„Bėda iš tiesų yra visų: kai prasideda kariniai veiksmai, kai prasideda įtampos ir kai viena ar kita šalis pradeda elgtis agresyviai kitos šalies, kaimynės, atžvilgiu – tai yra bėda. Ir aišku, kad jeigu viena šalis jaučiasi nesaugiai ir mėgina tą savo nesaugumą išpilti per savo agresijos padidėjimą, per teritorijos aneksavimą, per karus, be jokios abejonės – tai bėda visiems. Ir kaimynas alkanas ir piktas be abejo yra blogai, todėl bet kokie sunkumai, kurie prasideda pas mūsų kaimynus – ir ne tiktai Rusijoje, Baltarusijoje – tai neramina. Ir tikrai niekas nelinki blogo mūsų kaimynams ir toms šalims, bet Europa ir mes esame pasirengę visada palikti duris atviras dialogui. Bet dialogas galimas tik tada, kai agresija baigsis ir kai Ukraina atstatys savo teritorinį vientisumą“, – per specialiai LNK duotą interviu kalbėjo D.Grybauskaitė.
Paklausta, kaip regi Ukrainos ateitį, prezidentė sakė, kad šią šalį dabar svarbu pradėti kurti iš naujo ir orientuoti į Vakarus, o Europos Sąjungai – jai padėti tai padaryti.
„Pati Ukraina apsisprendė būtent savo žmonių balsavimu gatvėse – būtent Ukrainos žmonės pasuko šalį į Vakarus, Vyriausybė tą mėgina daryti, bet tai yra ilgas, skausmingas ir labai sudėtingas kelias. Bet Europos Sąjunga ir mes, Lietuva, esame pasirengę šiai tautai padėti, nes šiandieną Ukraina kovoja ne tik už save ir ne tik už savo teritorinį vientisumą, ne tik už savo laisvę, bet už visos Europos laisvę – už mūsų taip pat. Todėl yra daug pigiau ir mums naudingiau padėti Ukrainai dabar negu vėliau tai daryti galbūt net ir savo šalies teritorijoje“, – sakė Lietuvos prezidentė.
DELFI skelbė, kad Ukrainos ir prorusiškų separatistų lyderiai penktadienį bandė gaivinti taikos derybas, kurios įstrigo vos po vieno rato, dėl didelių nesutarimų klausimu, kaip užbaigti aštuonis mėnesius trunkantį separatistinį karą.
Po trečiadienio įtempto susitikimo Minske, kuriame tarpininkavo Europos ir Rusijos pasiuntiniai, penktadienį turėjo būti surengtas galutinis susitikimas ir pasirašytas visapusiškas taikos susitarimas.
Tačiau trečiadienio susitikimas po daugiau kaip penkių valandų nutrūko pasiekus sutarimą tik dėl vieno iš keturių, mažiausiai nesutarimų keliančio punkto: apsikeitimo kaliniais, kuris apims 225 partizanus ir 150 Ukrainos karių.
Rusijos sankcijos Lietuvos ekonomikos rimtai nepaveikė
D. Grybauskaitė teigė, kad Rusijos pritaikytos sankcijos Lietuvos ekonomikos nepaveikė, tačiau paminėjo, kad išorinės grėsmės Lietuvai išliks ir kitais metais.
„Sankcijos, kurios buvo pritaikytos iš Rusijos pusės mums, Europos Sąjungai, kol kas rimtai mūsų ekonomikos nepaveikė ir nepaveiks, mūsų verslas jau praktiškai sugebėjo prisitaikyti prie naujų iššūkų ir mūsų centrinis bankas prognozuoja, kad 2015 metais ekonomika augs apie 3,1 procento, o tai yra labai nemažai, turint galvoje, kad Vakarų Europos ekonomikos ir urozonos ekonomika yra gerokai lėtėjanti“, – kalbėjo prezidentė.
Ji tvirtino, kad euras kitais metais padidins pasitikėjimą Lietuva, o vieninteliai pavojai gali kilti ne iš vidaus, bet iš išorės veiksnių.
„Esu įsitikinusi, kad pasitikėjimas Lietuva didės ir dėl euro įvedimo. Mažiau mums kainuos ir skolinimasis, ir investicijos ateis. Taigi, aš matau kol kas vidinių priežasčių prasme tik pozityvą: energetinis mūsų kabelis su Švedija, elektros tiltas, taip pat kitų metų pabaigoje turi būti užbaigtas. Taigi, mes ir toliau tęiame savo valstybės stiprinimą, klojame ir toliau stabilaus augimo pamatus ir tai tikrai yra gera tendencija. Be jokios abejonės, išorinių grėsmių faktoriai išlieka, bet mes žinome, maždaug nujaučiame, ko tikėtis ir tam ruošiamės“, – sakė D.Grybauskaitė.