Kaip kaimynės iš Rytų manipuliuoja mūsų informacine erdve, ko siekiama kalbomis apie esą baltarusių sukurtą LDK, paaiškino Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius pulkininkas Saulius Guzevičius.

S. Guzevičius trečiadienį skaitė pranešimą Seime. Čia bendrą posėdį dėl visuomenės informavimo informacinio saugumo kontekste surengė Švietimo, mokslo ir kultūros, Informacinės visuomenės plėtros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai.

S. Guzevičius pristatė įžvalgas, kaip kinta informacinė erdvė. Stebėdami Rytinių kaimynų vykdomus konfliktus ir NATO šalių misijas kariškiai konstatuoja, kad mūšio laikas sparčiai transformuojasi – nepaprastai svarbia tapo informacinė erdvė.

Okupavo nieko nenužudydami

Saulius Guzevičius
Pasak S. Guzevičiaus, pradedant Krymo okupaciją, niekas nebuvo nužudytas: paskelbta dezinformacija apie grėsmę rusų tautybės žmonėms. Tokio preteksto užteko specialiai operacijai pradėti. Palyginimui II pasaulinio karo metais vokiečiai įvykdė provokaciją pasienyje su Lenkija – atvežė kalinius, juos perrengė pasieniečių uniformomis, juos sušaudė ir dėl to apkaltino Lenkiją.

Pulkininko teigimu, kad būtų sėkmingai atliekamos kariuomenės pareigos, reikalinga visuomenės parama: rezervas, visuomenės supratimas ir tinkamas finansavimas. Kad minėta parama būtų gaunama, reikia palankios informacinės erdvės.

„Tačiau mūsų informacinėje erdvėje matome šiek tiek kitokią situaciją: dažnai mūsų visuomenė gauna netikslią informaciją, dažnai ja bandoma manipuliuoti ir tai, deja, vyksta iš mūsų kaimyninių šalių Rytuose“, – kalbėjo S. Guzevičius.

Analitikų vertinimu, pastaraisiais metais Rusijos kariuomenė smarkiai ir gana sėkmingai transformavosi. Tai vyko po Gruzijos karo. Buvęs „Specnazas“, kuris ne visada veikdavo pakankamai sėkmingai, buvo transformuotas į Specialiųjų operacijų pajėgas. „Tai mes akivaizdžiai pamatėme Krymo okupacijos metu. Praktiškai Krymas buvo prarastas per keliolika valandų – per 16-18 valandų nuo operacijos pradžios visi ten esantys ukrainiečių daliniai buvo užblokuoti, sukaustyti ir nebegalėjo veikti. Iš tiesų karo greitis didėja nepaprastai“, – aiškino pulkininkas.

Štai Čečėnijos karas truko mėnesius ir metus, Gruzijos karas vyko dienomis, o Krymo okupacija įvyko per kelioliką valandų. Tai rodo, kad greitis nepaprastai svarbus.

Šiai operacijai buvo parengta didžiulė informacinė kampanija: nuo jos operacija ir prasidėjo. „Ji buvo paskatinta, tariamą moralinį legitimumą įgavo būtent per manipuliaciją visuomenėje ir dezinformuojant ją. Visos operacijos metu tai buvo palaikoma įvairiomis dezimformacinėmis žinutėmis“, – kalbėjo kariuomenės atstovas.

Nėra galimybės mokytis anglų kalbos

Analitikai mano, kad iš visų propagandos įrankių, tarp kurių televizija, internetas, radijas, įvairūs kultūriniai renginiai, pats didžiausias paveikumas pasiekiamas per televizijas. Tai galioja ir Lietuvai. Pagal atliktus tyrimus, iš viso esamo elektorato nuolat televiziją žiūri 97 proc.

„Nors internetas mūsų šalyje labai paplitęs, televizija išlieka viena pagrindinių informavimo priemonių. Mūsų analitikų manymu, tai išliks dar 6-7 metus“, – dėstė S. Guzevičius. Pagal atliktus tyrimus, rusiškos televizijos auditorijos pasiekiamumas 14 proc – ją nuolat žiūri per 405 tūkst. gyventojų.

„Deja, mūsų televizijose, jei ne dominuoja, tai beveik pusę įvairių laidų, kanalų, filmų užima arba rusų produkcija, arba į rusų kalbą versta produkcija. Deja, mūsų nuostabai, tokie televizijos paketai kaip „Gala“, kurie retransliuoja „History“, „National Discovery“ kanalus, jie by default (savaime suprantama - DELFI) įsijungus televiziją eina rusų kalba versti su lietuviškai subtitrais“, – stebisi kariškis.

Kitaip tariat, galimybės mokyti anglų kalbos nėra. S. Guzevičius klausė, kokių valstybių produkcijos turi dominuoti mūsų televizijose, kuomet esame ES ir NATO nariai – mūsų ir sąjungininkų ar kitų šalių?

Kalbomis apie baltarusių įkurtą LDK ruošiasi Vilniaus krašto okupacijai?

S. Guzevičius prisiminė neseniai viename Rusijos propagandinių portalų regnum.ru pasirodžiusį straipsnį, esą Baltijos valstybių atžvilgiu vykdoma propaganda, ypač Lietuvoje, neveikia. Ten pasakyta, kad pagrindinė propagandos linija – „matrioška-balalaika-puškinas“ – neefektyvi.

„Tačiau mes manome, kad pasakymas apie neveikiančią propagandą ir parodyta linija tėra kitų veikiančių linijų pridengimas“, – kalbėjo kariuomenės atstovas. Jo manymu, iš tikro ši linija taikosi į tuos piliečius, kurie neturi tvirto apsisprendimo, gilių istorinių žinių.

S. Guzevičius pateikė pavyzdį apie vykdomą baltarusišką liniją – propagandą, esą Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (LDK) sukurta baltarusių, o lietuviai tėra žemaičių likučiai. Apie tai rašoma vadovėliuose, tai kalba rimti istorikai. „Tarsi sudaromas moralinis legitimumas galimos invazijos metu į Vilniaus kraštą – kad tai yra senoji Baltarusijos sostinė“, – kas slypi už tokio istorijos interpretavimo, perspėja S. Guzevičius.

Gajos ir kitos linijos: kad pokario rezistentai buvo žydšaudžiai, fašistai, nacių koloborantai, kad Sausio 13-ąją savi šaudė į savus. Kariškis atkreipė dėmesį į vykdomą Lietuvos kariuomenės kritiką – esą ši nepajėgi, nykštukinė. Taip siekiama sukelti abejonę, ar kariuomenės galės atlikti savo pagrindinę funkciją. Propaganda vykdoma ir per televiziją, radiją, kultūrinius renginius – pavyzdžiui, Olego Gazmanovo koncertus.

Kariuomenės analitikai daro prielaidą, kad regnum.ru pasirodęs straipsnis tiesiog pabandė prigesinti pastaruoju metu mūsų intensyviai vykdomą atsaką propagandai. Krymo įvykiai prisidėjo prie visuomenės nuomonės kaitos.

„Mes manome, kad tai tiek nuraminimas, tiek naujų finansų gavimas propagandai iš Rytų, taip pat ir pergrupavimas tam tikrų priemonių ir veiksmų, kurie, matyt, artimiausiu metu kis. Taigi mes manome, kad pagrindinis šios propagandos tikslas – paveikti mūsų tiek politinį, tiek karinį sprendimo priėmimo procesą. Kitaip tariant, manipuliuoti mūsų sprendimais. Taip sako NATO strateginės komunikacijos doktrina“, – aiškino Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius.