Pasak Prezidentūros pranešimo, D.Grybauskaitė ES paramos skirstymo septyneriems ateities metams klausimus aptarė su Latvijos, Estijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos (vadinamojo NB6) vadovais.
„Priklausome tam pačiam regionui. Mus vienija bendras tikslas - mūsų šalių žmonių gerovė. Daugiametė ES parama yra labai svarbi spartesniam ekonomikos augimui ir mūsų žmonių ateičiai. Turime siekti kaip galima teisingesnio, sanglaudos tikslus atitinkančio ir atotrūkį tarp stipriausių bei silpnesnių Europos regionų mažinančio ES biudžeto paskirstymo", - sakė prezidentė.
Derybose dėl 2014-2020 metų ES biudžeto D.Grybauskaitė derasi dėl beveik 40 milijardų litų finansinės paramos Lietuvai, panašios kaip gauta 2007-2013 metais.
Lietuva, Latvija ir Estija laikosi bendros pozicijos dėl ES žemės ūkio ir struktūrinės paramos. Visos trys valstybės kartu siekia, kad tiesioginės išmokos jų ūkininkams greičiau artėtų prie ES vidurkio ir Baltijos šalims nebūtų taikomi griežti struktūrinėms paramos apribojimai.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad regiono energetinio savarankiškumo užtikrinimui yra ypač aktuali Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Tai naujas finansinis instrumentas, kurio nebuvo ankstesniame, 2007 - 2013 metų ES biudžete.
Pasak valstybės vadovės, Lietuva derybose sieks, kad naujajame biudžete strateginiams Lietuvos ir viso regiono energetinių jungčių projektams būtų užtikrinta pakankama finansinė parama. Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimas, prezidentės teigimu, yra visos ES politinis tikslas.
Skirstant ES paramą, D.Grybauskaitės manymu, būtina objektyviai įvertinti kiekvienos ES narės specifiką, ekonominės krizės poveikį, šalies pastangas tvarkant finansus, gebėjimus įsisavinti paramą ir tinkamai suderinti visų 27 valstybių interesus.
ES viršūnių susitikimas, kuriame bus ieškoma kompromiso dėl trilijono eurų biudžeto, prasidės oficialia vakariene ketvirtadienio vakarą. Jose Hermanas van Rompuy turėtų pateikti naują biudžeto projektą.
Aštuonios daugiausiai į bendrą iždą įnešančios šalys - Austrija, Didžioji Britanija, Danija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Nyderlandai ir Švedija - susivienijo, reikalaudamos mažinti išlaidas, nors jos toli gražu neturi vieningos nuomonės, ko ir kiek reikėtų atsisakyti.
Kitoje barikadų pusėje - 15 valstybių, gaunančių lėšų, daugiausiai iš sanglaudos fondų, kurios turi padėti skurdesniems regionams pasivyti turtingesnius. Ši eilutė ES biudžete yra didžiausia po Bendrosios žemės ūkio politikos.
Šiuo metu iš ES gaunamos lėšos sudaro apie ketvirtį metų Lietuvos biudžeto.