„Tolesnė pensijų sistemos reforma turėtų ir toliau stebėti bei keisti galimą atskirų socialinių išmokų dubliavimą bei antros pakopos pensijų administravimą. Pokyčius būtina daryti, nes šiuo metu administratorius, kuris tvarko iš „Sodros“ žmonių pervestas lėšas į antros pakopos pensijų fondus, deja, atrodo, kad uždirba daugiau nei krizės metu“, – ketvirtadienį po tradicinio posėdžio su Vyriausybe sakė šalies vadovė.

DELFI primena, kad Seimas yra patvirtinęs pensijų sistemos pertvarkos gaires, tačiau nuo šių metų įsigaliojo tik įstatymas, numatantis pensinio amžiaus ilginimą iki 65-erių metų.

Dėl kitų pasiūlymų, taip pat ir antrosios pakopos pensijų sistemos pertvarkos Seimas dar sykį planuoja tartis pavasarį, nors to nepavyko padaryti per visus praėjusius metus.

Dalis Seimo narių ir valdančiosios daugumos siūlė nuo šių metų visai stabdyti „Sodros“ pervedimus į privačius pensijų fondus, tačiau pasipriešinus liberalams, sutarta, kad pervedimai mažės nuo 2 proc. iki 1,5 proc.

Nuo 2012 m. kiekvienais metais moterims prie pensinio amžiaus prisidės keturi mėnesiai, o vyrams – du. Tokiais tempais pensinis amžius ilgės iki 2026 m., kol pasieks 65-erius metus.
Šiuo metu Lietuvoje moterys į pensiją išeina 60 metų, o vyrai – 62,5 metų.

Nuo Naujųjų metų taip pat įsigalioja tvarka, pagal kurią finansinė parama priklausys nuo šeimos narių skaičiaus, o bedarbiai bus skatinami aktyviau ieškotis darbo.

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis nepasiturintis žmogus gaus 100 proc. (350 Lt) valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą, o esant daugiau šeimos narių parama bus diferencijuojama. Šeimoje esant antram remiamam asmeniui, jam būtų mokama 80 proc., o trečiam ir kiekvienam paskesniam – 70 proc. valstybės remiamų pajamų dydžio išmoka.

Šiuo metu kiekvienas remiamas šeimos narys iš valstybės gauna 90 proc. (315 Lt) valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpą.

Tačiau susiradusiems darbą pašalpa būtų dar mokama pašalpa, o ilgalaikiams bedarbiams ji mažėtų.