"Mūsų Konstitucija nepalaiko šio pasiūlymo (...) Negaliu eiti prieš Konstituciją", - žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė po susitikimo su Norvegijos premjeru.
"Nesu nusiteikusi prieš jokią etninę mažumą, bet visi yra Lietuvos piliečiai. Visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo tautybės, yra lygūs prieš mūsų Konstituciją", - sakė D.Grybauskaitė.
Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad "asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba", nes "kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas". Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai nurodė, jog "asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba".
2010 metų balandį Lietuvos Seimas atmetė konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant.
Pernai darbą pradėjusi centro-kairės Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo "išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus", atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.
Ties šiais klausimais dirbo kelios darbo grupės, bet atitinkami teisės aktų projektai iki šiol nepasiekė Vyriausybės.
Lietuvos lenkų politikai ne vienus metus siekia, kad dokumentuose asmenvardžius būtų galima rašyti naudojant ne vien lietuviškas raides, tokias kaip w, q, x. Valdžios atstovai sako, kad toks žingsnis būtų svarbus ir santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.
D. Grybauskaitės susitikimas su Norvegijos premjeru: