DELFI šaltinių duomenimis, daugiausiai diskusijų sukėlusių sąvokų įvedimo iniciatorius ir vienas aktyviausių palaikytojų – Laisvos visuomenės instituto narys ir Lietuvos Vyskupų konferencijos teisininkas Vygantas Malinauskas. Aiškėja, kad į Seime užregistruotas pataisas galėjo sugulti ir daugiau šio asmens bei jo atstovaujamo instituto siūlymų.

Tuo tarpu kitos nevyriausybinės organizacijos (NVO) skundžiasi, esą į diskusijas dėl įstatymo pakeitimų jos apskritai nebuvo kviečiamos ir apie vykstančius Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio posėdžius sužinojo iš kitų šaltinių.

Kad didžioji dalis Laisvos visuomenės instituto pasiūlymų sugulė į įstatymo pakeitimo projektą DELFI patvirtino ir pats V. Malinauskas.

„Taip, teikėm pasiūlymus kaip Laisvos visuomenės institutas dėl šitų pataisų. Kartu ir pasiūlymai, ir paaiškinimai“, – sakė jis.

Paklaustas, kokius konkrečius siūlymus teikė, teisininkas V. Malinauskas atsakė: „Iš esmės tai didžioji dalis tų siūlymų yra tie, kurie yra registruoti šiuo metu Seime, Seimo narių grupės.“

Parengė paaiškinimus dėl sąvokų „žymus“ ir „šiurkštus“

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte siūloma keisti smurto prieš vaiką ir fizinio smurto apibrėžimus. Pavyzdžiui, vietoj šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad smurtu prieš vaiką „taip pat laikoma nepriežiūra“, Seimo nariai siūlo rašyti „tyčinė nepriežiūra“.

Prie tos pačios sąvokos įvardintą vaiko garbės ir (ar) orumo pažeminimą siūloma keisti „šiurkščiai pažeista vaiko garbė ir (ar) orumas“.

Fizinio smurto sąvoką siūloma taisyti įvedant žodžių junginį „žymus skausmas“. Siūlomas apibrėžimas skamba taip: fizinis smurtas – tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas žymus skausmas ar realus bei tiesioginis pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba šiurkščiai pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas.

Pati Konstitucija saugo asmenį nuo fizinio smurto, nuo psichinio smurto, nuo bet kokio smurto. Asmuo yra neliečiamas ir šita Konstitucijos norma taikoma visiems asmenims nepriklausomai nuo amžiaus. Gimęs vaikelis turi tokią pačią konstitucinę apsaugą kaip visi mes, suaugę žmonės. Tas pasiūlymas, pirmiausiai, prieštarautų Konstitucijai.
V. Sinkevičius

Nors šiuo metu galiojančiame įstatyme skausmas nėra skirstomas į žymų ar ne, lyginamajame dokumento variante atrodo, kad ši sąvoka buvo ir anksčiau, nes žodis „žymus“ išbrauktas ir pakeistas tik jo linksnis. Lyginamojo varianto tekstą parengė M. Puidokas.

V. Malinausko pasiteiravus, ar pataisas dėl šių konkrečių punktų inicijavo būtent jis ar jo atstovaujamas Laisvosios visuomenės institutas, pašnekovas patikino, kad pasiūlymai esą buvo bendri visos darbo grupės.

„Sakykime, pasiūlė ta darbo grupė, kuri dirbo, o aš tik parašiau paaiškinimą, kodėl ta sąvoka turi prasmę, nes smurtas šiaip jau visuose apibrėžimuose yra siejamas arba su padaroma žala, arba didele realia tikimybe, kad ta žala bus padaryta. Noriu atkreipti dėmesį, kad paskutiniam Vaiko teisių ir šeimos pakomitety, kai buvo kalbama, tai visi sutiko, kad dėl pliaukštelėjimo neturėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas ir savaime taikoma baudžiamoji atsakomybė. Bet tada turi būti įvedama kažkokia diferenciacija, jeigu mes sakome, kad mušimas lazda nėra tas pats, kas pliaukštelėjimas per kombinezoną. Tai mes arba tada turime įvesti švelnaus smurto sąvoką, kas irgi yra toks oksimoronas, arba mes turime laikytis tos pozicijos, kad jeigu tai nesukelia ir negali sukelti jokios žalos, tai nelaikyti to smurtu“, – teigė V. Malinauskas.

Vygantas Malinauskas

Tačiau vėliau komentuodamas Seimo darbo grupei teiktus paaiškinimus dėl „šiurkštus“ ir „žymus“ sąvokų įvedimo, teisininkas patvirtino, kad šias pataisas teikė būtent jis.

„Mintis yra ta, kad šitoj vietoj teikdamas šitas pataisas tikrai neatstovavau Vyskupų nuomonės ar pozicijos, bet kadangi tos pataisos iš tikrųjų siekia sudėti saugiklius, kurie neleistų taikyti neproporcingų ar drastiškų priemonių prieš šeimas paimant vaikus, kai tai galima išspręsti kitom, švelnesnėmis. Tai yra pati pagrindinė mintis, kurios laikosi Vyskupai“, – aiškino V. Malinauskas.

Paaiškinimuose – bandymas įrodyti sąvokų reikalingumą

Kaip rašoma V. Malinausko Seimo darbo grupei rengtuose paaiškinimuose, „sąvokos „žymus“, „šiurkštus“ yra plačiai vartojamos teisės aktuose siekiant atskirti pavojingas veikas pagal jų pavojingumą ir atitinkamai diferencijuoti atsakomybę“.

Tame pačiame išaiškinime teigiama, kad atsisakius šių sąvokų įvedimo esą nebūtų teisinio pagrindo taikyti skirtingą atsakomybę už nežymų skausmo sukėlimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiuo metu bausmės dydį atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą reglamentuoja Baudžiamasis kodeksas – fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusiems asmenims taikoma kitokia atsakomybė, nei tiems, kurie sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

„Atsisakius smurto sąvokos papildymo žodžiu „žymus skausmas“ arba turėtų būti ieškoma alternatyvių būdų, kaip diferencijuoti atsakomybę ir tuo pačiu tėvų atžvilgiu taikomas sankcijas bei intervencijos į šeimą priemones, arba tektų ignoruoti proporcingumo ir teisingumo reikalavimus, ir taikyti visiems vienodą baudžiamąjį persekiojimą“, – rašoma V. Malinausko pateiktuose paaiškinimuose.

Aš manau, kad, pirmiausiai, turi būti atsižvelgiama į pasiūlymus, kurie dera su Konstitucija, kurie jai neprieštarauja. Ir tuos pasiūlymus, kurie skatina visuomenę padaryti teisingesnę, gražesnę, oresnę, kuri saugo žmogaus teises ir laisves, ir ypač gina silpnesniųjų, šiuo atveju vaikų, teises ir laisves. Šitas pasiūlymas reiškia, kad vaikus bus galima mušti.
V. Sinkevičius

Paklaustas, ar tokius paaiškinimus Seimo nariams jis teikė kaip teisininkas, ar kaip Vyskupų konferencijos atstovas, V. Malinauskas patikino, kad siūlomos nuostatos su vyskupų požiūriu nesikerta.

„Iš tikrųjų tos pataisos, kurias teikė Laisvos visuomenės institutas, irgi buvo visiškai ne tam, kaip kai kas šneka, kad būtų įteisintas smurtas ar ką. Pataisų tikslas yra būtent išspręsti tas problemas, kurios galioja dabartiniam įstatyme, o dabartinis įstatymas valstybės pareigūnams leidžia taikyti neproporcingas priemones, drastiškas priemones ten, kur nėra būtina. Kaip pasakyt, tai, ką mes siūlome, tos detalės tikrai nėra derintos su Vyskupais, bet jų tikslas yra tas pats, kad būtų užtikrintas teisinis saugumas ir valstybės taikomų sankcijų adekvatumas“, – tikino V. Malinauskas.

R. Šalaševičiūtė: niekas man neatsakė, kokių ekspertų siūlymai sugulė į pataisas

Seimo Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio diskusijose dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo keitimo dalyvaujanti parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė, paprašyta pasidalinti informacija, kokie ekspertai rengė M. Puidoko įtregistruotas pataisas, DELFI patikino, kad tokios informacijos ji neturi. Jos esą nepateikė nei M. Puidokas, nei pakomitečio pirmininkas Rimantas Dagys.

„Aš pati asmeniškai paklausiau jo paties (Mindaugo Puidoko – DELFI), kai jis atėjo man pristatyti, tai jis man ekspertų pavardžių neįvardijo. Ir kai buvo mūsų pakomitečio posėdis, tai aš pirmu klausimu visų susirinkusių paklausiau ir Mindaugo Puidoko, ir Jono Rimanto Dagio, ką pas mus galime vadinti ekspertais. Nes ir vienas, ir antras visą laiką kalbėjo apie ekspertus. Bet aš atsakymo, kas konkrečiai rengė Mindaugo Puidoko įregistruotas pataisas, neturiu. Lygiai vienodai negalėčiau pasakyti, kokie ekspertai Socialinių reikalų ir darbo komiteto Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečiui teikė siūlymus“, – teigė R. Šalaševičiūtė.

Skirtingų sričių tiek mokslo daktarai, tiek docentai, tiek profesoriai, sakykim, advokatai, kurie praktikoje dirba su tomis bylomis, kai kurios nevyriausybinės organizacijos, kurios vienija tėvus. Buvo tikrai ir kurie globėjų patirtį turi.
M. Puidokas

Tačiau, jos teigimu, pakomitečio posėdžiuose esą akivaizdžiai matėsi, kad rengiant šio įstatymo pataisas buvo bendrauta su Laisvos visuomenės institutu ir Vyskupų konferencija.

„Yra visiškai realu. Aš nežinau, man asmeniškai Puidokas neatskleidė, bet, kadangi pas mus dabar pagrindinė diskusija su kuo bebendraujam vyksta apie šitų įstatymų projektus, aš girdėjau, kad ir Mindaugui Puidokui talkino Vyskupų konferencijos teisininkas Vygantas Malinauskas.

Rimantė Šalaševičiūtė

Kiekvienas gali savo nuomonę išsakyti ir aš džiaugiuosi, kad yra sujudimas iš įvairių nevyriausybinių organizacijų, kurios ir anksčiau dalyvavo rengiant įstatymo projektą, ir iš tų, kurios nepritarė ir dabar gali vėl pakartotinai išreikšti savo nuomonę, tik, be abejo, tie, kurie atsakingi, ir yra pagrindiniai projekto rengėjai turėtų atsargiau vertinti tai, kas yra siūloma. Nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme jau pirmame žodyje labai aiškiai pasakyta – vaikas. Ir jeigu mes keičiame sąvokas, tai mes galvojame jau ne apie vaiką, o galvojam apie šeimą ir turbūt daugiau apie tas šeimas, kurios ne visiškai teisingai ir tinkamai auklėja vaikus. Jeigu tai iš tikrųjų galėtų būti įvardijama, nes aš nesu garantuota, kad pagrindinį žodį suformuojant tokias sąvokas tarė bažnyčios atstovas, tai yra, jų teisininkas, tai aš truputį stebiuosi. Nes bažnyčios požiūris į šeimą, į vaikus yra labai rimtas“, – kalbėjo po siūlomomis pataisomis nepasirašiusi parlamentarė.

Tuo tarpu kitų NVO atstovai pikti – jie esą ne tik neturėjo progos pateikti savo siūlymų, bet ir negavo kvietimo dalyvauti Šeimos ir vaiko gerovės pakomitetyje vykstančiose diskusijose.

„Aš atėjau pirmą kartą ir yra kitų atstovų iš nevyriausybinių organizacijų, kurie atėjo pirmą kartą. Mes nebuvome informuoti, kad vyksta šitie posėdžiai, sužinojome visai iš kitų šaltinių“,– praeitą savaitę vykusiame pakomitečio posėdyje Seime sakė „Gelbėkit vaikus“ organizacijos vadovė Rasa Dičpetrienė ir pridūrė, kad kai kurios įstatyme padarytos pataisos apskritai nėra pažymėtos kaip pataisos bei kelia daug klausimų.

Rasa Dičpetrienė

Pats pakomitečio pirmininkas Rimantas Dagys tokius kai kurių NVO kaltinimus griežtai atmeta. „Tie kaltinimai neturi jokio pagrindo, nes tai, kad mes darom šitą diskusiją ir visus norinčius kviečiame dalyvauti, buvo viešai pranešta ir visi, kurie norėjo, visi dalyvavo. O kad kai kurios organizacijos galbūt pirmus tuos posėdžius nesusiorientavo ir pasimetė tarp tų visų įvairiausių darbo grupių gausos, tai taip galėjo būti. Bet mes tikrai nei vienos organizacijos neeliminavom, tikrai visi, kas tiktai norėjo, registravosi, visi atėjo ir visus klausome nepriklausomai, ką jie atstovauja ir kaip atstovauja“, – susidariusią situaciją DELFI komentavo R. Dagys.

V. Malinausko atvykimą į posėdį Seimo automobiliu organizavo R. Dagys

Lapkričio 28 d. vyko eilinis Seimo Šeimos ir vaiko pakomitečio posėdis dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų. Pakomitečio pirmininkas Rimantas Dagys posėdžio pradžioje susirinkusiems pristatė posėdžio tikslą ir informavo, kad „ne vieną tų pataisų praėjusį kartą komentavęs ir pateikęs gerbiamas teisininkas Malinauskas“ vėluoja.

„Sugedo jo automobilis, vėluoja. Paprašėme Seimo parko, kad jį atvežtų, jis pavėluos keletą minučių, tai tos pataisos, kurios susiję su juo, gal mes tada biškį vėliau grįšime prie jų, jums leidus, kad žmogus galėtų pateikti, apginti savo poziciją“, – teigė R. Dagys.

Pakomitečio posėdyje darytame garso įraše girdisi, kaip vėliau R. Dagys pristato darbo tvarką visiems susirinkusiems. Pasiteiravęs, ar dalyviai turi klausimų dėl darbo tvarkos, R. Dagys paragina: „Jeigu nėra, tai mėginkim eiti“.

Įraše taip pat girdimas R. Dagiui adresuotas klausimas iš šono: „Vyganto nelaukiam?“

Į jį R. Dagys atsako: „Vygantas, jis kai atvažiuos, mes sutarėme, kad ten, kur Vyganto yra pasiūlymai, tai mes tiesiog palaukiam to žmogaus, kad jis galėtų pateikti argumentaciją, viskas kita, tada apsispręsim. O kitus tada galim eit į priekį. Tada gal judam į priekį, aš čia 16 tokių principų atrinkęs buvau, dar papildomai kažkas tris ar keturis atsiuntė, maždaug apie 20 jūsų siūlymų čia yra vienaip ar kitaip įkelta.“

Tačiau pradėti posėdį Seimo nariams, girdisi įraše, sekasi sunkiai. Iškart po savo pasisakymo šalia sėdinčio asmens R. Dagys prašo: „Jeigu tu paskambintum Vygantui, kurioj vietoj jie yra, kiek ten truks dar“.

Galiausiai, girdima įraše, jau prasidėjus diskusijai dėl pirmo įstatymo straipsnio siūlomų keitimų, R. Dagiui kažkas vėl šnibžda: „Sugedo Vyganto mašina, tai atveža jį po 10 minučių“. Į tai R. Dagys atkerta: „Aš žinau, aš pats organizavau, po 15 minučių?“

DELFI paklaustas, ar lapkričio 28 d. vykusio pakomitečio posėdžio metu, V. Malinauskui atvykti buvo organizuotas Seimo transportas, R. Dagys tai paneigė.

„Ne, nebuvo organizuotas jo atvykimas į diskusiją, tiesiog mes jam sugedus mašinai prie Gariūnų, padėjom jam atvykti, nes iš tikrųjų dalis jo pataisų yra teikta. Ir tiesiog padėjus jis atvyko palikęs mašiną šalikelėje“, – sakė parlamentaras.

Rimantas Jonas Dagys

Pasiteiravus, ar, jei dėl techninių kliūčių kitiems nevyriausybinių organizacijų atstovams nepavyktų atvykti į diskusiją, jiems taip pat būtų nusiunčiamas automobilis, pašnekovas atsakė klausimu: „Ar jūs norite man įdiegti savo nuostatą, ar jūs norite paklausti?“ Patikintas, kad tai – klausimas, parlamentaras sakė manantis priešingai.

„Ne, jūs įdieginėjat nuostatą. Tai tada aš galiu pasakyti taip, kadangi prieš tai įvykusiame posėdyje buvo Lietuvos laisvos visuomenės instituto raštu pateiktos formuluotės, jas gavo visos dalyvaujančios organizacijos, ir buvo pasakyta, kad to posėdžio metu mes tik pristatom bendrai, bet tų formuluočių nesvarstom, kad mes jas svarstysim sekančiam posėdyje, tai gerbiamo Malinausko dalyvavimas pristatant šitas formuluotes, aš manau, yra esminis. Nes tokiu atveju nebūtume pradėję diskutuoti. Jeigu ponas Malinauskas nebūtų ten dalyvavęs, aš būčiau pristatęs tas formuluotes, nes aš į jas esu įsigilinęs ir būčiau mėginęs pateikti tą argumentaciją tokią, kaip gerbiamas Malinauskas ir pateikė, nes aš toms pataisoms pritariu ir pasirašiau sąmoningai po tomis pataisomis“, – dėstė R. Dagys.

M. Puidokas tikina, kad nežino, kieno siūlymai sugulė į pataisas

Įstatymo pataisas Seime įregistravęs parlamentaras Mindaugas Puidokas, paklaustas, kokie konkrečiai specialistai dirbo rengiant dokumento taisymus, patikino, kad tai buvo „skirtingų sričių“ ekspertai, o prie siūlomų pataisų esą dirbo dvidešimties žmonių darbo grupė.

„Skirtingų sričių tiek mokslo daktarai, tiek docentai, tiek profesoriai, sakykim, advokatai, kurie praktikoje dirba su tomis bylomis, kai kurios nevyriausybinės organizacijos, kurios vienija tėvus. Buvo tikrai ir kurie globėjų patirtį turi“, – dirbusius prie įstatymo pataisų projekto vardijo Seimo narys.

Kai buvo mūsų pakomitečio posėdis, tai aš pirmu klausimu visų susirinkusių paklausiau ir Mindaugo Puidoko, ir Jono Rimanto Dagio, ką pas mus galime vadinti ekspertais. Nes ir vienas, ir antras visą laiką kalbėjo apie ekspertus. Bet aš atsakymo, kas konkrečiai rengė Mindaugo Puidoko įregistruotas pataisas, neturiu.
R. Šalaševičiūtė

Pasiteiravus, ar galėtų įvardinti konkrečius asmenis, M. Puidokas patikino, „kad gal čia ir bendrumoj turėtų užtekti“. Jis taip pat pridūrė, kad detalus vardijimas esą atsiras, kai atsiras šį įstatymo projektą palaikančių organizacijų raštas.

Patikslinus, kad DELFI domina ne tai, kas palaiko konkretų įstatymo projektą, o konkretūs ekspertai, kurie tą projektą rengė ir kurių siūlomos pataisos sugulė į dabar pakomitetyje svarstomą dokumentą, M. Puidokas konkrečių asmenų neįvardijo.

„Tai sugulę tų žmonių, kurie buvo mano suburti į darbinę grupę, tų žmonių, kurie atstovauja tradicines vertybes, tų žmonių, kurie atstovauja požiūrį ir liniją, kad biologinė šeima yra saugiausia vieta vaikui augti“, – sakė parlamentaras.

Mindaugas Puidokas

Trečią kartą paprašytas pateikti dokumentą ruošiant talkinusių asmenų pavardes, M. Puidokas pateikė tokį sąrašą: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė Ramunė Jurkuvienė; labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ vadovė Aušra Stančikienė, gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė profesorė Sigita Lesinskienė; mokslų daktaras Laimonas Kairiūkštis; advokatai Rūta Visocnik ir Saulius Dambrauskas; teisės mokslų daktaras Vygantas Malinauskas bei kiti.

Tačiau, pasak M. Puidoko, šie ekspertai taip pat nežinotų, kokie jų teikti siūlymai sugulė į įstatymo pataisas. „Ne, nežinotų, todėl kad buvo bendras projektas paskui in corpore, kuris ateidavo kiekvieną posėdį. Ir kai tas projektas buvo in corpore, kai ateidavo kiekvienas variantas, turėdavome Seimo salėje, vienoj iš salyčių, didelį ekraną, per jį buvo rodomos pataisos. Kiekvienas jas gyvai aptardavom ir tiesiog priimdavom. Nebuvo nei vieno personalinių atskirų pataisų, taip kad jums nėra prasmės skambinti, nes tas nepavyktų“, – patikino Seimo narys.

Jis taip pat negalėjo atsakyti, kas konkrečiai pasiūlė įvesti sąvokas „šiurkštus“ ir „žymus“.

„Pasiūlymai buvo skirtingų žmonių. Aš tikrai nežinau, ar tai buvo gerbiamo Malinausko siūlymas, ar tai buvo Rūtos Visocnik, ar kažkurio kito teisininko. Negaliu aš jums to pasakyti, nes mes matydavome in corpore tekstą, aš kaip Seimo narys tikrai neturėjau galimybės perskaityti visų elektroninių laiškų, mes turėjome savo vidinę elektroninę darbo grupę ir siūlymus teisininkai ir kiti darbo grupės nariai siųsdavo savaitės eigoje iki posėdžio. Paskui vykdavo posėdis, ten jau ateidavom su integruotu tekstu, su keliomis alternatyvomis, jį skaitydavom ir dėl jo balsuodavom.

Be abejo, jo (V. Malinausko – DELFI) tikrai yra daug pataisų. Bendrai Laisvos visuomenės instituto ir Vyganto Malinausko indėlis į pataisų rengimą yra neabejotinas ir aš tikrai to nekvestionuoju, ir esu labai dėkingas“, – sakė M. Puidokas.

V. Sinkevičius: toks pasiūlymas prieštarauja Konstitucijai

Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Teisėkūros pagrindų įstatymas dalyvauti įstatymų leidyboje ir teikti savo siūlymus leidžia kone visiems.

„Kai yra siūlomos pataisos, jos yra viešai skelbiamos, gali būti atsiklausta nuomonės, gali būti rengiami visokie aptarimai ir panašiai. Pasiūlyti mes galime daug ką, bet ne kiekvienas pasiūlymas yra protingas. Aš nemanyčiau, kad šitą pasiūlymą būtų galima priskirti prie tų, kurie yra protingi.

Aš manau, kad, pirmiausiai, turi būti atsižvelgiama į pasiūlymus, kurie dera su Konstitucija, kurie jai neprieštarauja. Ir tuos pasiūlymus, kurie skatina visuomenę padaryti teisingesnę, gražesnę, oresnę, kuri saugo žmogaus teises ir laisves, ir ypač gina silpnesniųjų, šiuo atveju vaikų, teises ir laisves. Šitas pasiūlymas reiškia, kad vaikus bus galima mušti. Negalima sureikšminti kažkokios ypatingos ar turinčios išskirtinę padėtį organizacijos atstovo pasiūlymo ir jo paversti svarbesniu nei kiti pasiūlymai. Jis yra vienas iš daugybės pasiūlymų ir jokiu būdu nėra jokio pagrindo jam suteikti kažkokio prioriteto. Prioritetą šiuo atveju reikia suteikti Konstitucijai ir tai nuostatai, kuri saugo vaiko teises ir laisves“, – aiškina V. Sinkevičius.

Iš tikrųjų tos pataisos, kurias teikė Laisvos visuomenės institutas, irgi buvo visiškai ne tam, kaip kai kas šneka, kad būtų įteisintas smurtas ar ką. Pataisų tikslas yra būtent išspręsti tas problemas, kurios galioja dabartiniam įstatyme, o dabartinis įstatymas valstybės pareigūnams leidžia taikyti neproporcingas priemones, drastiškas priemones ten, kur nėra būtina.
V. Malinauskas

Profesorius taip pat primena 21 Konstitucijos straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad žmogaus asmuo neliečiamas.

„Vadinasi, pati Konstitucija saugo asmenį nuo fizinio smurto, nuo psichinio smurto, nuo bet kokio smurto. Asmuo yra neliečiamas ir šita Konstitucijos norma taikoma visiems asmenims nepriklausomai nuo amžiaus. Gimęs vaikelis turi tokią pačią konstitucinę apsaugą kaip visi mes, suaugę žmonės. Tas pasiūlymas, pirmiausiai, prieštarautų Konstitucijai.

Vytautas Sinkevičius

Ar žymus, ar nežymus smurtas, ar proporcingas, ar šiurkštus, ar pan., jis vis tiek yra smurtas. Smurtas prieš žmogų yra draudžiamas. Bet koks smurtas prieš bet kokį žmogų yra draudžiamas pagal Konstituciją. Tai šita pataisa, kurią pasiūlė ar vienas, ar kitas visuomenininkas, ar kokios organizacijos atstovas, ar Seimo narys, pirmiausia turi būti vertinama per atitikties Konstitucijai prizmę“, – pabrėžia pašnekovas.

Jis taip pat priminė, kad atsakomybę už įstatymų leidybą turi prisiimti Seimo nariai, kurie yra prisiekę gerbti ir vykdyti Konstituciją.

„Juk jie pridėję ranką ant Konstitucijos prisiekė gerbti, vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Tai kaip galima dabar siūlyti projektus, kurie akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai? Matot, pirmiausiai yra Seimo narių atsakomybė. Visuomenininkai ar kitų organizacijų atstovai gali pasiūlyti ką nori, bet tik Seimo nariai yra tautos atstovai, jie turi prisiimti atsakomybę ir nepasiduoti vienos organizacijos ar vienos bendruomenės įtakai“, – reziumavo profesorius.