Jeigu dėl pažeidimo nubaustas pirkėjas būtų policijos nutarimo neskundęs teismui ir skirtą baudą sumokėjęs iš karto, tuomet jo piniginė būtų praradusi perpus mažesnę sumą – 250 Eur.

Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas vilnietis Dmitrijus V. buvo įsitikinęs, kad jam pareikšto pažeidimo nepadarė ir teisybės ieškojo teismuose.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar praėjusių metų spalio 4 d., kai šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija ir viešose vietose buvo privaloma dėvėti veidą ir nosį dengiančias apsaugines kaukes, Dmitrijus V. apie 14.30 val. atvyko į Fabijoniškių mikrorajone esančią parduotuvę „Depo“. Vyras iš karto patraukė apsaugos darbuotojų dėmesį – ant veido nebuvo užsidėjęs kaukės.

Dėl galimai padaryto pažeidimo klientas buvo įspėtas, todėl nieko nelaukęs Dmitrijus V. išėjo iš prekybos centro. Bet netrukus sugrįžo – jo veidą dengė klouno kaukė. Toks vyro elgesys pribloškė parduotuvės darbuotojus – jie pareiškė, kad ši kaukė yra netinkama, vietoj jos pasiūlė įsigyti čia pat parduodamas medicinines veido kaukes, bet Dmitrijus V. atsisakė, pareikšdamas, jog jo dėvima klouno kaukė dengia tiek nosį, tiek burną.

Kadangi pirkėjas nesileido į kompromisą, parduotuvės darbuotojai kreipėsi pagalbos į policiją. Atvykusiems pareigūnams „Depo“ Pardavimų sektoriaus vadovė pateikė pareiškimą, kuriame nurodoma, kad klientas užėjo į parduotuvę be apsauginės kaukės.

„Klientas buvo perspėtas, kad kaukės dėvėjimas yra būtinas, tačiau jis, išėjęs iš parduotuvės, grįžo su klouno kauke, o pasiūlius nusipirkti apsauginę kaukę, vyras griežtai atsisakė pirkti ir dėvėti apsauginę kaukę“, – buvo rašoma parduotuvės darbuotojos pareiškime.

Įvykio aplinkybes įvertinę Vilniaus apskrities policijos pareigūnai Dmitrijui V. surašė administracinio nusižengimo protokolą ir už ekstremalios situacijos metu paskirtų įpareigojimų nesilaikymą skyrė minimalią įstatyme numatytą 500 Eur baudą.

Pasak policijos pareigūnų, Dmitrijus V. nesilaikė sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo reikalavimų, nes visi uždaroje erdvėje esantys asmenys privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), o taip nesielgęs pažeidėjas sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

Su Vilniaus 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Aušros Bernatonienės priimtu nutarimu nesutikęs vilnietis kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jam skirtą nuobaudą.

Pažeidėjas pripažino, kad pirmą kartą ateidamas į parduotuvę „Depo“ nedėvėjo veidą dengiančios kaukės, tačiau gavęs apsaugos darbuotojo pastabą jis esą delsiant pasišalino iš parduotuvės ir į ją sugrįžo tinkamai dėvėdamas turimą nosį bei burną dengiančią apsaugos priemonę. Dmitrijus V. suabejojo, ar tikrai pagrįstai buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė paskelbė, kad Dmitrijaus V. padarytas pažeidimas yra akivaizdus, todėl policijos tyrėjos nutarimas paliekamas nepakeistas.

„Apeliantas pats neginčija, jog jis įėjo į parduotuvę nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės“, – teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Dmitrijuis V. padarė administracinį nusižengimą.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad nepraėjus nė dviem savaitėms po šio pažeidimo Dmitrijus V. padarė naują analogišką pažeidimą – „viešoje vietoje, būdamas keturių asmenų grupėje, taip pat nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės.“

Pasak teismo, Dmitrijui V. skirta administracinė nuobauda yra adekvati jo padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
„Vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo dalyvių saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo, ypač dėl to, kad Institucija (policija – Delfi) paskyrė minimalią baudą, – pabrėžė teisėja V. Pakalnytė-Tamošiūnaitė. – Dmitrijui V. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.“

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (668)