Apie infliacijos prognozes ir galimas pagalbos gyventojams priemones ekspertai kalbėjosi penktadienį, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) organizuotoje diskusijoje „Rusijos karo pasekmės: ką daryti su kylančiomis kainomis?“.
Profesorius sako, kad sprendimai dėl infliacijos – būtini: nebegalima laukti
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad prognozuoti tolesnę kainų dinamiką yra sudėtinga.
„Ateitis mažiau apibrėžta ir pavojai yra dar didesni nei ramesniais laikais. Tam reikia ruoštis, reikia turėti galvoje, kas yra labiausiai pažeidžiami, o kas gali laimėti“, – sakė ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurie žmonės dėl augančių kainų išlošia – pavyzdžiui, pardavėjai.
„Kai kas gauna didesnes pajamas. Valstybės biudžetas taip pat, bet ne tiek daug. Kai kas sako, kad infliacijos metu PVM ir akcizai duos daugiau pajamų, ir valstybė daug ką gali. Reikia turėti galvoje, kad kai žmonės moka didesnes kainas už tas pačias prekes, jie išleidžia daugiau pinigų ir nuperka mažiau prekių“, – pastebi ekonomistas.
Visgi infliacija makroekonominiu požiūriu, pasak jo, daro neigiamą poveikį.
„Labai dažnai po infliacijos seka ekonomikos nuosmukis, nes padėtis yra labai neapibrėžta, verslai ima abejoti dėl savo planų, vartotojai ruošiasi juodai dienai, mažiau išleidžia, tada mažesnė paklausa“, – sakė R. Lazutka.
Dėl to, jo vertinimu, valdžia turi orientuotis į pagalbą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, juo labiau, kai nemaža dalis žmonių apskritai neturi jokių santaupų.
„Apie 10 proc. nuolat skolinasi“, – pastebėjo profesorius.
Kaip akcentavo R. Lazutka, pagalba gyventojams turi būti tikslinga.
„Valstybės remiamos pajamos Lietuvoje yra tikrai apleistos. Jos buvo padidintos vienu euru nuo šių metų pagal senesnių metų infliaciją. Čia jau seniai reikėjo jas padidinti. Aišku, kad tie žmonės, kurių padėtis nuo tų pajamų priklauso, dabar yra didžiuliame varge“, – sakė diskusijos dalyvis.
Jis atkreipė dėmesį, kad valstybės biudžetas buvo patvirtintas tada, kai dar nebuvo tokios aukštos infliacijos, nes šie rodikliai vėluoja.
„Čia yra neįprasta padėtis. Kai infliacija yra 2–2,5 proc., nėra taip svarbu, kiek padidinsi valstybės remiamas pajamas, bet kai infliacija yra 15 proc., tai reikia tiesiog susirinkti ir priimti specialų sprendimą, reaguojant į tokią didžiulę infliaciją. Nebegalima laukti, tikrai šių metų infliacija atsispindės valstybės remiamose pajamose po dviejų metų, bet žmonėms tuos dvejus metus reikia gyventi“, – akcentavo R. Lazutka.
Ragina daliai žmonių kelti mokesčius radikaliai
Profesoriaus teigimu, didelės infliacijos metu įvairios prekių ir paslaugų kainos auga labai netolygiai, todėl sujaukiamas ekonominis gyvenimas.
„Prisilaikiau nuo dabartinės valdžios kritikos, kadangi jie buvo pažadėję, kad sukurta mokesčių peržiūros darbo grupė (...) ir šį pavasarį bus pateikti kažkokie variantai, kas būtų daroma, nes reikia valstybei biudžetą ir pildyti, ne tik žadėti. (...) Labai gaila, kad ir vėl atrodo, jog eilinė kadencija, vėl tas gyvūlių ūkis ir žmonės, kurių pajamos didžiulės, menkai prisideda prie valstybės reikalų. To reikia neužmiršti.
Aišku, aš suprantu, kad politikams nesinori to sakyti, bet aš galiu tai pasakyti: kai kam radikaliai reikia didinti mokesčius, baigti su visokiausiomis lengvatomis tiems, kuriems tos lengvatos yra prabangai, o ne išgyvenimui“, – pridūrė R. Lazutka.
Ruginienė: neturime pamiršti ir gaunančių vidutinį darbo užmokestį
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad šiuo metu yra sudaromas klaidingas įspūdis, jog kainos kyla dėl karo Ukrainoje.
„Tai melas. Kainos drastiškai kilo ir iki karo – tą matėme, jautėme ir apie tai signalizavome. Taip, karo padariniai greičiausiai pagilins prieš tai susidariusias problemas ir galbūt bus sunkiau rasti tam tikrus sprendimus“, – komentavo diskusijos dalyvė.
I. Ruginienė atkreipė dėmesį, kad didžiausią kainą dėl to moka samdomi darbuotojai, todėl, jos vertinimu, reikia grįžti prie mokesčių sistemos reformos.
„Turime neregėtas infliacijos aukštumas ir niekas to nesitikėjo“, – pastebėjo profsąjungų konfederacijos vadovė.
„Mes kaip profsąjungiečiai džiaugėmės, kad valdančioji dauguma atėjo su labai skambiomis frazėmis ir labai geromis idėjomis, kad reikia daryti pokyčius – tokius, jog jaustų paprastas žmogus, bet ką mes turime: jau antri metai ir neturime nieko. Net tų rezultatų, ką diskutavome darbo grupėse dėl mokesčių reformos“, – atkreipė dėmesį I. Ruginienė.
Ji pabrėžė, jog atlyginimai, kad ir ką kalbėtų darbdaviai, nekyla taip sparčiai kaip kainos.
„Mes taip buitiškai kalbame, kad visada gyvename „į minusą“, niekaip neišlendame iš tos juodos duobės. Tai vienareikšmiškai turime kalbėti apie mažesnę mokestinę naštą darbuotojams ir čia noriu pabrėžti ne tik mažiausiai uždirbančiuosius, nes mes ilgą laiką dėjome akcentą ant jų, bet turime pagalvoti ir apie tą grupę, kuri šiandien uždirba vidutinį darbo užmokestį. Tai dabar nėra kažkoks kosmosas, tai nėra labai daug, bet tai yra tie žmonės, kurie sąžiningai moka mokesčius valstybei – jie turi turėti grąžą, mes jų neturime užmiršti“, – pabrėžė profsąjungų konfederacijos pirmininkė.
I. Ruginienės teigimu, būtina kalbėti ir mokesčių didelėms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, didinimą.
„Nenormalu, kad jei žmogus gauna 100 tūkst. ir daugiau per metus, moka mažiau, nei tas pats darbuotojas. Taip, galbūt tai prieš rinkėją yra nelabai malonūs sprendimai, bet tam, kad išbristume iš gyvulių ūkio, kažkaip turėtume šiuos klausimus pagaliau spręsti“, – pabrėžė I. Ruginienė.
Ji sakė suprantanti, kad darbo rinka yra jautri, tačiau, pasak diskusijos dalyvės, būtina rūpintis ir bedarbiais lietuviais, ir karo pabėgėlių darbu.
„Dabar, kai yra jautri geopolitinė aplinka, kai turime protu nesuvokiamus veiksmus Ukrainoje, tai nori-nenori turime kalbėti ir apie bėgančius darbuotojus pas mus į Lietuvą“, – akcentavo konfederacijos vadovė.
I. Ruginienė taip pat pastebėjo, kad pabėgėlių įdarbinimas galėtų prisidėti ir prie regionų atgaivinimo.
