„S. Vitkus buvo nuteistas už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš mažamečius asmenis – įstatymų leidėjas tam tikras veikas pripažįsta itin pavojingomis, bausmės atlikimo sąlygos tokiems asmenims yra griežtesnės, – pažymėjo S. Vitkaus skundą išnagrinėjusi teisėja Jurgita Kolyčienė. – Nustatytas reglamentavimas dėl lygtinio paleidimo nuostatų netaikymo šios kategorijos asmenims rodo siekį apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio nusikalstamų veikų ir tai laikytina objektyviu pagrindu, pateisinančiu diferencijuotų taisyklių nuteistiesiems taikymą.“
Taip Vilniaus apygardos teismas padėjo tašką ilgą laiką besitęsusioje istorijoje, kurioje tiek šiuo metu į atsargą išleistam Kariūnų bataliono vadui S. Vitkui, tiek kitiems asmenims, nuteistiems dėl seksualinės prievartos prieš mažamečius, išaiškinta, kad jiems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos – bausmę teks atlikti nuo skambučio iki skambučio.
Šią įstatymo nuostatą S. Vitkui buvo išaiškinę ir Vilniaus pataisos namų, ir Kalėjimų departamento pareigūnai, bet nuteistasis su tokia jų pozicija nesutiko ir kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti įkalinimo įstaigos direktorių kreiptis į Lygtinio paleidimo komisiją dėl teikimo jį paleisti į laisvę anksčiau laiko.
Savo skunde S. Vitkus pažymėjo, kad lygtinį paleidimą reglamentuojančios Bausmių vykdymo kodekso (BVK) normos yra ne baudžiamojo įstatymo, o procesinio pobūdžio, todėl išvados dėl nuteistiesiems taikomo lygtinio paleidimo „prieštarauja sveikam protui“.
„Už mažamečio nužudymą ir įtraukimą į narkotikus lygtinį paleidimą galima taikyti, o už palaikymą už rankos – ne“, – apygardos teismui skunde nurodė S. Vitkus.
Be to, jis piktinosi, kad dalies nuteistųjų atžvilgiu yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas: „Tokios sąlygos, kuomet vieniems nuteistiesiems yra taikomas lygtinis paleidimas, o kitiems netaikomas, pažeidžia lygiateisiškumo principą, vieni asmenys yra diskredituojami kitų atžvilgiu. Tai yra diskriminacija dėl seksualinės orientacijos.“
Tačiau Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad S. Vitkus yra neteisus – anot teisėjos, nusikalstamos veikos, dėl kurių yra nuteistas buvęs kariškis, niekaip nėra susijusios su šio seksualine orientacija.
„Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principą, yra ne kartą konstatavęs, kad (...) konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, tačiau konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą“, – teismo teigimu, valstybė, netaikydama lygtinio paleidimo asmenims, nuteistiems dėl seksualinio mažamečių išnaudojimo, siekia apsaugoti visuomenę nuo tokių nusikalstamų veikų.
S. Vitkus yra nuteistas ne vienoje byloje – teismas yra konstatavęs, kad dar dirbdamas generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje jis, turėdamas tikslą tvirkinti, žaginti, seksualiai prievartauti mažamečius vaikus, įtraukti juos dalyvauti pornografinio pobūdžio renginiuose, išnaudoti juos pornografijai ir gaminti pornografinio pobūdžio dalykus, 2006–2009 m. registruodavosi interneto svetainėse, melagingai pristatydavo kaip mažametė mergaitė, užmegzdavo ryšius su panašaus amžiaus vaikais, pasakodavo jiems apie lytinį gyvenimą, jo būdus ir pan.
Anot teismo, vyras prašydavo mergaites fotografuotis nuogas ir siųsti jam nuotraukas, žadėjo joms už tai sumokėti (realiai nė viena mergaitė pinigų negavo). Dalis mergaičių su tokiais pasiūlymais sutiko. Taip pat dabar jau buvęs kariškis mergaites įtikindavo, kad pornografinio turinio dalykams kurti reikalingi lytinių santykių vaizdai, pats su sutikusiomis tai daryti santykiavo ir tai fiksavo.
S. Vitkaus byloje buvo tiriami net 48 epizodai, nukentėjusiomis pripažinta 13 mažamečių (nusikaltimų padarymo metu neturėjusių 14 metų) mergaičių.
Teisme nuteistasis teigė negalėjęs žinoti tikrojo nukentėjusiųjų amžiaus, prašė jį išteisinti, inicijuoti žalos atlyginimą dėl patirtų kankinimų, orumo pažeminimo bei bylos vilkinimo.