Praslydo be diskusijų
„Kai šis klausimas buvo derinamas tarp ministerijų, yra Susisiekimo ministerijos raštas, kuriame mes aiškiai pasakėme, kad nesiūlome skirti iš renovacijos fondo sraigtasparnių pirkimui ir kažkaip atsitiko, kad tas klausimas buvo įtrauktas į nediskusinių klausimų sąrašą, t.y. į Vyriausybės A dalį ir tokiu būdu sprendimai buvo priimti be diskusijų“, - sako A. Masiulis.
„Įprasta (sprendimų priėmimo - DELFI) praktika yra ta, kad bent viena ministerija išsako savo nuomonę, tada tuo klausimu yra diskutuojama Vyriausybės pasitarime ir tik suradus bendrą kompromisą, vardiklį, priimami sprendimai. Šiuo atveju taip nebuvo“, - dėsto ministras.
E. Masiulis, paklaustas, ar šį Vyriausybės sprendimą galima atšaukti, sakė: „Gyvenime, jeigu labai nori, viską gali padaryti. Tai priklauso nuo mūsų koalicijos didžiųjų partnerių apsisprendimo“.
Jis teigė, jog R. Juknevičienės poziciją supranta – ji gina savo atstovaujamą sektorių.
„Bet vėlgi reikia jausti tam tikrą visuomenės pulsą ir šiai Vyriausybei beveik nuolat buvo priekaištaujama, dėl to kad nepakankami daugiabučių renovacijos mastai ir šitame fone Vyriausybė priima sprendimą sumažinti pinigų, numatytų daugiabučių renovacijai. Noriu atkreipti dėmesį, kad šios lėšos turi būti panaudotos iki 2015 m. pabaigos, šie metai dar 2012 ir dabar jau nuspręsti, kad neišnaudosime visų pinigų daugiabučių renovacijai yra ne visai atsakinga. Bus naujos Vyriausybės, galbūt bus patobulinta pati renovacijos tvarka, kurį paspartintų renovaciją, todėl tikrai nemanau, kad yra pats protingiausias sprendimas kišti nagus prie renovacijos pinigų“, - dėsto E. Masiulis
Premjeras: principinis sprendimas jau priimtas
Premjeras Andrius Kubilius sako, jog šiuo metu Vyriausybėje yra priimtas principinis sprendimas dėl sraigtasparnių įsigijimo. Tačiau galutinai dėl jo turės apsispręsti Vyriausybė posėdyje priimdama nutarimą.
„Vyriausybė yra priėmusi principinį sprendimą ir jis yra įgyvendinamas“, - teigė A. Kubilius.
Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis patikslino, kad Vyriausybėje nutarimo projektą, ar skirti lėšų gelbėjimo darbams reikalingų sraigtasparnių įsigijimui iš daugiabučių renovacijai skirtų pinigų, planuojama svarstyti artimiausiu metu: galbūt šią arba kitą savaitę.
„Mes ne kartą esame svarstę klausimus susijusius su Europos Sąjungos pinigų panaudojimu ir priiminėję sprendimus, kad jeigu pagal kurią nors programą nėra sugebama efektyviai panaudoti pinigų, pinigai iš tos programos yra perkeliami į kitas programas ir šioje vietoje mes turime situaciją, kai šis finansinis periodas jau artėja prie pabaigos. 2013 m. yra paskutinis laikotarpis ir jeigu mes nedarysime tokių veiksmų peržiūrėdami programas, kuriose pinigai nėra panaudojami efektyviai dėl pačių įvairiausių priežasčių ir tų pinigų iš tų programų neišiminėsime ir nepanaudosime jų kitur, paprasčiausiai mes tuos pinigus prarasime. Taip pat būtume kaltinami, jei tokių sprendimų nedarytume“, - dėstė Vyriausybės vadovas.
Jis priminė, kad nepanaudotos iki 2013 m. lėšos grįš į Europos Sąjungos biudžetą.
“Renovacija ir toliau tęsis, ir sekančiame finansiniame periode bus ir papildomų lėšų, taigi manau, kad čia per daug žiūrima rinkiminės logikos prasme, o ne racionalumo prasme“, - dėstė A. Kubilius.
LiCS ministrai rems sprendimo persvarstymą
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čaplikas pirmadienį išplatino E.Masiulį remiantį ir konservatorius kritikuojantį pranešimą. Jis ragina LiCS deleguotus ministrus dar kartą įvertinti priimto sprendimo galimas pasekmes ir inicijuoti minėto sprendimo persvarstymą.
Seimo vicepirmininką stebina ne tik priimtas sprendimas pirkti sraigtasparnius iš renovacijai skirtų lėšų, bet ir argumentai, kuriais jis yra dangstomas.
„Krašto apsaugos ministrė teigia esą baigiasi karinių oro pajėgų sraigtasparnių resursai, o jie reikalingi gelbėjimo ir paieškos funkcijai vykdyti, pervežti donorų organus, gelbėti žmones nelaimių metu. Priminsiu gerbiamai ministrei, jog visas šias funkcijas atliko ir iki šiol puikiai atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, tuo tarpu angaruose stovintys krašto apsaugos ministerijos sraigtasparnių resursai baigiasi ne nuo darbo, o tiesiog nuo stovėjimo, nes per dešimt metų jų prireikė vos kelis kartus“, - pabrėžė A. Čaplikas.
Liberalų ir centro sąjungos pirmininko vertinimu, pagal esamus resursus ir vykdomus gelbėjimo darbus, Lietuvai užtektų nusipirkti tik vieną galingesnį sraigtasparnį gaisrų gesinimo darbams ir skirti jį pasieniečiams. Tačiau ir esamos bazės puikiai užtenka ne tik gelbėjimo funkcijoms vykdyti, bet ir padėti kitoms Europos Sąjungos šalims.
Lietuva planuoja įsigyti vidutinės klasės sraigtasparnius, kurie turėtų būti skirti civilinių užduočių vykdymui, kad būtų panaudotos iš Europos Sąjungos fondų skirtos lėšos. Pirmasis sraigtasparnis turėtų būti pateiktas iki 2015 metų balandžio, kiti du - iki tų pačių metų rugsėjo.
Anksčiau buvo skelbiama, kad vieno sraigtasparnio įsigijimui Lietuva planuoja skirti 50 mln. litų Europos Sąjungos lėšų. Iš viso sraigtasparnių įsigijimui turėtų būti skirta 150 mln. litų ES paramos. Dalis šių pinigų turėtų būti iš 2007-2013 metų europinių lėšų, o dalis - iš 2014-2020 metų finansinės perspektyvos.
Naujus sraigtasparnius būtina įsigyti iki 2016 metų, nes tuomet baigiasi dabar naudojamų rusiškų sraigtasparnių Mi-8 tarnavimo resursas.