aA
Kryžių kalnas, Trakų salos pilis, Vilniaus Šv. Onos bažnyčia, Kernavės piliakalniai, Aušros Vartų madonos paveikslas, Pažaislio ansamblis ir Orvidų sodyba – DELFI skaitytojai šiuos objektus bei kūrinius pavadino Lietuvos stebuklais. Lietuvos gamtos stebuklo vardą jie suteikė Kuršių nerijai, Nemuno kilpoms, Ignalinos ežerynui, Dviragio ežero salai su Salų miesteliu, Ąžuolyno parkui Kaune, Ūlos akiai ir Čepkelių raistui.
Vaizdas nuo Ladakalnio į Ignalinos ežerus
Vaizdas nuo Ladakalnio į Ignalinos ežerus
Pretendentus į Lietuvos stebuklus ir Lietuvos gamtos stebuklus siūlė DELFI skaitytojai. Vėliau jie balsuodami sprendė, kurie žmogaus rankų ir gamtos kūriniai yra labiausiai verti būti pavadinti stebuklais. Iš viso Lietuvos stebuklų rinkimuose savo nuomonę pareiškė 16 tūkst. 462 žmonės, o Lietuvos gamtos stebuklų rinkimuose – 15 tūkst. 608 žmonės.

Daugiausiai balsų Lietuvos stebuklų rinkimuose surinko Kryžių kalnas – netoli Šiaulių esantis Jurgaičių (Domantų) piliakalnis. Kryžiai ant kalno pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1850-aisiais, nors jų atsiradimas dažniausiai siejamas su 1831 m. sukilimo numalšinimu ir represijomis.

Čepkelių raistas
V.Monsevičiaus nuotr.

XX a. pr. ši vieta ėmė traukti vis didesnes tikinčiųjų minias – žmonės statydavo kryžius tikėdamiesi malonės, čia pradėtos rengti pamaldos. Sovietmečiu Kryžių kalnas buvo naikinamas, tačiau Atgimimo metais jo reikšmė vėl išaugo. Teigiama, kad ant kalno yra maždaug 60 tūkst. kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių ir paveikslų. 1993 m. kalną aplankė popiežius Jonas Paulius II. Kryžių kalnas įkūnija lietuvių kryždirbystės tradiciją, kurią UNESCO yra įtraukusi į Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.

Ūlos akis
© V.Balkūno nuotr.

Trakų salos pilis yra vienintelė vandens pilis Rytų Europoje. Ji stūkso vienoje iš daugelio Galvės ežero salų. Dar XIV a. pab. Kęstučio iniciatyva buvo pradėta statyti kaip tvirtovė, tačiau po Žalgirio mūšio neteko gynybinės reikšmės. Užpuolikams taip niekada ir neatiteko. Gotikinė pilis ir donžonas – gyvenamasis bokštas – tapo didžiojo kunigaikščio rezidencija, pokylių vieta. Čia 1430 m. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Vėliau pilis buvo naudojama kaip kalėjimas, o XVII a. pab. pradėjo irti. Archeologiniai tyrimai ir konservavimo darbai pilyje pradėti tik XX a. vid., o netrukus čia įsikūrė Trakų istorijos muziejus.

Vaizdas nuo Ladakalnio į Ignalinos ežerus
www.anp.lt nuotr.

Vilniaus Šv. Onos bažnyčia neretai vadinama architektūros stebuklu. Legenda pasakoja, esą imperatorius Napoleonas net norėjo ją pasidėti ant delno ir išsivežti į Paryžių. Mūrinė bažnyčia pranciškonų pastangomis buvo pastatyta XV a. pab. Sudėtingos architektūros, bet lengvas ir žaismingas pastatas, kuriam panaudotos 33 rūšių plytos, yra vėlyvosios gotikos šedevras, turintis nedaug sau lygių pasaulyje. Beveik nepakitusi bažnyčia (nors buvo griaunama ir naudojama kaip sandėlis) pasiekė mūsų dienas ir tapo vienu iš Vilniaus simbolių.

Kauno Ąžuolynas
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

Kernavės piliakalniai, UNESCO Pasaulio paveldo objektas, mena Lietuvos valstybės pradžią. Tai yra unikalus paskutinės Europoje pagoniškos valstybės miestietiškos civilizacijos pavyzdys, atspindintis pagoniškos bendruomenės virsmą krikščioniška. Į beveik 200 ha ploto Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritoriją patenka Pajautos slėnis, penki piliakalniai su senovės gyvenvietės bei kapinyno liekanomis, dalis viršutinės Neries terasos, kurioje išsidėsčiusi Kernavė. Piliakalnių Lietuvoje priskaičiuojama iki tūkstančio, tačiau niekur kitur nerasime penkių vienoje vietoje.

Nemuno kilpa ties Birštonu
Vaclovo Valužio nuotr.

Aušros Vartų madonos paveikslas yra bene vienintelis iš šio sąrašo, turintis oficialų stebuklo statusą. Jo paveikslas sulaukė 1927 m., kai madona buvo vainikuota popiežiaus Pijaus XI palaimintomis auksinėmis karūnomis. Tai – vienintelis iš penkių Lietuvoje esančių vainikuotų švč. Mergelės Marijos paveikslų, kuriame ji vaizduojama be kūdikio. Jis pripažintas religine ir istorine relikvija. Paveikslą ant ąžuolinių lentų skydo XVII a. pr. nutapė nežinomas dailininkas pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso sukurtą pavyzdį, veikiausiai remdamasis graverio Thomo de Leu raižiniu. Pagal Šiaurės Europos tapybos aliejumi technologiją sukurtas paveikslas vėliau ne sykį buvo perpieštas, pavyzdžiui, rankos – net aštuonis kartus.

Pažaislis
Pažaislio kultūros ir turizmo centro nuotr.

Pažaislio ansamblis laikomas vienu gražiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės Rytų Europoje. Jį sudaro Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia ir kamaldulių vienuolynas. Iš viršaus ansamblis su sodais primena kamaldulių herbą – iš vienos taurės geriančius 2 balandžius. Ansamblio statybą XVII-XVIII a. sandūroje finansavo LDK didysis kancleris Kristupas Žygimantas Pacas, norėjęs taip įamžinti mirusio sūnelio atminimą. 1812 m. vienuolyną nusiaubė Napoleono armija, netrukus Rusijos caro įsakymu jis buvo likviduotas, o turtas perduotas naujam stačiatikių vienuolynui. Per Pirmąjį pasaulinį karą vienuolyne buvo įkurdinta vokiečių kariuomenės ligoninė. Paskelbus nepriklausomybę, apleistas vienuolynas atiteko iš Čikagos atvykusioms Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. Sovietmečiu jo šeimininkai keitėsi kelis kartus, o 1992 m. pastatas grąžintas vienuolėms.

Saulėlydis, vakaras, dangus, fotografavimas
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Orvidų sodyba, esanti Gargždelės kaime Kretingos rajone, jau seniai pavirto akmenų muziejumi. Jį įkūrė Kazimieras Orvidas, daugelį metų, ypač melioracijos laikotarpiu, iš netolimų Salantų ir miestelio apylinkių kartu su sūnumis namo vežęs įdomesnių formų akmenis, medžius ir kūręs iš jų paminklus bei įvairias skulptūras. Šeimininkui mirus, muziejumi rūpinosi jo sūnus Kazimieras, vadintas Viliumi. Jis buvo vienuolis pranciškonas – brolis Gabrielius. V. Orvidas sodyboje priimdavo menininkus, intelektualus, maištaujančius paauglius, buvusius kalinius ir kitus, kurie dėl įvairių priežasčių nerado santarvės su savimi ir vietos visuomenėje. V. Orvidas mirė 1992-aisiais, sulaukęs vos keturiasdešimties metų. Lietuvių menininkas Jonas Mekas šią sodybą-muziejų yra pavadinęs vienu iš didžiausių XX a. kūrinių, naujuoju pasaulio stebuklu.

Lietuvos stebuklų rinkimų rezultatai

ObjektasBalsai
Kryžių kalnas3 562
Trakų salos pilis2 073
Vilniaus Šv. Onos bažnyčia1 448
Kernavės piliakalniai1 332
Aušros Vartų madonos paveikslas857
Pažaislio ansamblis776
Orvidų sodyba541
Anykščių bažnyčia459
Mingės (Minijos) kaimas390
Dionizo Poškos Baubliai385
Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia369
Rokiškio Šv. Mato evangelisto bažnyčia352
Lyduvėnų geležinkelio tiltas336
Vilniaus universiteto Centriniai rūmai334
Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčia328
Biržų pilis313
Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia309
V. Into akmenų muziejus306
Vilniaus TV bokštas240
Kauno pilis235
Salako Švč. Sopulingosios Marijos bažnyčia231
Vilniaus pilių teritorija219
Raganų kalnas209
Vilniaus Šv. Petro ir šv. Povilo bažnyčia204
Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia164
Pakruojo dvaro ansamblis151
Kauno tvirtovė141
Europos parkas103
Perkūno namas Kaune95
Nidos kopos
© K.Šatūno nuotr.

Aiškia Lietuvos gamtos stebuklų rinkimų lydere tapo Kuršių nerija. Kuršių marias nuo Baltijos jūros skiriantis pusiasalis yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Nerijos plotas yra maždaug 180 kv. km, 2,5 tūkst. ha užima smėlynai. Smėlio čia iš viso yra apie 2 kub. km. Nerija garsėja aukščiausia Šiaurės Europoje kopų grandine, kurią XIX a. vokiečių tyrinėtojas Alexanderis von Humboldtas pavadino Lietuvos Sachara. Pusiasalis pradėjo formuotis prieš 5 tūkst. metų iš vandens srovių sunešto ir vėjo perpustyto smėlio. XV-XVII a. iškirtus miškus pradėjusios judėti kopos palaidojo nemažai kaimų. Siekiant to išvengti, prieš 200 metų pradėtas formuoti apsauginis kopagūbris, sodinami miškai. Nerijos kraštovaizdį sudaro didysis kopagūbris, senosios parabolinės, pilkosios, pustomos Parnidžio ir Sklandytojų kopos, užpustyti senieji dirvožemiai, pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtiniai kompleksai, apsauginis pajūrio kopagūbris.

Orvidų sodybos skulptūros
tema.in.ua nuotr.

Nemuno kilpos – viena įdomiausių ir gražiausių Nemuno dalių, kur vandens tėkmė vingiuoja visomis pasaulio kryptimis tarp 20-40 m ar dar didesnio aukščio miškais apaugusių šlaitų. Didžiųjų Nemuno kilpų – Punios, Balbieriškio, Prienų ir Birštono – ilgis, jei plauktume vandeniu, sudaro maždaug 60 km, o tiesiu keliu – šešis kartus mažiau. Tokių erozinių atragių kaip čia (Nibrių, Kalvių, Birštono) analogų nėra nei kitur Nemuno, nei Nėries slėniuose. Itin vaizdingas yra upės slėnio vingis ties Balbieriškio geologine atodanga.

Kryžių kalnas
© Corbis

Ignalinos ežeryną sudaro 209 įvairaus dydžio ežerai, kurių bendras plotas – 11539 ha (penki yra didesni nei 500 ha ploto). Po Zarasų ir Molėtų rajonų šis kraštas yra ežeringiausias Lietuvoje, o Ginučių apylinkės – pačios ežeringiausios visoje šalyje. Ignalinos kraštas – tikras rojus vandens turistams. Įsėdus į valtį Pakaso arba Utenio ežeruose, taip ir neišlipus krantan galima pasiekti Baltijos jūrą. Bene įspūdingiausias vaizdas atsiveria nuo Ladakalnio – 175 m aukščio kalno, nuo kurio viršūnės saulėtą dieną matyti šeši ežerai.

Aušros vartai, Šv. Mergelė Marija
© D.Tunkūno nuotr.

Salų miestelis įsikūręs Dviragio ežero (Rokiškio r.) saloje ir su sausuma sujungtas tiltu bei pylimu su keliu. Gyvenvietė saloje pradėta statyta dar viduramžiais. Dabar čia stovi Šv. Kryžiaus bažnyčia, dvaras, parkas su maždaug 200 metų senumo tuopomis. Įstabiausiai miestelis atrodo iš paukščio skrydžio, mat sala savo forma atkartoja Lietuvos žemėlapio kontūrus.

Trakų pilis
© D.Tunkūno nuotr.

Ąžuolyno parkas Kaune yra Nemuno ir Neries santakoje kadaise augusios sengirės likučiai, didžiausias visoje Europoje miesto teritorijoje esantis ąžuolynas. 63 ha plote prieš keletą metų buvo rasta 513 rūšių aukštesniųjų augalų, iš jų 14 įrašyta į Raudonąją knygą, kaip ir pora čia gyvenančių paukščių rūšių. Prieš ketvirtį amžiaus čia augo per 1 tūkst. senųjų ąžuolų, kas aštuntas iš jų buvo gyvybingas. Ąžuolynas kadaise jungėsi su aplinkinėmis giriomis, bet XIV–XVI a. daugybė ąžuolų buvo iškirsta.

Šv.Onos bažnyčia, Vilnius
© Corbis

Ūlos akis – vienas garsiausių ir įspūdingiausių Lietuvos šaltinių, esantis Ūlos upės kairiojo kranto terasoje Varėnos rajone. 8 m nuo kranto nutolusi versmė yra lyg nedidelis ežerėlis, kurio duburio ilgis siekia 4,4 m, o plotis – 3,4 m. Ūlos akis yra iškilusi kelis metrus aukščiau upės lygio – vanduo tiesiog nerado lengvesnio kelio į upę. Šaltinio centre nuolat kunkuliuoja stiprios vandens srovės permaišomas smėlis. Sakoma, kad jo vanduo yra skaidrus it ašara, ir tikima, kad gali padėti įveikti įvairias ligas.

Salų miestelis Rokiškio rajone
Eugenijaus Stumbrio nuotr.

Čepkelių raistas, besidriekiantis Varėnos rajone, yra viena seniausių, unikaliausių ir žmogaus veiklos mažiausiai paliestų Lietuvos miško pelkių. Siekiant apsaugoti pelkę, mišku apaugusias žemynines kopas, reliktinius ežerus, natūralų hidrologinį pelkės režimą, retą gyvūniją ir augaliją, buvo įsteigtas Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas. Jo plotas viršija 11 tūkst. ha, kimininė aukštapelkė sudaro daugiau nei pusę jo. Rytuose susitelkę daugiau kaip 20 ežerėlių, pietuose prasideda žemapelkė su viksvynais, nendrynais ir karklynais. Vakaruose palei Musteikos upelį esama eglynų ir mišrių miškų. Pelkėje priskaičiuojama virš 80 salų ir salelių. Teritorija pasižymi išskirtine buveinių ir rūšių įvairove, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių gausa. Čia peri rezervato simboliu tapę kurtiniai, yra didžiausios Lietuvoje gervių peryklos.

Lietuvos gamtos stebuklų rinkimų rezultatai

ObjektasBalsai
Kuršių nerija5 840
Nemuno kilpos1 060
Ignalinos ežerynas1 030
Salų miestelis862
Ąžuolyno parkas Kaune779
Ūlos akis695
Čepkelių raistas641
Velnio duobė615
Karstinės įgriuvoы525
Merkio ir Nemuno santaka489
Žuvinto ežeras483
Barstyčių (Puokės) akmuo455
Svilės šaltiniai377
Pūčkorių atodanga368
Nemuno deltos regioninis parkas325
Šventoji ola293
Žalsvasis šaltinis277
Raigardo slėnis216
Vištyčio akmuo191
Gaidelio akmuo87
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vokiečių virusologas net nenujautė, kaip toli nuaidės jo žodžiai apie COVID-19: Kinija sureagavo iškart (26)

Vienas žinomiausių Vokietijos virusologų Alexanderis Kekulé negalėjo nujausti, kaip toli – net...

Kalėdiniai vakarėliai šiemet gali atsieiti brangiau: įmonės virtualioms šventėms negaili ir 20 tūkst. eurų (11)

Pandemija šiemet iš esmės pakeitė Lietuvos įmonių šventinių vakarėlių formatą. Visi gyvi...

Atkeliauja šaltesni orai, bus dar žvarbiau (5)

Sekmadienio dieną vyraus apniukę orai , tik rytiniuose rajonuose po pietų, vėliausiai –...

Jogintė Užusienytė | D+

Susipažino internete, greitai permiegojo ir dingo: psichoterapeutas įvardijo keturias tokio elgesio priežastis

Internetinės pažintys visame pasaulyje tapo vienu iš patogiausių būdų susirasti antrąją pusę....

Eksperimentas virtuvėje: išrinko skaniausius marinuotus agurkus, tačiau užrašas ant pakuotės nemaloniai nustebino (87)

Marinuotų agurkėlių pasirinkimas Lietuvos prekybos centruose – stulbinančiai gausus. Kokių tik...

Pandemija kiša koją vienos gerbiamiausių sričių atstovams: žmonės atsiduria aklavietėje ir gali netekti darbo

Portalo „Nature“ surengta apklausa atskleidė liūdnas konkretaus akademinės bendruomenės...

Dailius Dargis | D+

Holivudo monstro buvusios žmonos išpažintis: sužinojusi ką jis padarė, pražilau per naktį

Iki šiol nė vienam žurnalistui nepavyko išpešti nė žodžio iš Jurijaus Kadamovo artimųjų ar...

Sunkumai užgriuvo ir stambias įmones: darbuotojai išeina, o naujus rasti sudėtinga (403)

Panevėžyje nedarbas auga drastiškai. Per pastarąjį mėnesį bedarbių gretas papildė daugiau...

Po aistringos kovos projektą „Šok su žvaigžde“ paliko dar viena pora: lyderiai surinko vienodą skaičių komisijos balų (36)

Šeštadienio vakarą prie televizijos ekranų žiūrovus ir vėl pritraukė projektas „ Šok su...

Septyniolikmetės Emilijos mama papasakojo apie siaubą, kai dukra vos nemirė nuo COVID-19 ligos (485)

„Mano vaikui nutiko blogiausia, kas galėjo, bet laimei ji papuolė į geriausias rankas“, –...