Pristatydama A. Butkevičių, prezidentė pirmiausiai prisiminė, kad dar būdama finansų ministre su juo dirbo.
„Neabejoju, kad šio politiko patirtis bus naudinga užtikrinant ekonominį ir finansinį šalies stabilumą“, - sakė D. Grybauskaitė.
Balsavimas dėl teisiamųjų neliečiamybės – pirmas išbandymas
Tačiau komplimentų buvo nedaug. Prezidentė iškart perėjo prie pasisakymo apie Darbo partiją.
„Socialdemokratų ir partijos lyderio pasirinkimas – skaidri ir atsakinga politika ar susitapatinimas su teisiamųjų suole sėdinčia partija – bus lemtingas visiems. Pirmas išbandymas – jau netrukus: balsavimas dėl neliečiamybės panaikinimo“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Būtent balsavimą dėl „darbiečių“ lyderių imuniteto bei kandidatūrų į ministrus pateikimą šalies vadovė akcentavo kaip kertinius koalicijos su Darbo partija formavimo momentus.
„Politinė priedanga teisiamai partijai ir jos atstovams įkaitais paverstų ne tik pačius socialdemokratus, bet ir visą valstybę. Todėl tikiuosi, kad A. Butkevičiui užteks principingumo, asmeninių ir dalykinių savybių teikti į ministrus tokius asmenis, kurie nekelia nei moralinių, nei profesinių abejonių“, - taip D. Grybauskaitė pabaigė savo kreipimąsį į Seimą, paragindama palaikyti A. Butkevičiaus kandidatūrą.
A.Butkevičius negailėjo kritikos buvusiai valdžiai
Po prezidentės teikimo A. Butkevičius gavo progą pasakyti savo žodį. Politikas nubrėžė būsimos veiklos gaires bei ypač pabrėžė skirtumus nuo buvusių valdančiųjų konservatorių ir liberalų. Savo kalboje A. Butkevičius citavo Amerikos prezidentą Abraomą Lincolną bei a.a. Lietuvos prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovę Christine Lagar.
Jis teigė galįs pažadėti, kad valdant centro kairės koalicijai revoliucijų nebus ir bus atsisakyta požiūrio, kad viskas, kas pradėta buvusios valdžios, yra blogai.
„Norėčiau pasakyti aiškiai, arba, kaip dabar įprasta sakyti, „pasiųsti žinią“ visoms visuomenės grupėms, pirmiausia, žinoma, darbo žmonėms, verslininkams, investuotojams, taip pat valstybės tarnautojams, visiems mūsų piliečiams – jokių revoliucijų nebus. Bus rimtas atsakingas darbas analizuojant, inventorizuojant vykdomus projektus, vertinant jų perspektyvas tęstinumo požiūriu“, - kalbėjo A. Butkevičius.
Politikas negailėjo kritikos konservatoriams, kad Seimui pateiktame 2013 m. biudžete nematyti papildomų biudžeto įplaukų, nenumatyta didesnių asignavimų toms sritims, kurioms labiausiai reikia lėšų, nepateiktos ekonomikos skatinimo priemonės.
„Esminis mūsų naujosios ir valdžios vairą perdavusios Vyriausybės politikos skirtumas tas, kad mes visą dėmesį sutelksime ne į biudžeto ir kitų nacionalinių fondų išlaidų mažinimą, bet į ekonomikos atsigavimo generuojamą pajamų didinimą“, - sakė A. Butkevičius.
Užsienio politikoje siūlo atsisakyti baubų
Politikas išvardijo prioritetus: pramonės skatinimas per mokesčius, investicijų pritraukimas bei „rudo lauko“ investicijų skatinimas (tai yra apleistų gamyklų infrastruktūros panaudojimas), parama elektros jungtims su Švedija, Lenkija, parama konservatorių sukurtai Baltijos šalių elektros rinkai bei pradėtam suskystintų gamtinių dujų terminalui, šilumos ūkio pertvarka.
„Buvusi valdžia nepadarė jokių sisteminių žingsnių, kad būtų palengvinta ši našta Lietuvos žmonėms. Mes jau nuo kitų metų pavasario pradėsime realius daugiabučių renovacijos darbus, kurie kartu su šilumos ūkio optimizavimu taps nacionalinės energinio efektyvumo didinimo programos dalimi“, - kalbėjo socialdemokratas.
Tarp prioritetų A. Butkevičius vardijo ir biokuro plėtrą, pagrįstų mokesčių lengvatų įvedimą, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimą, jaunimo nedarbą, darbuotojų perkvalifikavimą arba kvalifikavimą, efektyvų valstybės valdymą.
Konservatorius ir liberalus socialdemokratų lyderis apkaltino palikus daug problemų – nedarbą, emigraciją bei šešėlinę ekonomiką, nors emigracija buvo itin stipri ir socialdemokratų valdymo lakais, o Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ėmėsi pažaboti šešėlinę ekonomiką turguose įvesdama kasos aparatus.
Užsienio politikos srityje A. Butkevičius siūlė atsisakyti senų dogmų ir baubų bei užsienio politiką vertinti pagal naudą Lietuvai.
„Buvusi valdžia nerodė didelio entuziazmo įgyvendinant šiuos prioritetus. Manau, kad atėjo laikas atsikratyti senųjų dogmų ir baubų, ir vertinti užsienio politiką, pagal naudą Lietuvai. Tikroji vertybinė užsienio politikos orientacija – Lietuvos žmonių interesų gynimas“, - teigė socialdemokratas.
Dirbo finansų ir susisiekimo ministru
Po rinkimų valdančią koalicija ėmėsi formuoti socialdemokratai, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šios partijos susitarė, kad premjero postas turi atitekti daugiausia vietų Seime iškovojusiai Lietuvos socialdemokratų partijai bei jos lyderiui A. Butkevičiui.
54-erių metų amžiaus sulaukęs politikas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) yra įgijęs inžinieriaus ekonomisto specialybę, Vilniaus universitete įgijo finansų vadybos magistro laipsnį. Politikas taip pat yra apsigynęs ekonomikos mokslų daktaro laipsnį.
Savo biografijoje A. Butkevičius skelbia, jog moka anglų ir rusų kalbas, nepriklausomybės pradžioje dirbo Vilkaviškio savivaldybės taryboje, nuo 1996 m. yra renkamas į Seimą. Prie pomėgių A. Butkevičius nurodo sportą ir knygas.
2004-2005 m. A. Butkevičius ėjo finansų ministro pareigas Algirdo Mykolo Brazausko Vyriausybėje, šias pareigas perėmė iš buvusios finansų ministrės, dabartinės prezidentės D. Grybauskaitės. 2006-2008 m. dirbo susisiekimo ministru.
2005 m. A. Butkevičius atsistatydino iš finansų ministro pareigų, nes koalicinė taryba nepritarė jo mokesčių reformai, tačiau neoficialiai kalbėta, kad ministras pasitraukė dėl nesutarimų su Darbo partijos pirmininku ir tuometiniu ūkio ministru Viktoru Uspaskichu.
Prezidentė penktadienį, kai darbą pradėjo naujasis Seimas, priėmė konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimus ir pavedė jai laikinai eiti pareigas, kol bus sudarytas naujas kabinetas.
Konstitucija numato, jog tuomet prezidentas per 15 dienų pateikia Seimui svarstyti naujo premjero kandidatūrą.
Gavęs D. Grybauskaitės teikimą, Seimas artimiausiame posėdyje turi suteikti galimybę prezidentui pristatyti pretendentą. A. Butkevičius taip pat galės prisistatyti parlamentarams ir atsakyti į jų klausimus. Po to ministro pirmininko kandidatūrą ne ilgiau kaip dvi dienas svarstys Seimo frakcijos.
Ne vėliau kaip per savaitę nuo kandidatūros pristatymo turės būti surengtas kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti. Balsavimas dėl premjero yra viešas, kandidatūrai pritarti pakanka paprastos balsų daugumos.
Premjeras ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikti svarstyti jos programą. Per kitas 15 dienų Seimas turės posėdyje apsvarstyti Vyriausybės programą ir apsispręsti, ar jai pritarti.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių parlamentarų balsų dauguma pritaria jos programai, o ministrai duoda priesaiką. Ministrus premjero teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.