Paviešinus nuotraukas pasipylė kritika
Senovinės bažnyčios pašonėje, kur anksčiau žaliavo pieva, išlieta didžiulė betono platforma. Socialiniame tinkle „Facebook“ savaitgalį išplatintas vaizdas sulaukė kontraversiškų vertinimų.
„Verkiau... Prisipažįstu – man kartais gėda būti architektu“, – trumpą komentarą parašė nuotraukomis pasidalinęs kaunietis architektas Audrys Karalius.
Šia žinute ne kartą pasidalino žmonės, o pati situacija sulaukė audringų įvertimų. Bažnyčios prieigų betonavimas vadintas ir istorinio paveldo bjaurojimu, ir betono invazija.
Taip pat reikalauta atsakingų institucijų: bažnyčios tvarkymo darbus užsakiusius Kauno rajono savivaldybės bei paveldosaugininkų pasiaiškinimo.
Betoninis „lopas“, griaunantis gamtos ir architektūros harmoniją
„Sulaukiau žinutės iš pažįstamo dailininko, kuris apsilankė Zapyškyje. Klausė, ar mačiau? Tad per Vėlines nuvažiavau pasižiūrėti. Atvirai sakant – apstulbau“, – portalui DELFI pasakojo A. Karalius.
Kritikos tiek valdžios, tiek ir kolegų architektų atžvilgiu nevengiantis kaunietis A. Karalius tai, ką išvydo, pavadino unikalaus gamtos ir architektūros ansamblio sudarkymu.
„Nemunas, milžiniška pieva ir joje stovinti gotikinė bažnytėlė. Tai buvo neišpasakytai gražu, tokio reginio nesu niekur pasaulyje matęs. O jis dabar yra suardytas.
Betoninis „lopas“ toks didelis, jis tiesiog griauna visą harmoniją. Ta bažnytėlė atrodo stovinti ne vietoje. Nežinau, kam viso to reikėjo. Juk kartais geriau nieko nedaryti, stengiantis nepakenkti, nesugadinti“, – stebėjosi A. Karalius bei akcentavo, jog istorinės bažnyčios prieigose tiesiog norisi vizualinės tylos.
Projekto autorius – garsus architektas
Zapyškio bažnyčios prieigose vykstantys darbai, Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojamo projekto dalis.
„Įgyvendinus projekto veiklas bus atskleistos vertingosios kultūros paveldo objekto savybės, bažnyčia taps prieinama visuomenei ir bus išsaugotas jos autentiškumas.
Bus teikiamos kokybiškesnės ir įvairesnės kultūros paslaugos: platesnė ir įvairesnė koncertinė (sakralinės muzikos koncertai, kasmetinių renginių koncertai), teatrinė, muziejinė, švietimo veikla; turizmo veikla. Projekto rezultatai leis vystyti kultūrines edukacines veiklas bei padidinti lankytojų skaičių“ – teigiama projekto aprašyme.
Darbai, kuriems iš ES fondų skirta 627 tūkst. 358 eurų, bus baigti 2020 metais. Šio projekto autorius – architektas, žinomas paveldo specialistas Gintaras Prikockis.
Ar teisinga vertinti nebaigtą projektą ?
Susisiekus su projekto autoriumi, šis tikino, jog nemažai aistrų sukėlusi betono aikštelė šalia istorinės bažnyčios ateityje atrodys visai kitaip.
„Taip, kaip yra dabar, tikrai nebus. Tai visiškai nebaigtas projektas“, – DELFI sakė projekto autorius G. Prikockis.
Užsiminęs, jog šiuo metu neturi pakankama laiko, jis nuo platesnių komentarų susilaikė.
Projekto autoriui antrino ir šiuos darbus užsakiusios Kauno rajono savivaldybės atstovas, mero patarėjas Edmundas Mališauskas.
Pasak jo, neteisinga būtų vertinti darbus, kai jie dar tik įpusėti ir nesimato galutinio rezultato. Savivaldybės atstovas minėjo, jog projektas derintas atsižvelgiantį vietos bendruomenės poreikius, esą jos atstovai pageidavę amfiteatro, erdvės, kurioje po atviru dangumi galėtų vykti renginiai. Nors pati bažnyčia restauruota bei sutvarkyta, joje telpa vos kelios dešimtys žmonių, tad didesni renginiai, koncertai viduje negali vykti.
Betoną pasirinko dėl praktiškumo
Pirmadienio popietę su DELFI susisiekęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas tikino, jog įrengiant amfiteatrą prie Zapyškio bažnyčios, betono danga pasirinkta dėl praktiškumo.
„Pradžioje ketinta ten kloti gludintus akmenis, bet vėliau buvo vieningai nuspręsta, jog tai trukdys žmonėms vaikščioti. Bažnyčios šventorius lieka apželdintas, o ši, amfiteatrinė dalis bus skirta platesniam naudojimui, joje vyks renginiai. Šis projektas derintas su vyskupija, aptartas ir pristatytas visais lygiais“, – sakė V. Makūnas.
Jis minėjo pasitikintis šio projekto autoriumi, dirbant su paveldo nemažai patirties turinčiu architektu G. Prikockiu, kurio kvalifikacija nekelianti abejonių.
„Sutinku, kad nuomonių gali būti įvairių, bet šis projektas – dar nebaigtas. Ten numatyta ir apšvietimą, ir suolelius, kitus mažosios architektūros elementus įrengti. Sutvarkius šią erdvę galės vykti ir festivaliai, ir koncertai, ir mugės, nes vietos bendruomenė kitos vietos renginiams kaip ir neturi“, – sakė V. Makūnas.
XVI amžiuje pastatyta Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra pripažinta valstybės saugomu kultūros paminklu. Tarp jos vertingųjų savybių pobūdžio nurodomas archeologinis, architektūrinis, dailės, kraštovaizdžio bei sakralinis.