aA
Tarp 15-24 m. lietuvių didelis materialinis nepriteklius paplitęs net labiau nei tarp pensininkų. Tokią situaciją rodo išankstiniai Eurostato duomenys. Specialistai atkreipia dėmesį, kad materialinio nepritekliaus rodiklis atspindi finansinę gyventojų padėtį ir jo nereikėtų painioti su skurdu, nes ši sąvoka kur kas platesnė ir liečia ne tik pinigų stygių.
Studentų pragyvenimas
© DELFI montažas

Eurostato duomenimis, didelį materialinį nepriteklių patiria net 13,2 proc. 15-24 m. lietuvių. Tuo tarpu pensinio amžiaus (65-74 m.) gyventojų padėtis kiek geresnė, tačiau labai nežymiai – iš jų didelį materialinį nepriteklių jaučia 12,9 proc.

Nedaug nuo šių dviejų grupių atsilieka ir trečioji – 50-64 m.: iš jų didelis materialinis nepriteklius kamuoja 12,2 proc. Mažiausiai ši problema paplitusi tarp 25-49 m. lietuvių, šioje grupėje didelio materialinio nepritekliaus lygis sudaro 8,8 proc.

Eurostato duomenimis, bendrai didelį materialinį nepriteklių jaučia 11,1 proc. šalies gyventojų, t.y. 1,3 proc. punkto mažiau nei 2017. Kaip skelbia Lietuvos Statistikos departamentas, didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 310 tūkst. gyventojų arba kas devintas lietuvis.

6 punktai, nusakantys materialinį nepriteklių

Kaip aiškinama Statistikos departamento puslapyje, dideliu materialiniu nepritekliumi laikoma tokia situacija, kai namų ūkis dėl pinigų trūkumo negali patenkinti bent keturių iš šešių konkrečiai nustatytų poreikių.

Materialinio nepritekliaus elementais laikomi 5 ekonominiai sunkumai ir vienas ilgalaikio naudojimo daiktas – automobilis, kurio šeima ar vienas gyvenantis asmuo negali įsigyti dėl prastos finansinės padėties.

Vertinant didelio nepritekliaus lygį šalyje ar skirtingose amžiaus grupėse atsižvelgiama į šiuos ekonominius sunkumus:

namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų;

namų ūkis neturi galimybės praleisti bent savaitės atostogų ne namuose;

namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto;

namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto;

namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai: 2017 m. – 260 EUR, 2018 m – 280 EUR) iš savo lėšų.

Taigi, jei jūs, pavyzdžiui, neturite pakankamai lėšų įsigyti nuosavam automobiliui, negalite sau leisti bent savaitę per metus atostogauti Druskininkuose, mėsą ar žuvį dėl neįkandamų kainų valgote tik du kartus per savaitę ir neturite atliekamų 280 eurų nenumatytoms išlaidoms – greičiausiai, esate žmogus, patiriantis didelį materialinį nepriteklių.

O jeigu esate tarp tų žmonių, kurie sau negali leisti, pavyzdžiui, vieno ar kelių iš šių šešių elementų, tuomet jaučiate materialinį nepriteklių, tačiau jis nėra didelis.

Kukuraitis: tai susiję su vaikų skurdu

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis mano, kad didelio materialinio nepritekliaus lygis tarp jaunų žmonių tiesiogiai susijęs su vaikų skurdu. Ministro įsitikinimu, šią situaciją turėtų padėti pataisyti vaiko pinigai.

„Šalia pensininkų ir neįgaliųjų, vaikų skurdas yra vienas didžiausių. Ir čia yra mūsų didžioji drama, nes tai mums užkoduoja tam tikrą skurdo patirtį visai kartai, kuri šiuo metu skursta. Dėl to vaiko pinigai yra tas sprendimas, kuris ženkliai leis sumažinti būtent tą nepriteklių, apie kurį jūs kalbate. Vaiko pinigai pasirodė būtent 2018 m., o čia duomenys yra 2018 m. tyrimo apie 2017 m. pajamas. Kitaip sakant, čia dar neatsispindi vaiko pinigai“, – DELFI teigė L. Kukuraitis.

Linas Kukuraitis
Linas Kukuraitis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Atkreipus dėmesį, kad didelį nepriteklių jaučiančių jaunuolių amžius svyruoja nuo 15 iki 24 m., L. Kukuraitis tikino, kad beveik visi iš šios amžiaus grupės pakliūva tarp gaunančiųjų vaiko pinigus.

DELFI primena, kad vaiko pinigai mokami visiems asmenims iki 18 m. Ši išmoka gali būti mokama ilgiau – iki 21 m. – tais atvejais, kai asmuo vis dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinėse mokyklose. Kitaip tariant, jeigu vaikas baigęs 10 klasių įstojo į profesinę mokyklą ir čia mokosi ne tik amato, bet kartu baigia ir 12 klasių, o mokslai užtrunka ilgiau nei įprastai, jam vaiko pinigai gali priklausyti iki 21 m.

Vaiko pinigai kaip universali išmoka visoms šeimoms pradėta mokėti 2018 m. Tuomet ji buvo 30 eurų už kiekvieną vaiką, 2019 m. pakilo iki 50 eurų. Šiuo metu siūloma vaiko pinigus pakelti iki 70 eurų, tam dar turi pritarti Seimas.

Kaip teigia L. Kukuraitis, įvairių sričių mokslininkai yra pastebėję, kad itin svarbu, jog vaikai nejaustų materialinio nepritekliaus pirmaisiais gyvenimo metais, nes vėliau iš jo išbristi esą itin sunku. Socialinės apsaugos ir darbo ministras įsitikinęs, kad būtent universali išmoka vaikams padės sumažinti jaunų, didelį materialinį nepriteklių patiriančių žmonių skaičių.

„Vaiko pinigai paėmė tas šeimas, kurios 2017 m. nepasinaudodavo NPD lengvata. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje buvo dirbantis su minimaliu mėnesiniu atlygiu (MMA) ir turėjo keletą vaikų, tai jau ta papildoma NPD lengvata nepasinaudodavo. Tuo tarpu vaiko pinigus, tuos 30 eurų, kurie buvo 2018 m., jie pradėjo gauti. Tai kažkiek sumažino jų skurdą, bet grynai pajamų lygyje. Nekalbant apie galimybių skurdą, paslaugų skurdą ir panašiai“, – teigė L. Kukuraitis.

Didelį materialinį nepriteklių Lietuvoje jaučia ne tik pensininkai: jaunų žmonių padėtis glumina
© DELFI / Tomas Vinickas

Prastą jaunimo finansinę padėtį lemia būsto nuoma

Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, 18 m. nesulaukę lietuviai nebūtinai sudaro pagrindinę didelį materialinį nepriteklių jaučiančių jaunų asmenų dalį. Vertindamas skirtingo amžiaus lietuvių finansinę padėtį departamentas renkasi kiek kitokius amžiaus rėmus, tad galima aiškiau pamatyti, kaip gyvena ta jaunų žmonių grupė, kuriai vaiko pinigai nebepriklauso ar priklauso retai.

Statistikos departamento duomenimis, didelį materialinį nepriteklių 2018 m. jautė 12,16 proc. 18-24 m. lietuvių ir 14,2 proc. 65 m. ir vyresnių gyventojų.

Kaip rodo duomenys, per metus tiek vienoje, tiek kitoje amžiaus grupėje jaučiančių tokius finansinius sunkumus sumažėjo: 2017 m. didelį nepriteklių jautė 13,5 proc. jaunų žmonių ir 16,2 proc. pensininkų.

Kaip teigia „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, tokią prastą jaunų žmonių finansinę padėtį lemia nuosavo būsto neturėjimas. Be to, nemažos dalies jaunuolių iki 24 m. pajamos dar būna labai mažos.

„Reikėtų pasižiūrėti, kaip skaičiuojamas tas sunkus materialinis nepriteklius – kai žmogus negali įpirkti keturių iš šešių pirmo būtinumo prekių arba paslaugų. Tas apibrėžimas labai gerai atskleidžia, kodėl būtent jaunimas susiduria su materialiniu nepritekliumi. Čia nėra taip, kad jie nori daugiau kažkokių ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tiesiog jaunimas, ypač tie, kurie jau studijuoja ir gyvena ne su tėvais, neturi nuosavo būsto ir dažnai neturi galimybių jo įsigyti. Aišku, neturi santaupų, neturi darbo pajamų arba dirba tik nepilną darbo dieną“, – teigia N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad būtent su finansine našta dėl būsto nuomos pensininkai dažniausiai nesusiduria, tuo tarpu jaunimas tam išleidžia kone džiausią gaunamų pajamų dalį.

„Vienas iš tų kriterijų, nusakančių, ar žmogus susiduria su dideliu materialiniu nepritekliumi, yra būtent gebėjimas išsinuomoti būstą. Beveik visi, jeigu ne visi, vyresnio amžiaus žmonės turi nuosavą būstą, neturi jokių finansinių įsipareigojimų, jiems nereikia nuomotis būsto. Su šia problema jie nesusiduria. Priešingai jaunimas – turbūt beveik visi turi šią problemą. Tai yra, jiems reikia nuomotis, jie jo neturi ir tai yra didelės išlaidos asmeniniame jaunimo biudžete“, – pastebi N. Mačiulis.

Nepriteklių jaučiančių jaunuolių daugėjo

Įdomu tai, kad jaučiančiųjų materialinį, tačiau ne didelį nepriteklių padaugėjo jaunimo (18-24 m.) kategorijoje: 2017 m. tokių žmonių buvo 24,2 proc., o 2018 m. – 25,6 proc. Tuo tarpu panašius sunkumus jaučiančių pensininkų (65 m. ir vyresnių) sumažėjo: 2017 m. jų buvo 36,2 proc., o 2018 m. šis skaičius krito daugiau nei 5 proc. ir siekė 30,9 proc.

„Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – 25–49 m. amžiaus asmenys. Materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2017 m., skirtingose amžiaus grupėse keitėsi nevienodai: 18–24 m. ir 50–64 m. amžiaus grupėse – padidėjo, kitose – sumažėjo“, – rašoma Statistikos departamento internetiniame puslapyje.

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, ekonomisto Romo Lazutkos tokia prasta jaunų žmonių finansinė padėtis nestebina. Jis atkreipia dėmesį, kad šioje apklausoje dalyvaujantys ir su tėvais gyvenantys asmenys nėra vertinami kaip atskiri namų ūkiai. Tai reiškia, kad tiek namų ūkio amžius, tiek finansinės galimybės vertinamos pagal daugiausiai šeimoje uždirbantį asmenį, kuriuo gali būti, pavyzdžiui, mama ar tėtis.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Tarkime, studentas gyvena su tėvais, tai paprastai namų ūkio galva, pagal kurį nustatoma, kokio amžiaus yra namų ūkis, yra tas, kuris daugiau uždirba. Sakykime, yra 50 m. tėvas, motina, dukra ir sūnus po 25 m., tai jie patenka į tą grafą, kurių amžius yra 50 m.

Jeigu studentas gyvena atskirai nuo tėvų, bet yra atvažiavęs studijuoti, laikoma, kad jis dar tėvų ūkio narys. Bet jeigu jis gyvena atskirai poroje, laikoma, kad tai yra atskiras namų ūkis. Gali būti, kad jie abu studijuoja, užsidirba kažkiek papildomai, arba ne, arba yra remiami tėvų, bet jų pajamos yra mažos“, – metodiką aiškina R. Lazutka.

Profesorius sutinka, kad jeigu jauni žmonės nuomojasi butą Vilniuje, tai kitoms reikmėms lieka mažai: „Tie, kurie patenka jauni, gyvena atskirai ir pagal namų ūkio galvą, pagrindinį žmogų, jie patenka į tą jaunų ūkių grupę. Jeigu jauni žmonės gyvena atskirai, ypač tokio amžiaus, dažnai yra arba studentai, arba provincijoje tik pradėję dirbti už minimalias algas.

Turint tai galvoje, nenuostabu, nes dauguma tokio amžiaus jaunimo dar gyvena su tėvais ir jų padėtis netūrėtų būti tokia sunki.“

Didelį materialinį nepriteklių Lietuvoje jaučia ne tik pensininkai: jaunų žmonių padėtis glumina
© DELFI / Erikas Skardžius

Didžiausia dalis neturi lėšų nenumatytoms išlaidoms ir atostogoms

Remiantis statistika, didžiausia dalis nepriteklių jaučiančių lietuvių nepajėgtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (48,8 proc.) ir neturi galimybės bent savaitės atostogų praleisti ne namuose (40,7 proc.).

Su kitais nepritekliais susiduriančių gyventojų dalis mažesnė: pakankamai šildytis būsto 2018 m. negalėjo 28 proc., kas antrą dieną valgyti žuvies, mėsos ar lygiaverčio vegetariško maisto galimybių neturėjo 14,5 proc., dėl pinigų trūkumo vėlavo sumokėti už nuomą, komunalines paslaugas, būsto ar kitas paskolas 10,3 proc., o įsigyti automobilio nepajėgė 8,5 proc. lietuvių.

Kaip teigia profesorius R. Lazutka, dažniausiai savo pajamų piką Lietuvoje žmonės pasiekia tarp 30-40 m., tai rodo ir statistika – tarp 25-49 m. lietuvių jaučiančiųjų didelį materialinį nepriteklių buvo mažiausiai.

„Kiti duomenys rodo, kad pas mus maždaug 30-40 m. pajamos yra didžiausios, kai kitose šalyse didžiausios pajamos būna priešpensinio amžiaus žmonių, nes jie padaro karjerą. Kadangi Lietuvoje buvo tas didžiulis virsmas, kai sovietmečiu griuvo įmonės, tai kokie nors inžinieriai neteko darbų, neprisitaikė, o atsirado daug naujų profesijų ir darbo vietų, kurios tinka labai jauniems žmonėms. Mūsų keturiasdešimtmečiai paprastai išsiskiria tuo, kad jų pajamos kaip tik yra labai didelės“, – dėmesį atkreipė R. Lazutka.

Didelį materialinį nepriteklių Lietuvoje jaučia ne tik pensininkai: jaunų žmonių padėtis glumina
© DELFI / Kiril Čachovskij

Paklaustas, ar pagal turimus duomenis teisinga sakyti, kad jaunų žmonių finansinė padėtis Lietuvoje tokia pati sudėtinga kaip ir pensininkų, profesorius tikino, kad gyventojams būtų geriausia, jei jų pajamos augtų nuosekliai ir būtų stabilios.

„Kaip ir nuo lyties neturi priklausyti, taip ir dėl amžiaus neturi būti diskriminacijos. Yra laikoma, kad asmeniškai kiekvienam žmogui yra geriau, racionaliau ir naudingiau neturėti pertekliaus metų ir bado metų. Kaip ūkyje – derlingų ir nederlingų metų. Turėtų būti išsilyginimas, kad nuo jaunystės žmogus gyvena ir, tarkime, brandžiame amžiuje grąžina paskolas, kurias pasiėmė butui. Tuomet dalis pajamų lieka jam, o dalį jis kaupia senatvei. Tada dėl paskolų jis daugiau vartoj jaunystėje ir taupymo dėka jis daugiau vartoja senatvėje. Racionaliausia yra taip išlyginti, bet tos sistemos taip neveikia“, – sakė R. Lazutka.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
4.0000

Top naujienos

Mačiulis: mes gyvename labai nenormaliais laikais (167)

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kalbėdamas konferencijoje teigė, kad...

Vilniuje pusiausvyros netekęs pėsčiasis atsidūrė gatvėje ir buvo mirtinai partrenktas (31)

Šeštadienio vakarą Vilniuje žuvo pėsčiasis . Nelaimė įvyko pačioje Laisvės pr. pradžioje....

Intymias nuotraukas Feisbuke viešinanti Verygos sekretorė: gyvenam laisvoje Lietuvoje (923)

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sekretorė kaitina internautų kraują, praneša...

Anykščiai išbandė Lietuvoje neregėtą naujovę: kalėdinę eglutę pastatė tiesiog ant vandens (37)

Šeštadienį vakare Anykščiuose sužibo kalėdinė eglutė. Tiesa, ji pastatyta netradicinėje...

Mitais ir baimėmis apipintas vėžys: gydytojai atsakė į 10 pagrindinių klausimų (15)

Nors atrodo, kad apie vėžį žinome labai daug, gydytojams vis dar neretai tenka susidurti su...

Žolininkė atsakė į visiems rūpimą klausimą – ar galima arbatą užplikyti antrą kartą? (22)

Alfo Ivanausko šeštadienio laidos „Alfas live“ viešnia – buvusi floristė, o dabar žolelių...

Sostinėje, perėjoje, du pėsčiuosius partrenkęs vairuotojas pabėgo (11)

Gruodžio 7-osios vakarą, apie 22.10 val., policijai pranešta, kad Vilniuje, Olandų g.,...

Išdalinti Europos kino apdovanojimai: triumfavo „Favoritė“

Berlyne vykusioje Europos kino apdovanojimų ceremonijoje, kurios viena iš vedėjų buvo lietuvė...

„Šok su žvaigžde“ projektas ištarė „sudie“ didžiulį žiūrovų palaikymą turėjusiai porai (45)

Artėjant „Šok su žvaigžde“ finalui šokių parketas lydėsi nuo karščio ir įtampos. Šį...