug apie antrąją žmoną, kuri su vaikais įsikūrusi Ispanijoje. Ir taip tik paskatina gandus apie savo santykius su simpatiška partijos nare. Save laiko tikru žemaičiu ir tvirtina, kad žemaičiai yra keisti žmonės. Bet šitas žemaitis ir daugeliui žemaičių labai keistas. Juk daugumai taip ir neaišku, ko iš tikrųjų jis siekia.

Vytėnuose gyvenantis (kaip pats teigė, Naisiuose jis nakvoja draugo kaimo turizmo sodyboje) R. Karbauskis slepia ir daugiau paslapčių. Jis nepasakoja daug apie antrąją žmoną, kuri su vaikais įsikūrusi Ispanijoje. Ir taip tik paskatina gandus apie savo santykius su simpatiška partijos nare. Save laiko tikru žemaičiu ir tvirtina, kad žemaičiai yra keisti žmonės. Bet šitas žemaitis ir daugeliui žemaičių labai keistas. Juk daugumai taip ir neaišku, ko iš tikrųjų jis siekia.

„Mano galvoje tiek minčių, kad, atrodytų, galva verda“, – kartą ištarė R. Karbauskis. Tuo visi jau spėjome įsitikinti. Tačiau už vieną idėją, jeigu pavyks ją įgyvendinti, šiam žmogui ilgai jausis dėkingi kauniečiai. Tai dviejų ministerijų perkėlimas į Kauną.

Neįtikėtinai populiarus meras

Kalbant apie šių metų įtakingiausius kauniečius, neįmanoma užmiršti miesto mero V. Matijošaičio. Kaip parodė spalį atlikta „Vilmorus“ apklausa, Lietuvoje Kauno merą palankiai vertina net 37 proc. respondentų, jį lenkia tik prezidentė D. Grybauskaitė ir R. Karbauskis.

Joks Lietuvos meras nėra pelnęs tiek simpatijų. Žinoma, žiūrint konkrečiau, reikia pažymėti, kad apklausti tik 1034 respondentai visoje šalyje, bet tai įprasta imtis, tiek užtenka reprezentatyviai apklausai.

Minėtos apklausos 383 respondentai (37 proc.) V. Matijošaitį vertino palankiai, 212 (20,5 proc.) – nepalankiai, o 439 (42,5 proc.) neturėjo nuomonės. Iš Kaune apklaustų 125 respondentų 90 (arba 72 proc.) merą vertino palankiai.

Pats meras, kalbėdamas su „Savaitraščiu Kaunui“, sakė nesureikšminąs šių apklausų. Gana savikritiškai jis kalbėjo ir duodamas interviu LRT žurnalistui. Paprašytas įvardyti jau padarytus darbus, jis sakė, kad „labiausiai patinka ne tai, kas padaryta, bet kiek daug projektų pradėta“. Paminėti kokį baigtą projektą turbūt nelabai ir pavyktų.

Susirūpino sveikata

Kauniečiams tikrai patiko tai, kad savivaldybės administracijoje sumažėjo darbuotojų, kad paveldo statusą turinčių pastatų savininkams finansiškai padedama suremontuoti fasadus, kad Laisvės alėja pagaliau rekonstruojama.

Jeigu mero bendrovė „Vičiūnai“ nugriaus „Respublikos“ viešbutį ir pastatys biurų pastatą toje vietoje, V. Matijošaičio populiarumas gali dar padidėti, nes daugelis nematys didelio skirtumo tarp mero ir savivaldybės darbo bei privataus verslo.

Mero veikla patenkinti kauniečiai tikriausiai norėtų jam palinkėti geros sveikatos ir kitais metais. Todėl darosi neramu, kad po apsilankymų ligoninėje dėl širdies problemų V. Matijošaitis ėmė juokauti ir mirties tema. Paklaustas, ar norėtų, kad baigiant kadenciją Laisvės alėja jau visa būtų rekonstruota, LRT.lt žurnalistui jis sakė: „Nesvarbu, ar būsiu baigęs kadenciją, ar nebaigęs jos, ar anksčiau baigsiu. Man svarbu, kad darbas būtų padarytas.“ Žurnalistas pasitikslino, ką reiškia pasakymas „anksčiau baigsiu“. „Gal numirsiu. Kiek čia trūko – gulėjau ligoninėje“, – pareiškė meras.

Pagaliau diskutuojama apie alkoholį

Trečias kaunietis, kuris šiemet diktavo temas viešojoje erdvėje, – naujas sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Jo pasiryžimas sumažinti alkoholio vartojimą ir sveikinamas, ir kritikuojamas. Idėja apie valstybinį alkoholio pardavimo monopolį sukėlė tikrą diskusiją audrą.

„Galima sutikti ar nesutikti, pritarti ar nepritarti, bet ar prieš porą metų galėjote įsivaizduoti, kad iš viso apie tai kalbėsimės? Ar galėjote įsivaizduoti, kad spręsime, kuris modelis – valstybės monopolio ar specializuotų parduotuvių – yra geresnis ir tinkamesnis Lietuvai? Kad nekvestionuosime poreikio atsisakyti alkoholio reklamos ir t. t.; jau vien šios diskusijos rodo labai svarbų kokybinį pokytį alkoholio kontrolės politikoje“, – tuomet savo „Facebook“ paskyroje rašė A.Veryga.

Į jo pasiūlymus greitai sureagavo gamintojų ir prekybininkų atstovai. Šie prabilo apie išaugsiančią kontrabandą ir naminės degtinės gamybą. Gėrimų pramonės aljansas netgi išplatino pranešimą, esą jau devintus metus lietuviai perka vis mažiau alkoholio. Paprastai pranešimai spaudai platinami, kai norima pasigirti gerėjančiais rezultatais, pasiekimais, o ne pranešti, kad kas nors sumažėjo, nepavyko, žlugo.

Anot A. Verygos, tabako ir alkoholio verslo atstovai gerai jaučiasi ir plėtoja veiklą tik jaunose demokratijose ar valstybėse, kuriose demokratija ir pilietinė visuomenė yra silpna. „Joms sustiprėjus, verslas keliauja ten, kur visuomenė bejėgė apsiginti nuo tarptautinių gigantų arba net nesupranta, kokią grėsmę kelia agresyvi rinkodara, alkoholiniai kompotai vaikams ir moterims“, – mano A. Veryga.
Seime jau pritarta Akcizų įstatymo pokyčiams: siekiama padidinti alkoholinių gėrimų akcizus ir pirmiausia toms grupėms gėrimų, kurių gamintojai, kaip sako A. Veryga, „daugelį metų sugebėdavo kažkokiais mistiniais būdais įtikinti politikus, kad gerti alų ir vyną (taip pat stiprų alų ar spirituotą vyną) yra geriau, nei gerti degtinę“. Kaip pažymi šis profesorius, žalą žmogui daro ne alkoholio rūšis, o etilo alkoholis, esantis gėrime.

Nuo kitų metų kovo dėl akcizų didinimo pusė litro alaus galėtų brangti apie 14 euro centų, vynas ir kiti fermentuoti gėrimai (iki 8,5 laipsnių stiprumo) – apie 21 euro centą, stipresnis nei 8,5 laipsnių vynas ir kiti fermentuoti gėrimai – apie 53 euro centus. Mažiausiai brangtų stiprieji gėrimai – apie 16 euro centų už pusę litro.

Kas norėtų ištremti A. Verygą?

Praeis kiek laiko, kol sužinosime, kaip šie pokyčiai paveiks alkoholio vartojimą ir ar A. Veryga taps antruoju Motiejumi Valančiumi. Pastarasis mokesčių nedidino, bet vien savo kalbomis atgrasė tautiečius nuo degtinės. Per kelerius metus dėl M. Valančiaus blaivybės draugijos veiklos vien Kauno gubernijoje degtinės gamyba sumažėjo aštuonis kartus. Draugijos buvo persekiojamos visus šešerius egzistavimo metus.

1864 m. blaivybės draugijas uždraudė Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas. Jo sprendimo priežastis aiški – mokesčiai už alkoholio gamybą ir realizaciją 1859–1863 m. sudarė apie 46 proc. viso carinės Rusijos iždo pajamų. M. Valančiaus veikla caro valdžiai buvo tokia kenksminga, kad jį buvo siūloma ištremti. Mūsų prekybininkai ir alkoholio gamintojai turbūt irgi mielai išlydėtų A. Verygą į ilgą kelionę nupirkę bilietą į vieną pusę.