aA
Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio įnirtingas laikymasis savo posto vykstant koalicinėms deryboms – jo asmeninė pozicija ar politikui Seime talkinančių patarėjų bandymas kuo ilgiau išsilaikyti itin gerai apmokamose pareigose?
Viktoras Pranckietis
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokie klausimai kilo po to, kai DELFI išsiaiškino dar praėjusių metų gruodį Seime vykusių Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo pataisų priėmimo aplinkybes.

Naujoji tvarka padidino atlyginimus Seimo narių patarėjams ir padėjėjams, o Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio patarėjai po tokio politikų dosnumo gaunamu atlyginimu šiandien lenkia net pačius Seimo narius.

Dar daugiau – DELFI išsiaiškino, kad ypatingą vaidmenį čia vaidino pats V. Pranckietis, asmeniškai nurodinėjęs Seimo komitetui, iki kokio dydžio turi būti pakelti atlyginimai dviem jo patarėjams Seime.

„Gyvulių ūkis“, – situaciją pakomentavo Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas, Seime balsavęs prieš tokio įstatymo priėmimą.

Paliko mįslingą įrašą

Praėjusią savaitę, prieš išvykdamas į tarnybinę komandiruotę Estijoje, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo feisbuke paliko mįslingą įrašą.

„Gal tai sutapimas, bet pastaruoju metu sulaukiu nemažai klausimų apie seniai pamirštas istorijas. Klausimų, į kuriuos jau ne kartą atsakyta. Net fotografų sutinku prie savo namų, kurie, pasirodo, dėl „tinkamų“ kadrų budi ir laukia kelias savaites. Ką gi, greičiausiai yra kam formuojamas neigiamas mano įvaizdis patinka ar yra naudingas. Rytoj išvykstu į Estiją, kartu su Latvijos ir Estijos prezidentais dalyvausiu Baltijos gynybos koledžo 20-mečio renginiuose. Jei visos šios istorijos viešojoje erdvėje pasirodys komandiruotės metu, esu pasiruošęs jas pakomentuoti grįžęs“, – rašė Seimo pirmininkas.

Viktoras Pranckietis
Viktoras Pranckietis
© DELFI / Andrius Ufartas

Viešųjų ryšių specialistai ir politikų įvaizdžio konsultantai tokį veiksmą, kai bandoma iš anksto užbėgti būsimai neigiamai informacijai už akių, vadina politikų skiepais.

Tai nėra naujas triukas ir Lietuvos politikų gyvenime, anksčiau „pasiskiepijimą“ nuo galimai jai nepalankios ar net melagingos ir šmeižikiško pobūdžio informacijos yra taikiusi ir kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ar gali būti, kad V. Pranckietis „pasiskiepyti“ suskubo po to, kai DELFI pradėjo domėtis minėto įstatymo pataisų priėmimo detalėmis išsigandęs, kad į viešumą pateksianti informacija gali stipriai pakenkti jo įvaizdžiui?

Praėjusios savaitės pabaigoje lrytas.lt pranešė, kad Seimo pirmininkas į darbą parlamente kasdien važinėja tarnybiniu transportu su eskortu iš savo gyvenamosios vietos Kauno rajone, užuot naudojęsis Seimo pirmininkui skirtomis gyvenamosiomis patalpomis sostinėje.

Rytoj išvykstu į Estiją, kartu su Latvijos ir Estijos prezidentais dalyvausiu Baltijos gynybos koledžo 20-mečio renginiuose. Jei visos šios istorijos viešojoje erdvėje pasirodys komandiruotės metu, esu pasiruošęs jas pakomentuoti grįžęs.
V. Pranckiečio įrašas feisbuke

Tačiau tai, kaip aiškėja, buvo tik dalis įvykių, paaiškinančių mįslingąjį V. Pranckiečio įrašą.

„Seniai pamirštos istorijos“ – tai Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo peripetijos, kuriomis susidomėjo DELFI, ir kas, panašu, suerzino parlamento vadovą.

Iki valstybės tarnybos įstatymo pataisų Seimo pirmininko patarėjų Seime atlyginimas siekė nuo 1989 iki 3114 eurų iki mokesčių.

Po praėjusių metų gruodžio 18 dieną priimto įstatymo pataisų šis dydis išaugo kone perpus ir dabar siekia nuo 3235 iki 3460 eurų per mėnesį iki mokesčių.

Seimo pirmininko sekretoriato vadovės atlyginimas įstatyme numatytas net iki 3719 eurų per mėnesį iki mokesčių.

Palyginimui, Seimo nario atlyginimas yra 3460 eurų per mėnesį iki mokesčių.

Seimo pirmininkas turi du patarėjus. Tačiau kiek iš tiesų siekia jų atlyginimai – sužinoti nepavyko, nes atsakymą pateikusi V. Pranckiečio atstovė spaudai Karolina Frolovienė paaiškino galinti pateikti tik atlyginimų intervalus. Kita informacija esą teikiama tik sutikus patiems valstybės tarnautojams, o jų tokia informacija pateikta nebuvo.

Iki valstybės tarnybos įstatymo pataisų Seimo pirmininko patarėjų Seime atlyginimas siekė nuo 1989 iki 3114 eurų iki mokesčių. Po praėjusių metų gruodžio 18 dieną priimto įstatymo pataisų šis dydis išaugo kone perpus ir dabar siekia nuo 3235 iki 3460 eurų per mėnesį iki mokesčių.

DELFI šią savaitę pabandė susisiekti su abiem V. Pranckiečio patarėjais Seime tiesiogiai ir paklausti apie jų atlyginimų pasikeitimą po minėtų įstatymo pataisų priėmimo.

Patarėja Justina Jurevičiūtė, atsiliepusi telefonu, sakė pasinaudosianti teise neatskleisti savo uždirbamo atlyginimo Seimo pirmininko sekretoriate. Tuo tarpu kitas patarėjas – Egidijus Rumbutis – tiesiog neatsiliepė.

„Šis atlyginimų kėlimas yra susijęs su bendru Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimu – 2018 m. gruodžio 18 d. priimtu Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymu Seimo pirmininko patarėjų atlyginimų koeficientas buvo prilygintas Lietuvos Respublikos prezidento ir ministro pirmininko patarėjų atlyginimų koeficientams. Padėjėjų atlyginimų koeficientas nebuvo keičiamas. Seimo pirmininko patarėjams ir padėjėjams nėra skiriami tarnybiniai priedai ar priemokos, išskyrus kiekvienam individualiai pagal priklausantį priedą už stažą valstybės tarnyboje“, – rašoma Seimo pirmininko atstovės spaudai atsiųstame atsakyme.

Į dar vieną DELFI klausimą – ar Seimo pirmininkui toks ženklus atlyginimų padidinimas išskirtinai būtent šiai valstybės tarnautojų kategorijai yra solidariai sąžiningas kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu, V. Pranckietis neatsakė.

Algų kėlimas seimūnų patarėjams – mokytojų streiko fone

Tai kaipgi buvo priiminėjamos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos ir kodėl pirminis įstatymo pakeitimo variantas, kurį pateikė Seime vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, nuo priimtojo skiriasi kaip diena ir naktis?

Aiškėja, kad naujoji valstybės tarnautojų ir politinio pasitikėjimo pareigūnų apmokėjimo už darbą tvarka prieš praėjusias Kalėdas Lietuvos Seime buvo priimta paskubomis, o pataisos algų kėlimui atskiroms valstybės tarnautojų grupėms buvo daromos taip tyliai, jog apie jas nesuuodė ne tik žurnalistai, bet nenutuokė net už jas balsavusieji Seimo nariai.

Kalėdinis politikų dosnumo vakarėlis Seime vyko kaip tik tomis dienomis, kai Lietuvoje dėl mažų atlyginimų pasipiktinę pedagogai pradėjo visuotinį streiką.

DELFI tyrimas. Iš Pranckiečio – itin dosni dovana jo dviems patarėjams: ko niekas nepastebėjo mokytojams užėmus ministeriją
© DELFI / Andrius Ufartas

Kol iš visos Lietuvos į Vilnių suvažiavę pedagogai nakvojo užimtoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, Seimo nariai svarstė ir balsavo už naujas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo pataisas.

Po jų pirminis Vidaus reikalų ministerijos teiktas įstatymo pakeitimo projektas pasikeitė neatpažįstamai.

Įstatymų projektai Seime buvo įregistruoti 2018 metų spalio 17 dieną. Jau lapkričio 13-ąją jie pateikti Seimo posėdyje, o gruodžio 11-ąją, vėlai vakare, Seime vyko įstatymo pataisų svarstymas.

Būtent šiame etape, kaip aiškėja, ir buvo daromi tylūs pakeitimai, leidę Seimo pirmininko patarėjų atlyginimus prilyginti pačių Seimo narių algoms.

2018 metų gruodžio 18 dieną, praėjus vos dviem mėnesiams nuo pataisų įregistravimo Seimo teisės aktų registravimo registre, įstatymas buvo priimtas. Už jį balsavo 83 Seimo nariai, 4 buvo prieš, 16 – susilaikė. Prieš įstatymą balsavo konservatoriai Jurgis Razma, Andrius Navickas, Rasa Juknevičienė ir socialdemokratas Algirdas Sysas.

DELFI tyrimas. Iš Pranckiečio – itin dosni dovana jo dviems patarėjams: ko niekas nepastebėjo mokytojams užėmus ministeriją
© DELFI / Domantas Pipas

Pakeitimų esmė – sureguliuoti kompensacijas valstybės tarnautojų žūties atveju

„Projekto tikslas – patikslinti Valstybės tarnybos įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įgyvendinant mokesčių reformą bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos, siekiant dalį darbdavio socialinio draudimo įmokos perkelti darbuotojui, taip pat atlikti kitus redakcinius pakeitimus. Projekto esmė – Valstybės tarnybos įstatyme kompensacijų valstybės tarnautojų žūties ar sužalojimo atvejais dydžiai nustatomi tokie pat, kad atitiktų valstybės tarnautojams dabar mokamos kompensacijos dydžius, nustatytus šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme. Toks pat pakeitimas yra ir Valstybės ir vidaus tarnybos statute, analogiškas faktiškai pakeitimas“, – apie tai, kodėl gimė tokios įstatymų pataisos Seime, kalbėjo pats ministras E. Misiūnas.

Keletas esminių projekto pakeitimų skambėjo taip: įtraukti į atlyginimų lentelės grafą teismų kanclerius, nustatant jiems atlyginimo koeficiento dydį, taip pat į pareigybes įrašyti valdybų viršininko pareigas, kurios buvo praleistos ankstesniame įstatymo variante, sureglamentuoti, kaip po mokesčių reformos bus skaičiuojami priedai valstybės tarnautojams už stažą, papildomą darbą, ir dar keletas techninio pobūdžio pataisymų.

Įregistruotos pataisos atgulė Seimo raštinėje ir laukė pateikimo Seimo posėdžių salėje dienos. Tokia diena išaušo 2018 metų lapkričio 13 dieną.

Vakariniame Seimo posėdyje ministras, pateikdamas įstatymų projektus, Seimo narių klausimų sulaukė nedaug. Juolab kad politikai labiau nei iš pažiūros rutininių pataisų pateikimu buvo susirūpinę iš vakaro visoje Lietuvoje prasidėjusiu pedagogų streiku – 2018 m. lapkričio 12 d. Lietuvoje prasidėjo visuotinis pedagogų streikas dėl etatinio darbo apmokėjimo tvarkos.

Kaip išsiaiškino DELFI, ministro pateiktame pataisų variante apie Seimo pirmininko patarėjų atlyginimų kėlimą nebuvo jokios kalbos.

Šios pataisos buvo padarytos jau po to, kai jas svarstyti ėmėsi komitetai – Seimo narės „valstietės“ Guodos Burokienės vadovaujamas Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas ir papildomas – socialdarbietės Rimantės Šalaševičiūtės vadovaujamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas Seime.

Seimo nariai: jokių ginčų ar diskusijų nebuvo

Rengdama šią medžiagą DELFI žurnalistė stengėsi sužinoti nuomonę kuo platesnės politinių partijų dalies Seime atstovų. Tačiau kokia buvo nuostaba, kad dauguma iš jų nieko neprisiminė apie tai, jog Seime būtų vykusi diskusija – ar verta tiek didinti Seimo pirmininko patarėjų algas.

Mišrios grupės narys parlamentaras Povilas Urbšys stebėjosi, kad svarstyto įstatymo pataisose buvo numatyta ženkliai padidinti Seimo pirmininko patarėjų atlyginimus.

Konservatorius Kęstutis Masiulis svarstė, kad galimai net nedalyvavo posėdžiuose, nes buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje. Tačiau DELFI išsiaiškino, kad Seimo narys posėdžiuose dalyvavo.

„Kažkaip, matyt, prasmuko tos pataisos. Nors aš neabejoju, kad mūsų komiteto (Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų – aut. past.) pirmininkė tai žinojo, be abejo, buvo derinta ir su Seimo pirmininku, aš tuo neabejoju, bet priėmė, matyt, kaip „valstiečiai“ įpratę“, – sakė konservatorius K. Masiulis.

P. Urbšys teigė nematantis dėl tokio pakėlimo bėdos: „Sutikime, kad Seimo nario padėjėjas ir Seimo pirmininko padėjėjas – ne tas pats. Teisingiau sakant, ne tas pats yra Seimo narys ir Seimo pirmininkas, nes pirmininkas yra vienas iš valstybės vadovų, kaip sakant, vienas iš trijų. Ir jei ten nekilo diskusijų iš Finansų ministerijos, ar nebuvo kokių pastabų, tai tiesiog tas klausimas ir nuėjo rutiniškai, be diskusijų.“

Kaip matyti iš Seimo posėdžių stenogramų, iš tiesų – Seime nei svarstant, nei priimant įstatymo pataisas diskusija dėl Seimo pirmininko patarėjų atlyginimų nekilo. Juo labiau parlamentarams nekilo mintis, kad tas pataisas dėl savų patarėjų, kaip dabar aiškėja, inicijavo pats V. Pranckietis.

Kažkaip, matyt, prasmuko tos pataisos. Nors aš neabejoju, kad mūsų komiteto (Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų – aut. past.) pirmininkė tai žinojo, be abejo, buvo derinta ir su Seimo pirmininku, aš tuo neabejoju, bet priėmė, matyt, kaip „valstiečiai“ įpratę.
K. Masiulis

Socialinių reikalų ir darbo komitetas ginčijosi dėl to, ar pataisose įrašyta teismo kanclerio pareigybė gali būti prilygintina viceministro pareiginei kategorijai; tuo tarpu Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto nariai aiškinosi, kodėl reikėtų leisti Seimo narių patarėjams ir patarėjams pailginti darbo savaitę iki 60 valandų vietoj buvusių 40-ies.

Agnė Širinskienė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovė ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, neslėpė – tai, kad patyliukais įstatymo projekte buvo padarytos pataisos dėl Seimo pirmininko patarėjų atlyginimų pakėlimo, paaiškėjo po balsavimo.

Agnė Širinskienė
Agnė Širinskienė
© DELFI / Domantas Pipas

„Aš tikrai skaitau įstatymų projektus ir pirminiame, pateiktame Seimui, variante nieko panašaus nebuvo. Kaip paaiškėjo vėliau, pakeitimai buvo padaryti paskutiniuose svarstymo etapuose“, – sakė Seimo narė.

Burokienė: rūpinosi asmeniškai Pranckietis

Atviresnė buvo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto narė G. Burokienė.

Į DELFI klausimą, kodėl esminėmis pataisomis po svarstymų tapo ne visų valstybės tarnautojų atlyginimų perskaičiavimas, ryšium su artėjusia mokestine reforma, o Seimo narių padėjėjų ir ypatingai Seimo pirmininko patarėjų algų kėlimas, politikė sakė, kad pirmuoju atveju buvo pakelti Seimo narių padėjėjų bazinio darbo užmokesčio koeficiento dydžiai ir išplėstas jų intervalas, įvedant ir Seimo nario patarėjo pareigybę.

Taip nuo buvusio žemiausio 830 eurų atlyginimo iki mokesčių po pakeitimo atsirado galimybė mokėti Seimo narių patarėjams atlyginimus iki maksimalaus 2076 eurų dydžio iki mokesčių.

Guoda Burokienė
Guoda Burokienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Taip pat buvo Seimo pirmininko iniciatyva – suvienodinti jo sekretoriato patarėjų atlyginimus su Prezidento ir premjero patarėjų atlyginimais. Buvo toks klausimas iš jo pusės, kad kodėl suvienodinom anksčiau šitų dviejų, o juos palikom už borto“, – sakė Seimo narė G. Burokienė.

Politikė sakė, kad jai tai pasirodė kaip Seimo pirmininko „žmogiškas rūpestis savo komanda“.

Paklausus, kaip buvo nuspręsta, per kiek dydžių pakelti minėtus atlyginimus, G. Burokienė teigė: „Mums buvo parodytas juodraštinis variantas, kaip turėtų būti. – Iš ko? Iš patarėjų? – Ne, ne iš patarėjų. – Tuomet iš ko? – Iš žmogaus, kuris jais rūpinosi. – Tai reiktų suprasti, kad iš pono Pranckiečio? – Nu, taip.“

Taip pat buvo Seimo pirmininko iniciatyva – suvienodinti jo sekretoriato patarėjų atlyginimus su Prezidento ir premjero patarėjų atlyginimais. Buvo toks klausimas iš jo pusės, kad kodėl suvienodinom anksčiau šitų dviejų, o juos palikom už borto.
G. Burokienė

Ji nesiėmė vertinti, ar dabartinė Seimo pirmininko pozicija – laikytis posto – gali būti susijusi su jo patarėjų suinteresuotumu išlaikyti savąsias darbo vietas.

„Tai, kas vyksta, žemina patį žmogų. Marškinių skalbimas viešai yra negražu ir gėda. Aš nežinau, kas ten kam kiek turi įtakos, bet tai, kas vyksta dabar, man atrodo, yra negražu“, – kalbėjo G. Burokienė.

Politikė tikino, esą tuomet, prieš pusmetį, diskusijų komitete patarėjų algų klausimų buvo, tačiau palikta apsispręsti patiems parlamentarams balsavimo metu.

DELFI išstudijavo Seimo posėdžių stenogramas, taip pat Seimo komitetų posėdžių medžiagą ir surado vienintelį įrodymą, kur minimas šis klausimas diskusijos metu. Tai – konservatoriaus Jurgio Razmos kalba Seimo salėje gruodžio 11-osios vakarą, svarstant šį klausimą Seimo vakariniame posėdyje.

„Man atrodo, čia mes, ir balsuodami ekspromtu, ir svarstydami pavargę, tikrai tame projekte pripainiosime. Manau, kad ypač prastai atrodo kai kurie čia užprogramuoti sprendimai dėl mūsų pačių, kai mes neradome galimybių normaliau padidinti atlyginimų mokytojams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, o štai šiame projekte Seimo pirmininko patarėjo atlyginimą mes iš esmės padidinome pusantro karto, perkėlėme jį iš skilties, kur buvo nuo 11 iki 18, į skiltį nuo 18,7 iki 20. Tas Seimo narių patarėjų įvedimas, man atrodo, irgi sukels nereikalingų kalbų, kad mes sau kažką pasigeriname. Sakau, visuomenė tai gali suprasti kaip tam tikrų privilegijų sau kūrimą tame bendrame mokytojų streikų fone“, – Seimo salėje kalbėjo J. Razma.

Streikuojantys pedagogai tuo metu savo patarėjais besirūpinančiai valdžiai skambino Paskutinį skambutį ir vertė iš posto švietimo ministrę Jurgitą Petrauskienę.

Sysas: gyvulių ūkis

Algirdas Sysas, Seimo socialdemokratas ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, rengęs ir pirmąjį Valstybės tarnybos įstatymą, paklaustas apie prieš pusmetį priimtas pataisas, neslėpė skepsio.

„Skiname vaisius jau šio įstatymo. Priėmę šį įstatymą, užprogramavome subjektyvumą ir pasmerkėme valstybės tarnautojus pataikauti savo darbdaviams, nes minėtas įstatymas darbdaviui leidžia tarnautojui skirti visokias priemokas, leidžia „žaisti“ koeficientų dydžių intervalais. Prarandamas objektyvumas! Atrankos į valstybės tarnybą tvarka ydinga, nėra skirta lėšų kvalifikacijai tobulinti. Atlyginimus pakėlė, o pinigų tam nedavė. Valstybės tarnyba daroma kažkokiu uab‘u, naikinama, o ne stiprinama“, – kalbėjo Seimo narys A. Sysas.

Algirdas Sysas
Algirdas Sysas
© DELFI / Karolina Pansevič

Paklaustas, ką mano apie itin ženkliai padidintus Seimo pirmininko patarėjų atlyginimus, politikas teigė, kad tokie atskirų pareigybių ar netgi personalijų išskyrimai „yra blogiausia, ką mes šioje valstybėje darome“.

„Manau, kad šis įstatymo projektas yra pavyzdys, kaip mes neturėtume Seime elgtis. Pirminis įstatymas, kurį atnešė Vyriausybė, buvo labai konkretus: išspręsti kai kurias problemas, kurios yra dėl mokesčių reformos, ir spręsti tam tikros kategorijos žmonių darbo apmokėjimą. Taškas. Bet po svarstymų komitetuose mes šiam įstatymui priteikėme net tokių siūlymų kaip naikinti grupes, atlyginimus pagal įstaigų grupes. Galėjome ir savivaldybės įstaigą, ir ministeriją sulyginti, ir bet kuriam pareigūnui ar darbuotojui pradėti mokėti tokius pačius atlyginimus“, – teigė Seimo narys.

Anot A. Syso, minėta įstatymo pataisa buvo priimta dėl dviejų konkrečių žmonių.

„Čia yra grynas „gyvulių ūkis“. Visos tokios išimtys kuria „gyvulių ūkį“, ir nesvarbu, ar tai Seimo pirmininkas dėl to stengiasi, ar kas kitas. Turėjau ir turiu drąsos kritikuoti Seimo pirmininką, kad jis iki šiol nesuprato, jog yra parlamentinės respublikos Seimo pirmininkas. Jo tie įsakymai, pertekliniai nurodinėjimai Seimo nariams, kad ir dėl leidimų dirbti su slapta informacija, visokie tokie dalykai, kai parlamentas pats užleidžia savo pozicijas kokioms nors tarnyboms – slaptoms ar ne slaptoms, VRK, VTEK‘ui ar dar kam kitam – rodo nesupratimą ir nebrandą šitoj srity“, – sakė Seimo socialdemokratas A. Sysas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(93 žmonės įvertino)
3.5591

Top naujienos

Populiariausias Kaliningrado kurortas: lietuviams priekaištauja, kad jie nemoka gerti (245)

Pagrindiniu Kaliningrado srities kurortu vadinamas Svetlogorskas svajoja nukonkuruoti Palangą ir...

Žydų gynyboje strigę lietuviai liks be Europos jaunimo čempionato apdovanojimų (119)

Europos jaunimo iki 20 metų čempionate Lietuvos jaunieji krepšininkai ketvirtadienį vakare...

Apsilankė legendiniuose Šventosios nameliuose: taupūs žmonės už tokią kainą čia gali praleisti visą savaitę (138)

Vasara – tikras atostogų metas, kai daugelis žmonių renkasi, kur praleisti laisvas dienas, o gal...

Balso netekęs „Žalgirio“ treneris: sukūrėme daugiau nei pakankamai

24 – tiek smūgių ketvirtadienį atliko Vilniaus „Žalgiris“ . Retai kada vilniečiai šitiek...

Brutalaus nužudymo Vilniuje pėdomis: liudininkė negali pamiršti sukrečiančių vaizdų (88)

Trečiadienio rytą vilniečius sukrėtė žmogžudystė Verkių parke. Vietiniai gyventojai vis...

Alytuje mestos didžiulės policijos pajėgos: ieškomas pabėgęs nuteistasis  įvestas planas „Sulaikymas" (46)

Ketvirtadienį popiet į Alytaus pataisos namus negrįžo nuteistasis, informuoja pareigūnai...

Progas švaistęs „Žalgiris“ baigė kovas Europos lygoje (86)

Europos lygos pirmo atrankos etapo atsakomosiose rungtynėse aibę šansų sukūręs Vilniaus...

Simona Nainė išbandė stilistės darbą: pažiūrėkite, kaip pavyko balsavimas (41)

„Nebus čia taikos!“ – taip į stiliaus dvikovą iškvietęs prekės ženklo „Nunu“...

Malaizijos krantuose ieškomi dingę du per Antrąjį pasaulinį karą nuskendę povandeniniai laivai juose – 79 įgulos narių kūnai (8)

Aplink Indoneziją, Malaiziją ir Singapūrą jūros dugnas slepia daugiau nei 100 nuskandintų...

Šefas iš amerikiečių parsivežė ypatingą šonkaulių marinavimo receptą (22)

„Kai hobis susuka galvą, kai jam atiduodi savo dienas ir naktis, kai daug domiesi ir tau viskas...